Skamba muzikinis įrašas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo garso dokumentų fondų    
LIETUVOS PAVELDAS - DVARAI

Lančiūnavos dvaras

 

Lančiūnavos dvaro rūmų portikas
(VAA. F.5,  b.1853, l.57.)

 

 

 

Lančiūnavos dvaro rūmų
pagrindinis fasadas. 1952 m.
(VAA. F.5,  b.1853, l.55.)

          Pirmą kartą Lančiūnava paminėta 1580 m. Rašoma, kad Baltojo Lankesio ir Nevėžio upių santakoje plyti Lančiūnavos laukas su centru Lančiūnava, kuri jau turi dvarelio pavadinimą ir savininką Lančiūnovskį. Yra žinoma, kad apie 1640-1643 m. šias žemes valdė Lančiūnovskiai, Taujanskiai ir Albrichtas Osteika Kuprelis, t.y. šioje vietovėje buvo trys palivarkai ar dvareliai. Labai sunku tiksliai nustatyti, kur buvo pagrindinis Lančiūnavos dvaras, jo palivarkai. XVIII a. vid. įvyksta savotiškas lūžis Lančiūnavos dvaro istorijoje. Visi trys dvareliai pradeda jungtis. 1778 m. J.Kognovickienė-Vendziagolskienė savo žemes užrašė Kazimierui, Viktorui, Pranciškui, Juozui ir Pranciškai Kognovickiams. Šiuo laikotarpiu dvaras buvo rentabilus, gerai tvarkomas, turėjo kelis palivarkus, pasižymėjo sodininkyste. 1820-1824 m. dvarą valdo Upytės žemės teismo pirmininkas Ustinas Mažeika, o 1840-1844 m. dvaras išnuomojamas Gravrokams. Ir tik po 1844 m. valdos grįžta Kognovickių giminei. Kognovickiai vieni iš pirmųjų savo dvare įsivedė daugialaukę sėjomainą, ūkio specializaciją. Lančiūnavos dvaro ansamblį sudaro du seniausiųjų pastatų taškai: medinių dvaro rūmų pamatai ir buvusios medinės bažnyčios vieta, sutapatinta su dabartine bažnyčia-koplyčia. Dabartinė koplyčia buvo pašventinta 1883 m. Apie bažnyčią buvo šventoriaus tvora su puošniais vartais (nugriauta 1930 m.). Visą gyvavimo laiką tai buvo koplyčia-mauzoliejus. XX a. koplyčia tapo parapinė. Maždaug tuo pačiu metu buvo pastatytas ir medinis gyvenamasis dvaro pastatas, kuris sudegė 1924 m. 1870 m. šalia medinio namo pradėti statyti mūriniai rūmai, sodinamas parkas. Rūmai dviejų aukštų, kvadrato formos su bokštu centrinėje dalyje bei kolonų portiku. Šalia esantis Stasynės miestelis sujungiamas su Lančiūnava liepų alėja. Statybomis užsiima Zigizmundas ir Stanislovas Kognovickiai. Buvo pastatyta daug ūkio pastatų, prie senųjų molinių dvaro „polocų“ ir tvartų išauga kalvė, ledainė, malūnas. Rūmai ir bažnyčia, apsupti parko, tampa dvaro centru. Didžiulis sukrėtimas dvaro istorijoje - 1922 m. žemės reforma, su kuria Kognovickiai susitaikyti nepajėgė. 1928 m. Stanislovas Kognovickis parduoda Stasynę, kur įsteigiamas valsčiaus centras ir mokykla, ir išvažiuoja į Vilnių. Lančiūnavą jis palieka dukrai Zofijai Zabielienei. 1940 m. dvaras nacionalizuojamas ir jame įsteigiama dvimetė žemės ūkio mokykla. Po karo čia įsteigtas žemės ūkio technikumas. Bažnyčia buvo uždaryta 1960 m., pastatas pritaikytas kino salei. Ūkiniai pastatai, išskyrus ledainę, išlaikė savo paskirtį. Šiandien yra išlikę dauguma dvaro pastatų, tik sunykusi dalis parko.

____________________