Skamba muzikinis įrašas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo garso dokumentų fondų    
LIETUVOS PAVELDAS - DVARAI

Zyplių dvaras

 

Zyplių dvaro centrinių rūmų
šiaurės-vakarų ir pietų-vakarų fasadai.
1973 m.
(VAA. F.5,  b.824, l.44.)

 

 

 

Zyplių dvaro centrinių rūmų
pagrindinis fasadas. 1973 m.
(VAA. F.5,  b.824, L.42.)

          Ilgus šimtmečius Sūduvos kraštas buvo negyvenamas. Čia plytėjo milžiniškos girios. Po Žalgirio mūšio Sūduvos-Suvalkijos žemės tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdomis. Būtent šiose žemėse vykdavo karališkosios medžioklės. Krašto kolonizacija prasidėjo XVII-XVIII a. 1795 m., po trečiojo Žečpospolitos padalinimo, Užnemunė ir Sūduva atiteko Prūsijai. 1807 m. šios žemės atiteko Napoleonui Bonapartui, kuris sudarė čia Varšuvos kunigaikštystę. Veliuonos seniūnijos dalį (kairiajame Nemuno krante), t.y. Lukšių, Sintautų, Plokščių bei Ilguvos parapijas Napoleonas atidavė kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui. Po šio mirties 1813 m. visi minėti turtai atiteko jo seseriai Teresei Tiškevičienei. Visi šie turtai - milžiniški miškų plotai, keturių parapijų kaimai - vadinosi bendru Zyplių turtų vardu, o patys Zypliai buvo dvarelis su apie 60 margų žemės (dabar Senieji Zypliai). Tada Zypliams priklausė 155 kaimai ir apie 300 valakų girios. Naujoji Zyplių savininkė T.Tiškevičienė savo turtų net nematė, nes nuolat gyveno Paryžiuje. Kai per išlaidumą jai pritrūko pinigų, Zyplių dvarą pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Šis, norėdamas būti arčiau savo turtų, pasistatė naują dvarą netoli Lukšių ir pavadino Naujaisiais Zypliais. Šiam mirus dvaras atiteko podukrai Joanai Volfersaitei-Kučinskienei, kuri dvare negyveno ir į dvarą buvo atvykusi tik du kartus (statant ir šventinant bažnyčią). Vėliau Zypliai atiteko Liudvikai Ostrovskienei, kuri Naujuosius Zyplius pardavė grafui Tomui Potockiui. 1897 m. sudegė visi mediniai dvaro pastatai, kurių vietoje buvo atstatyti mūriniai. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvarą valdė Potockienė, o 1919 m. kraštą užėmus Lenkijos kariuomenei į Zyplius buvo perkelta Seinų kunigų seminarija. Tarpukario Lietuvoje dvaro rūmuose buvo žemės ūkio mokykla, o po 1945 m. - kolūkio valdyba. Zyplių dvaras Šakių rajone yra vienas jauniausių dvarų Lietuvoje. Jo istorija nesiekia 200 metų. Zyplių dvaro sodyba yra išsidėsčiusi lygumoje. Ją sudaro du sektoriai: reprezentacinis ir ūkio-gamybinis. Centriniai rūmai - tai svarbiausias visos sodybos akcentas bei kompozinis centras. Apie juos grupuojami kiti gyvenamieji bei ūkio ir pagalbiniai pastatai. Visa tai sudaro reprezentacinį sektorių, kurį iš trijų pusių supa sudėtingos formos parkas su vaismedžių sodu, o iš ketvirtosios - ūkio pastatai. 21 ha parke yra du tvenkiniai, kurie šiandien baigia džiūti. Naujieji Zypliai buvo nedidelis dvaras, turintis 10 valakų žemės. Pagrindinius dvaro plotus užėmė miškai, kurie davė pajamas. Mūrinius dvaro pastatus ir medinius ūkinius pastatus pastatė Jonas Bartkovskis. 1845-1855m. buvo pastatyti dvaro rūmai, dvi oficinos, virtuvė su pirtimi. 1898-1901 m. prie rūmų buvo pristatyti keturkampiai dviaukščiai priestatai su mansardomis.

____________________