Skamba muzikinis įrašas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo garso dokumentų fondų    
LIETUVOS PAVELDAS - DVARAI

Vilkėnų dvaras

 

Vilkėnų dvaro parkas
(VAA. F.5,  b.2743, l.22.)

 

Vilkėnų dvaro šiaurinis rūmų fasadas ir parko fragmentas
(VAA. F.5,  b.2743, l.25.)

 

Vilkėnų dvaro alėja prieš rūmus
(VAA. F.5,  b.2743, l.27.)

          Vilkėnai iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui, todėl jų istorija neatskiriama nuo Švėkšnos. Po Jurgio Pliaterio mirties Vilkėnai atiteko Pranciškui, kuris Vilkėnų dvare gyveno nuolat. Tačiau žinių, kokie buvo dvaro rūmai, nėra išlikę. Po šio mirties dvaras atiteko jo sūnui Aleksandrui, kuris ir pastatydino šiandien stovinčius rūmus. Jo žmonos iniciatyva buvo pradėtas sodinti parkas. Viename akmenyje, esančiame parko alėjos pradžioje, iškalta data - 1880 m., o dvaro rūmų fasade - 1897 m. Tai rodo, kad dvaro ansamblis kurtas 1880-1897 m. Vilkėnų dvaro rūmai yra neorenesansinis dviejų aukštų nesudėtingo simetriško plano statinys. Pagrindiniame fasade keturių mūrinių kolonų portikas, galiniame fasade - balkonas. Šiaurės vakarų ir pietryčių fasadus paįvairina keturi rizalitai, kurie jungia pastatą su parko erdve, kas suteikia rūmų planinei struktūrai dinamišką barokinį charakterį. Vilkėnų dvaro rūmų architektas, norėdamas suteikti rūmams lengvumo ir grakštumo bei įtikti savininkui, virš rizalitų suprojektavo savotišką karpyto silueto frontonėlį su Pliaterių giminės herbu viduje. Vaizdingame ir kalvotame reljefe įrengtas parkas priklauso mišriosios kompozicijos parkų grupei. Čia buvo tvenkiniai, gėlynai, skulptūros (stovi buvusios statulos „Rebekka“ kopija, originalas išvežtas į Palangos parką). Padaryta klomba, o aplink ją kelias, nutiesta alėja į rūmus. 1912 m. Švėkšnos grafui Jurgiui Pliateriui vedus Vilkėnų dvaro grafaitę pusseserę Janiną, dvarai vėl buvo sujungti. Pirmojo pasaulinio karo metais, kai grafai buvo pasitraukę į Rusiją, Švėkšnoje ir Vilkėnuose šeimininkavo vokiečių baronas Vitenhorstas. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas ir jame apgyvendinti Rusijos kariuomenės daliniai. Grafienė kurį laiką gyveno malūne (1941 m. mirė), o grafas buvo ištremtas į Komijos autonominę respubliką, kur ir mirė. Vokiečių okupacijos metais buvo sugrįžęs grafų sūnus Aleksandras, bet gyveno Švėkšnos dvare, o Vilkėnų dvaras buvo paliktas ūkvedžių žiniai. Po karo grafas pasitraukė kartu su vokiečiais, o 1947 m. dvaro rūmuose buvo įkurti vaikų namai.

____________________