Vilniaus apskrities archyvas
          

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS IR VIENUOLYNAI

 

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. J. Oziemblovskis, pop. litografija, XIX a.

 

          Lietuvoje gotikos laikais pradėtos statyti bažnyčios– halinės ir vienanavės. Jų fasadų ir vidaus erdvės proporcijos laikui bėgant keitėsi. XV a. pr. navų plotis buvo didesnis už aukštį, o XV a. pab.–XVI a., tobulėjant statybos technikai, imta siekti proporcijų grakštumo: bažnyčių aukštis didėjo ir bemaž susilygino su pločiu, didėjo langai, sienas ir skliautus pradėta tinkuoti. Plintant reformacijai, įvairios religinės bendruomenės statėsi vis daugiau kulto pastatų. Nuo XVI a. vid. daugumoje kulto pastatų šalia gotikos statybos technikos ir konstrukcijų (smailių arkų) ėmė ryškėti renesanso stiliaus bruožai.
          Kulto pastatai buvo statomi ne tik dideliuose miestuose, bet ir mažose gyvenvietėse. Statybų iniciatoriai ir užsakovai buvo Didysis kunigaikštis, didikai ir bajorai, smulkieji feodalai, atskiros religinės bendruomenės. Renesanso laikotarpiu dažniausiai buvo statomos nedidelės pavienės parapinės bažnyčios ir sudėtingi vienuolynų ansambliai (bažnyčia, vienuolyno gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai). Vienuolynų ansambliuose, be renesanso elementų, gausu gotikos ar liaudies mūrinės architektūros elementų. XVII a. pr. katalikų bažnyčiose juntama baroko įtaka, pasireiškianti interjerų puošnumu, apeigų teatrališkumu.
          XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo 36 vienuolynai, XVII a. – 165. Pirmieji Lietuvoje pasirodo augustinų, bazilijonų, dominikonų, benediktinų, pranciškonų vienuoliai, XVI a. – jėzuitai ir karmelitai, XVII a. – basieji karmelitai, bonifratrai, baltramiejiečiai, kamalduliai, pijorai, trinitoriai, reguliarieji Laterano kanauninkai, XVIII a. – rokitai, marijonai.
          Po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų vienuolynai buvo uždaryti (išskyrus Kretingos bernardinų ir Marijampolės marijonų). Vienuolynų atgimimas prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo.
          Lietuvoje žymiausi yra XV–XIX a. Vilniaus karmelitų vienuolynas ir Šv. Teresės bažnyčia bei Aušros Vartai, XVI–XVIII a. dominikonų vienuolynas ir Šv. Dvasios bažnyčia, XVI–XVIII a. Kauno bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio bažnyčia, XVII a. Kauno jėzuitų vienuolynas, XVII a. pab.–XVIII a. Pažaislio barokinis kamaldulių vienuolynas, XVII–XVIII a. Tytuvėnų barokinis bernardinų vienuolynas.
          Vilniaus apskrities archyve saugomi unikalūs dokumentai, tarp kurių yra Lietuvos bažnyčių ir vienuolynų istoriniai ir architektūriniai tyrimai bei jų metu darytos nuotraukos. Šį unikalų archyve saugomų dokumentų fondą sudaro Paminklų restauravimo instituto darbuotojų surinkti dokumentai iš Lietuvos bei kitų šalių archyvų, privačių kolekcijų. Su šiais dokumentais plačiau gali susipažinti kiekvienas, besidomintis Lietuvos istorija, architektūros paminklais.

          Naudoti šaltiniai:
          1.
Adomonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki 1775 m. Tomas I. V., 1987, l. 37, 61, 123, 201.
          2. Lietuvos architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki XVII a. vid. Tomas I. V., 1988, l. 44, 119, 259.

>>>