Skamba muzikinis įrašas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo garso dokumentų fondų    
LIETUVOS PAVELDAS - DVARAI

Palangos dvaras

 

Palangos dvaro centriniai rūmai
(VAA. F.5,  b.3081, l.24.)

 

 

Palangos dvaro centriniai rūmai
(VAA. F.5,  b.3081, l.23.)

 

 

Palangos dvaro parke stovinti B.Thorvaldseno
“Laiminančio Kristaus” skulptūra
(VAA. F.5,  b.3081, l.20.)

          Žemaitijos žemę iki 1527 m. valdė Žemaitijos seniūnas. XVI a. vid. buvo sudaryta Palangos seniūnija, o XVIII a. pab. Palanga iš valstybinės valdos tapo privačia. 1775 m. karalius mainais už Liachovičių karalystę Palangą perleido S.Masalskiui. Šis 1824 m. Palangą, Darbėnus, Grūšlaukę parduoda Mykolui Tiškevičiui. Palangoje M.Tiškevičiui priklausė tik keli sklypai, o pirmieji mediniai rūmai buvo pastatyti dabartinio kino teatro „Naglis“ vietoje. Garsėjant Palangai kaip kurortui, Tiškevičiai nutarė paversti ją savo giminės vasaros rezidencija. Po ilgo bylinėjimosi teismuose su miestelėnais XIX a. pab. Tiškevičiai tapo Palangos savininkais, o miestelėnai mokėjo nuomos mokesčius už sklypus. XIX a. antroje pusėje Juozapas Tiškevičius prieš medinius rūmus pastatė naują mūrinį pastatą (Kurhauzas). Tačiau miestelyje nebuvo jokio kurortinės paskirties pastato, todėl jį išnuomojo restorano ir viešbučio patalpoms įrengti. Kai 1891 m. J.Tiškevičius padalijo savo valdas sūnums, Palanga atiteko Feliksui Tiškevičiui. 1893 m., po vedybų, pastarasis nusprendė apsigyventi Palangoje nuolat. 1897 m. klampioje žemaičių laikyto šventu senojo Birutės miško vietoje pradedama naujų rūmų statyba. Kadangi parinkta vieta buvo labai žema, tai supilta didelė terasa, ant kurios pagal F.Švechterio projektą pradėti statyti rūmai. Kartu pradėti ir parko kūrimo darbai. Parko projekto autorius - žinomas parkų projektuotojas prancūzas E.Andrė. Projektuojant parką iškilo „Laiminančio Kristaus“ skulptūra, Birutės kalno papėdėje įrengta Lurdo grota. Parkas užima 30 ha, yra tvenkinių sistema. 1902 m. šalia Birutės kalno iškilo stačiakampio plano dviejų aukštų mūriniai rūmai su rizalitais. Vakarų pusėje pastatyta aštuonkampė koplyčia sujungta su rūmais. 1922-1924 m. rūmai remontuoti, šalia pastatyti pagalbiniai pastatai, arklidė, daržinė, tvartai, ledainė, oranžerija. Rūmuose sukaupta nemaža vertingų meno kūrinių kolekcija. Tiškevičių laikais Palangoje buvo statomos vilos, pensionai, teatras, gydyklos, cukrainės ir kiti kurorto pastatai. Mieste veikė medinė bažnyčia, muitinė, gintaro fabrikas, Juozo Tiškevičiaus tiltas, prie kurio priplaukdavo laivai. Dabartine Kęstučio gatve siauruoju geležinkeliu važinėjo tramvajus, vasarą buvo organizuojamos žirgų lenktynės. 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje parodytas pirmasis lietuviškas spektaklis Keturakio „Amerika pirtyje“. 1898 m. kunigo J.Šniukštos rūpesčiu pradėta statyti nauja mūrinė neogotikinio stiliaus Palangos bažnyčia, kuri ir šiandien yra įspūdingiausias architektūros statinys. 1938 m. Feliksas Tiškevičius vedė derybas su Lietuvos vyriausybės atstovais dėl dvaro pardavimo. Buvo sumanyta juos paversti reprezentaciniais valstybės rūmais. Savininkams pasitraukus iš Lietuvos, rūmai nacionalizuoti. Tiškevičių giminės rankose Palanga išbuvo 116 metų. Po 1945 m. rūmai atiduoti Dailininkų sąjungai, vėliau juose įkurtas Gintaro muziejus.

____________________