DRUSKININKAI
LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVO DOKUMENTUOSE

 

          Kalbant apie Druskininkų istoriją ir ją atspindinčius dokumentus Lietuvos valstybės istorijos archyvo fonduose, išskirtini du šios vietovės istorijos etapai – Druskininkų kaimo ir Druskininkų miesto (gydyklos) raida.
          Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzistavimo laikotarpiu Druskininkų kaimas įėjo į Pervalko seniūnijos sudėtį. Pagal administracinį suskirstymą ši seniūnija priklausė Gardino pavietui, todėl seniausių dokumentų apie Druskininkų kaimą reikėtų ieškoti Gardino pavieto žemės ir pilies teismų knygose, kurios saugomos Baltarusijoje – Minske, ir Lietuvos Metrikoje, tarp Pervalko seniūnijos dokumentų.
          Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės (Žečpospolitos) žlugimo Druskininkų administracinė priklausomybė iš esmės nepasikeitė – XIX–XX a. pr. jie įėjo į Gardino gubernijos sudėtį. Gardino gubernijos centrinių ir vietos įstaigų, organizacijų dokumentai taip pat saugomi Baltarusijoje – Gardine.
          Istorijos archyvo fonduose šaltinių, kuriuose būtų minimas Druskininkų kaimo ar miesto vardas, nėra daug. Visi šie dokumentai prieinami tyrinėtojams.
          Dokumentų apie Pervalko seniūniją yra kunigaikščių Oginskių giminės, valdžiusios ją XVIII–XIX a. pr., fonde (Nr. 1177). Keičiantis valdytojams ar dėl kitų priežasčių būdavo sudaromi seniūnijos inventoriai. 1704 m. (žr. dok.), 1760 m. (žr. dok.) inventoriuose nurodyti Druskininkų kaimo gyventojai (paprastai šeimų „galvos“), jų turėta žemė, mokesčiai ir prievolės. Itin detalus 1793 m. Druskininkų kaimo inventorius (žr.dok.). Šie dokumentai – reikšmingi Druskininkų senosios istorijos šaltiniai.
          Bylų, susijusių su Druskininkų gydyklų įsteigimu, mineralinių vandenų tyrimais ir naudojimu, pajamų administravimu ir kt., yra ir fonde „Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarija“ (Nr. 378). Vilniaus karinis gubernatorius buvo kelių aplinkinių gubernijų, tarp jų ir Gardino, generalgubernatorius, todėl jo administracija sprendė itin svarbius ne tik Vilniaus, bet ir kitų jam pavaldžių gubernijų reikalus. Savo svarba išsiskiria minėto fondo byla, skirta Druskininkų gydyklų steigimui ir plėtrai. Tarp jos dokumentų pažymėtini Generalštabdaktaro raštas Gardino civiliniam gubernatoriui dėl Druskininkų mineralinių vandenų naudojimo gydymo tikslams (žr. dok.); Ministrų komiteto žurnalų išrašų dėl Druskininkų gydyklų steigimo 1837 m. (žr. dok.), 1838 m. kopijos; Gardino civilinio gubernatoriaus 1838 m. raštas Vilniaus kariniam gubernatoriui Druskininkų mineralinių vandenų kokybės ir jų naudojimo klausimais (žr. dok.); Vilniaus medicinos chirurgijos akademijos profesoriaus I. Fonbergo 1838 m. raštas, kuriame pateikiami Druskininkų mineralinių vandenų tyrimų rezultatai; Druskininkų gydyklų pacientų 1839 m. vardinis sąrašas (žr. dok.) bei statistiniai duomenys apie šių gydyklų pacientus 1839–1844 m. (žr. dok.); Vidaus reikalų ministro raštai Vilniaus kariniam gubernatoriui dėl Druskininkų gydyklų įrengimo finansavimo, Druskininkų kaimo ir mineralinių vandenų administravimo, mokesčių klausimais (žr. dok.); Druskininkų miesto inventoriniai aprašymai (žr. dok.); Druskininkų miesto prižiūrėtojo 1846 m. pranešimas Vilniaus kariniam gubernatoriui apie miesto ir gydyklų būklę (žr. dok.); Vilniaus generalgubernatoriaus ir Gardino gubernatoriaus susirašinėjimas susisiekimo tarp Pariečės ir Druskininkų pagerinimo, statistinių duomenų pateikimo (žr. dok.) ir kitais klausimais; Druskininkų mineralinių vandenų draugijos nuostatai (spausd. 1882 m.).
          Istorijos archyvo saugomame fonde „Vilniaus Romos katalikų vyskupijos dvasinė konsistorija“ (Nr. 604) yra bylų, susijusių su Druskininkų Romos katalikų koplyčios statyba ir remonto darbais, bažnytinio inventoriaus įsigijimu (1844–1877 m.). Čia saugomi koplyčios (bažnyčios) vizitacijų aktai, inventoriniai aprašymai, 1914 m. karinių veiksmų metu bažnyčios pastatams padarytų nuostolių nustatymo aktas, klebonijos statybos (1932 m.) ir kiti dokumentai.
          Įdomių dokumentų apie Druskininkus tyrinėtojai aptiks fonde „Vilniaus žemės bankas“ (Nr. 544), kuriame, be kitų dokumentų, saugomi Druskininkų mineralinių vandenų akcinės bendrovės veiklą atspindintys dokumentai: bendrovės valdyto įvairaus turto (pastatų, techninės įrangos) draudimo polisai (1914 m.); gydyklų (vonių) planai (1913–1914 m.); kai kurių Druskininkų miesto gyventojų: F. Lipšico (žr. dok.), F. Švarcbordo (žr. dok.) ir kitų namų statybos brėžiniai; kita su namų nuosavybe susijusi medžiaga (1909–1910 m.); Druskininkų miesto planas (sudarytas iki 1914 m.).
          „Vilniaus mokslo bičiulių draugijos“ fonde (Nr. 1135, rašytojos Elizos Ožeškovos asmeninis fondas) galima rasti A. Syrkino spaustuvėje Vilniuje atspausdintų atvirukų (atvirlaiškių) su Druskininkų miesto ir apylinkių vaizdais. Šiuos atvirukus E. Ožeškova greičiausiai įsigijo lankydamasi Druskininkuose apie 1904–1906 m.
          Neabejotina, kad tyrinėtojai, besidomintys seniausio Lietuvos kurorto istorija, Istorijos archyvo fonduose atras ir daugiau įdomių dokumentų, susijusių su Druskininkų istorija.
 

Į parodą  >>>