Skamba muzikinis įrašas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo garso dokumentų fondų    
LIETUVOS PAVELDAS - DVARAI

Kretingos dvaras

 

Kretingos dvaro rūmai
(VAA. F.5,  b.487, l.6.)

 

Kretingos dvaro rūmai nuo tvenkinio pusės
(VAA. F.5,  b.487, l.13.)

 

Kretingos dvaro rūmų žiemos sodas
(VAA. F.5,  b.487, l.9.)

          Kretinga - vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, įsikūręs prie Akmenos upės. Pirmą kartą minimas Livonijos kronikose. Ji, kaip kunigaikščio dvaras, 1572 m. atitenka Jonui Karoliui Chodkevičiui. Jam valdant, apie 1617 m. buvo pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. 1607 m. J. K.Chodkevičius išleidžia privilegiją, kuria paskelbia miesto įkūrimą ir pavadina jį Karlštatu (tačiau pavadinimas neprigijo). Žinoma, kad buvo pastatyti ir rūmai, apie kuriuos žinių neišliko. 1821 m. Kretinga atiteko Onai Chodkevičiūtei. Ji Kretingos dvarą kaip kraitį atnešė Sapiegų giminės nuosavybėn. 1720 m. vedybų keliu Kretingos dvaras atitenka Vilniaus vaivadai, kunigaikščiui Mykolui Masalskiui. Po šio mirties Kretinga atiteko grafui Vincentui Potockiui. 1806 m. dvaras patenka kunigaikščio Platono Zubovo nuosavybėn. Valdant Zubovams, buvo pastatyti dabartiniai rūmai. 1839 m. įkurtas peizažinis parkas, kuris minimas tarp penkių gražiausių angliškojo stiliaus parkų Telšių apskrityje. Prie tvenkinio buvo pastatyti mūriniai secesinės architektūros rūmai, o prie bažnyčios - medinis namas bažnyčiai. Dėl skolų 1875 m. Mikalojaus Zubovo dvaras buvo parduotas Juozui Tiškevičiui. Jis perkėlė šeimos rezidenciją į Kretingą, dar labiau išdailino rūmus, prie jų pristatė stiklinę oranžeriją, kur nuo dirbtinės uolos krito krioklys, o sienas puošė koralai. Tai garsiausias Lietuvoje žiemos sodas, turtingas augmenijos, žuvų ir paukščių. Parke buvo trys kaskadiniai tvenkiniai su kriokliu, kaštonų ir karpomų liepų alėja, fontanai, skulptūros, gėlynai, auginami fazanai ir vynuoginės sraigės. Parke ir rūmuose vasaromis grodavo kazokų karinis orkestras, o nuo 1822 m. - rūmų orkestras, kuriame grojo iš Čekijos kviesti muzikantai. Rūmuose puošnumu pasižymėjo baltoji, žalioji ir raudonoji salės, trys valgomieji, pora kabinetų ir portretų salė. Koplyčioje kabojo Nukryžiuotojo paveikslas, kurį Juozas Tiškevičius parsivežė iš Vilniaus, vienos rusų valdžios uždarytos bažnyčios, ir laikė stebuklingu. 1882 m. čia buvo įvestas telefonas, 1890 m. - elektra. Prie antrojo tvenkinio buvo pastatyta pirmoji Kretingoje ligoninė, 1898 m. įkurtas pirmasis lietuviškas darželis. Pirmojo pasaulinio karo metais čia buvo vokiečių kariuomenės štabas. Karo metu sudegė kairysis rūmų sparnas. Iki pat 1940 m. rugpjūčio mėn. dvarą valdė Aleksandras Tiškevičius, kuris sutvarkė rūmus, tik neatstatė sudegusios rūmų dalies. Po karo čia veikė žemės ūkio mokykla, o 1992 m. restauruotuose rūmuose įsikūrė Kretingos muziejus. Garsusis žiemos sodas yra išlikęs ir šiandien.

____________________