Skamba muzikinis įrašas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo garso dokumentų fondų    
LIETUVOS PAVELDAS - DVARAI

Joniškėlio dvaras

 

Joniškėlio dvaro centrinių rūmų
pagrindinis fasadas. 1910 m.
(VAA. F.5,  b.951, l.44.)

 

 

 

Joniškėlio dvaro centrinių rūmų
pagrindinis fasadas iš pietryčių pusės.
1910 m.
(VAA. F.5,  b.951, l.45.)

          Šiaurės Lietuvos lygumose, mažo upokšnio Mažupės krante, stovi Joniškėlio dvaras, o šalia jo įsikūrė Joniškėlio miestelis. Abu nuo XVIII a. vid. priklausė atvykėlių iš Italijos Karpių giminei (del Carpio). Karpiai Joniškėlyje įsikūrė 1723 m., kai Povilas Karpis nusipirko dvarą iš Aleksandro Puzino. 1736 m. birželio 30 d. karalius Augustas III privilegija suteikė Karpiams teisę įkurti savo dvaro žemėje miestelį su turgumi ir trimis metinėmis mugėmis. Iki XVIII a. vid. dvaro pastatai buvo mediniai, tačiau juos sunaikino 1763 m. gaisras. Netrukus jų vietoje buvo pastatyti mūriniai rūmai, rytinė oficina bei svirnas. Didžiausios statybos vyko XIX a., kai buvo pastatyti centrinių rūmų priestatas, svečių namas arba vakarinė oficina, oranžerija, arklidė-žirgynas, vežiminė ir kai kurie kiti ūkio pastatai. 1871 m. pastatyta karvidė, kurios statybos metai iškalti vėjarodėje. Dvaro sodyba užima 26 ha plotą. Visi pastatai išdėstyti pietinėje dalyje. Šalia tekanti Mažupė sudaro palankias natūralias sąlygas landšaftinio tipo parkui, kurio žalumos fone ryškėja dvaro mūriniai pastatai. Tarp dvaro ir miestelio ėjo liepų alėja, kurios likučiai yra ir šiandien. Svarbiausias pastatas, centriniai rūmai, yra XVIII a. sodybinės mūro architektūros pavyzdys, kuriame ryškus klasicizmas ir liaudiškos architektūros bruožai, perimti iš medinės dvarų architektūros. Dvaro rūmai - tai du ne vienu metu statyti korpusai. Pagrindinis simetriškas klasicizmo stiliaus pastatas statytas XVIII a. pab., o dviejų aukštų priestatas prie rūmų rytinio galo - XIX a. antroje pusėje. Tada pristatyta atvira veranda, perstatytas šešių kolonų portikas, remiantis medinį balkoną. Į vakarus nuo rūmų yra vienaaukštis gyvenamasis namas, buvęs kumetynas, stalių dirbtuvė, skalbykla, dviejų aukštų svirnas, rūkykla, kalvė ir kiti pastatai. Naujieji rūmai stovi į pietvakarius nuo pagrindinių rūmų. Jie labai panašūs į miesto daugiabučius namus. Su naujaisiais rūmais uždarą kiemą sudaro dviejų korpusų arklidės. Dvare dar yra arklininko namas, ratinė, senoji oficina, oranžerijos liekanos, sodininko namas, kluonas. Dvaro parko pradžia - XVIII a. antra pusė. Vėliau parkas praplėstas prijungiant teritorijos dalį už Mažupės upelio, vadinamąjį prancūzišką parką. Aplink dvaro teritoriją buvo griovys, o iškastos žemės supiltos į sodybą juosiantį pylimą su tvora. Joniškėlis visą laiką priklausė Karpių giminei, niekada nebuvo įkeistas ar parduotas pašaliniams. Benediktas Karpis dvarą paliko sūnui Ignui, kuris įkūrė mokyklą ir ligoninę, o valstiečius atleido nuo baudžiavos. Dvarą jis buvo įkeitęs Eustachijui Karpiui už 9,5 milijono auksinų. 1858 m. dvarą valdė Felicijonas Karpis. Jis įsteigė žemės ūkio mokyklą-mokomąją fermą. Mokykla veikė iki 1915 m. 1924 m. dvaras atiteko Marijai Joanai Karpienei. Vykdant žemės reformą, jai liko tik 80 ha žemės. Valstybės nusavinta žemė buvo atiduota žemesniajai žemės ūkio mokyklai. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, 1967 m. įkurtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stoties eksperimentinis ūkis.

____________________