Skamba muzikinis įrašas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo garso dokumentų fondų    
LIETUVOS PAVELDAS - DVARAI

Nemėžio dvaras

 

Nemėžio dvaro centriniai rūmai
iš parko pusės
(VAA. F.2,  b.655-38, l.7.)

 

 

 

 

Nemėžio dvaro centrinių rūmų
pagrindinis fasadas iš šiaurės pusės
(VAA. F.2,  b.655-38, l.5.)

          Nemėžio dvaras įsikūrė netoli Nemėžio upelio, prie klampaus, smėlėto kelio, kuriuo vyko susisiekimas su Maskva. Dvaro pastatai yra kairėje plento Vilnius-Minskas pusėje, o dešinėje - senas Daržininkų kaimas, priklausęs dvarui. Manoma, kad Nemėžyje Vytauto laikais buvo pilis, kurioje gyveno kunigaikštis su šeima. Nemėžis minimas ir 1496 m. vasario mėn., kai kunigaikštis Aleksandras iškilmingai čia pasitiko savo sužadėtinę, Maskvos kunigaikštytę Eleną (Ivano III dukrą). XIV a. Nemėžyje Lietuvos didysis kunigaikštis apgyvendino totorius. Paskutinieji dvaro rūmai, arklidė ir oficina yra išlikę iki šių dienų praktiškai nepakitę. Nemėžio dvaras ankstyvaisiais amžiais priklausė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdoms, vėliau įėjo į Vilniaus ekonomijos arba Vilniaus vaivadų valdų sudėtį. Jį valdė Pacai (1601 m.), Mykolas Kristupas Radvila (1615 m.), Jonas Kazimieras Sapiega (1696 m.), Jonas Karolis Chodkevičius, Leonas Sapiega. XVIII a. pab. - XIX a. pr. dėl skolų slegiamo dvaro bylinėjosi Mykolas Kleopas Oginskis, Bžostovskiai ir Plateriai. Po 1806 m. dvaras pateko pulkininko Ferdinando Pliaterio, kuris 1828 m. balandžio 23 d. dvarą pardavė grafui Mykolui Tiškevičiui, nuosavybėn. Pastarasis ir pastatė dvaro centre stovinčius rūmus. 1836 m. dvare iškilo dviejų aukštų mūriniai rūmai (centrinėje dalyje - trys aukštai). Sutvarkius dvaro centrą, Nemėžyje įsikūrė Benedikto Tiškevičiaus dvarų Vilniaus paviete vyriausioji administracija. 1860 m. dvaro inventoriuje įrašyti dviejų aukštų mūriniai rūmai, kurių pagrindiniame fasade buvo portikas su keturiomis kolonomis per du aukštus. Galiniame fasade buvo terasa (paviljonas) su skliautuotais akmens pamatais, dengtais skarda. Antrame aukšte buvo įrengta koplyčia, trečiame - sandėliai. Nemėžio dvare, be pagrindinių gyvenamųjų bei ūkinių pastatų, jau XVII a. pr. buvo vandens malūnas, sūrinė, bravorai, o XVIII a. - popieriaus, odos išdirbimo dirbtuvėlės. Be to minima prie Vilniaus-Ašmenos kelio stovėjusi medinė, vėliau lauko akmenų karčema. Netoli malūno buvo kalvė. Malūne 1920 m. buvo įrengta vietos elektrinė, kuri tiekė elektrą visiems dvaro pastatams. Benediktui Tiškevičiui dvaras priklausė iki 1926 m. ar 1928 m., kol Nemėžio dvarą nusipirko M.Bochvicas. Jis didelį parke buvusį prūdą perkasė, padarė tris tvenkinius žuvims veisti. Po karo M.Bochvicas pasitraukė į Lenkiją. Dvaro ūkiniai pastatai ir žemė atiteko kolūkiui, rūmai, arklidė ir oficina - LTSR ryšių ministerijai bei Radijo stoties žinybai.

____________________