|
Lietuvos centriniame valstybės archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. Asmenys aptarnaujami, prašymai priimami ir informacija teikiama Priimamajame (3 kabinetas), tel. (8 5) 247 7830, el. p. lcva@archyvai.lt. Lankytojai priimami kiekvieną darbo dieną.
Asmenų prašymai papildomai priimami pirmadieniais - penktadieniais 1 valandą pasibaigus Archyvo darbo laikui. Prašymai įteikiami budėtojui (O. Milašiaus g. 21). | Lietuvos centrinio valstybės archyvo darbo laikas |
I–IV 8.00–17.00 V 8.00–15.45 | | |
|
| | | | Archyvo fondai: Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi 2108 1918–1990 m. rašytinių dokumentų fondai (2100 fondų ir 8 mikrofilmų kolekcijos), iš viso daugiau kaip 3 mln. bylų. Rašytinių dokumentų bylos ir mikrofilmų kolekcijų mikrofilmai įrašyti į 4833 apyrašus. Archyve saugomi dokumentai užima 31 km lentynų. Taip pat archyvas saugo sutvarkytus ir prieinamus plačiajai visuomenei vaizdo ir garso dokumentus nuo XIX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių laikų: 7612 apskaitos vienetų kino dokumentų, 368072 apskaitos vienetus fotodokumentų, 17849 apskaitos vienetus garso dokumentų ir 2923 apskaitos vienetus video dokumentų.
Archyve saugomi 17572828 mikrofilmų kadrai.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę archyvo fondai praturtėjo ir tautiečių iš JAV, Kanados, Australijos, Vokietijos, Prancūzijos perduotais vaizdo ir garso dokumentais.Archyve rengiami retrospektyviniai kino vakarai, vyksta naujų kūrinių premjeros ir peržiūros, susitikimai su kūrėjais. Kino dokumentai festivalių metu rodomi kino teatruose, juos matome TV ekrane. Archyvo dokumentai eksponuojami bibliotekose, muziejuose, įvairiose tarptautinėse parodose, spausdinami mokykliniuose vadovėliuose, mokslo ir kituose leidiniuose, leidžiamuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Archyvo fondai sudaro keletą kompleksų: Didžiausią ir istoriniu požiūriu vertingiausią Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) dokumentų kompleksą sudaro Lietuvos Valstybės Tarybos, Ministrų Kabineto, Prezidento kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos, savivaldybių, administracijos departamentų, Klaipėdos krašto direktorijos, apskričių viršininkų įstaigų, miestų, apskričių bei valsčių savivaldybių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų – Vytauto Didžiojo universiteto, mokytojų, kunigų seminarijų, gimnazijų, mokyklų; visuomeninių bei religinių organizacijų ir draugijų, visuomenės veikėjų – A. Smetonos, J. Yčo, M. Sleževičiaus, K. Griniaus šeimos, S. Šilingo – ir kiti fondai. Archyvui buvo perduoti V. Sidzikausko, S. Lozoraičio, P. Karvelio dokumentai, kuriuos planuojama sutvarkyti ir aprašyti 2007 metais. Naują tyrinėjimų sritį atveria nepriklausomybės metais iš užsienio gauti diplomatinių įstaigų dokumentai: Lietuvos pasiuntinybių Londone, Vašingtone, konsulatų Niujorke, Čikagoje, San Paule, Ciuriche, Toronte fondai. Klaipėdos krašto įstaigų dokumentų kompleksą, kurių seniausi dokumentai datuojami XIX a. pradžia, sudaro Karališkosios generalinės komisijos Karaliaučiuje ir karališkųjų specialiųjų komisijų, Karaliaučiaus karališkosios vyriausybės, Klaipėdos miesto magistrato, Klaipėdos krašto kadastro įstaigų dokumentai. Pietryčių Lietuvos dokumentų kompleksą sudaro 1919–1939 m. Lenkijos Respublikos įstaigų, veikusių okupuotoje Pietryčių Lietuvoje: Rytų žemių civilinės valdybos, Vidurio Lietuvos laikinosios valdymo komisijos, Vyriausiojo kariuomenės vado civilinės kanceliarijos, Vilniaus seimo kanceliarijos, Lenkijos Respublikos vyriausybės delegato biuro Vilniuje, Vilniaus magistrato fondai. Okupacinės valdžios įstaigų dokumentų kompleksą sudaro kelios grupės: Nacių okupacinės valdžios įstaigų (1941–1944 m.) centrinių ir vietos įstaigų dokumentai: generalinio komisaro Kaune, gebietskomisarų, valdybų, saugumo ir kriminalinės policijos, savivaldybių, apskričių viršininkų, kalėjimų, Kauno geto policijos, Vilniaus žydų geto ir kiti dokumentų fondai. Sovietų okupacinės valdžios įstaigų (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) dokumentai: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Ministrų Tarybos, ministerijų, valdybų ir komitetų, redakcijų, organizacijų, mokslo ir kultūros veikėjų fondai. Archyve taip pat saugomi Lietuvos ir Baltarusijos įstaigų 1918–1919 m. dokumentai: Laikinosios revoliucinės Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybės Valdybos skyriaus, Lietuvos ir Baltarusijos TSR Revoliucinės karo tarybos, Vilniaus darbininkų ir raudonarmiečių atstovų tarybos, revoliucinių komitetų fondai. Dokumentų mikrofilmų kolekcijas sudaro dokumentų, saugomų JAV, Rusijos, Latvijos, kituose Lietuvos archyvuose, mikrofilmai.
Archyve saugomi 4 vaizdo ir garso dokumentų kompleksai:
Kino dokumentų kompleksas apima visą Lietuvos kino raidą - nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų. Seniausi saugomi filmai - 1895 metais brolių Liumjerų sukurtų pirmųjų pasaulio kino filmų kopijos. Didelė 1918-1940 m. Lietuvos kino kronikos kolekcija, tarp jų Lietuvos praeities kinematografininkų - K.Lukšio, J.Miliaus, brolių Motuzų-Beleckų, S.Vainalavičiaus, S.Uzdono darbai. Yra išlikusių vokiečių okupacijos laikotarpio kino dokumentų. Gausiausią fondo dalį sudaro Lietuvos kino studijoje ir Lietuvos televizijoje 1946-1990 m. sukurti dokumentiniai filmai-kronikos, apybraižos. Archyve saugomi pirmieji lietuviški vaidybiniai filmai - “Žydrasis horizontas”, “Kalakutai”, “Gyvieji didvyriai”… Taip pat saugomi naujausi kino darbai, sukurti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tai kino žurnalai “Lietuvos kronikos” bei kita šių dienų kino kūrėjų dokumentika.
Fotodokumentų kompleksą sudaro nuotraukos, negatyvai, stiklo plokštelės, albumai, vinjetės. Seniausi fotodokumentai - 1860 m. įvairiose fotostudijose daryti portretai, Vilniaus gubernijos žydų tautybės jaunuolių, šauktinių į caro armiją, 1900-1915 m. studijų portretų kolekcija. 1918-1940 m. fotodokumentų kolekcijoje sukaupta daug Lietuvos kariuomenės nuotraukų. Saugoma daug praeities fotografijos meistrų - K.Smečechausko, A.Šulco, B.Buračo, J.Miežlaiškio, D.Čibo, J.Karazijos darbų. Didelę komplekso dalį sudaro 1945-1997 m. dokumentai: telegramų agentūros “ELTA”, respublikinių, rajonų ir miestų laikraščių fotodokumentai. 2000 m. archyvui buvo perduota didelė Paminklų restauravimo instituto fotodokumentų kolekcija, kurioje sukaupta Lietuvos miestų ir miestelių architektūros vaizdai - gatvės, pastatai, interjero detalės. Saugoma ir šių dienų dokumentinė fotografija.
Garso dokumentų kompleksą sudaro XX a. įrašytos plokštelės, magnetinės juostos, kasetės, kompaktinės plokštelės. Saugomos pačios seniausios lietuviškos plokšteles, įrašytos 1907 m. Rygoje. Iš senų garso įrašų atgyja K.Petrausko, A.Šabaniausko, D.Dolskio, Prezidentų A.Smetonos ir K.Griniaus, kitų žymių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros veikėjų balsai, saugoma 1940 metų įvykius nušviečiantys garso įrašai, karo metų Kauno Radiofono laidos. Padedant Pasaulio lietuvių bendruomenei archyvas gavo Čikagos lietuvių radijo “Margutis” 1950-1996 m. laidų įrašų kolekciją. Sukaupta daug muzikinių įrašų. Nuolat kuriami metraštiniai interviu su menininkais, gydytojais, mokytojais, politikais.
Videodokumentų kompleksą sudaro nuo 1988 m. pradėti kaupti vaizdo įrašai, kurių didelę dalį sudaro archyvo video operatorių nufilmuoti siužetai. Videodokumentuose atsispindi naujausia Lietuvos istorija - Sąjūdžio veikla, pirmieji mitingai, Nepriklausomybės atkūrimas, 1991 m. sausio įvykiai, kiti svarbūs politinio ir kultūrinio gyvenimo momentai.
Apie 600 saugojimo vienetų sudaro “Tautos fondo” perduotos vaizdajuostės, sukurtos Pasaulio lietuvių bendruomenės užsakymu. Jose užfiksuoti buvusių tremtinių, politinių kalinių, partizanų prisiminimai.
| | |
|
