Lietuvos literatūros ir meno archyvo biblioteka

          Knygos nuosavybės ženklai - asmens, įstaigos ar visuomeninės bibliotekos nuosavybės žymės - atsirado norint knygas, kaip labai vertingą ir brangų turtą, apsaugoti nuo vagysčių. Bėgant metams nuosavybės ženklų formos keitėsi, bet noras ir reikalas žymėti knygas išliko iki mūsų dienų.
          Seniausias iki šiol žinomas knygos nuosavybės ženklas buvo sukurtas dar Senovės Egipte. Tai fajansinė mėlynai glazūruota plokštelė su įrašytais faraono Amenhotepo ir jo žmonos Tėjos vardais bei knygos pavadinimu.
          Pirmieji knygos nuosavybės ženklai buvo paprasti įrašai. Jų randame Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomuose inkunabuluose, Vilniaus universiteto rektoriui M.Počobutui, Martynui Mažvydui bei kitiems iškiliems žmonėms priklausiusiose knygose.
          Superekslibrisai - knygos nuosavybės ženklai, įspausti į odinį ar kitokios medžiagos knygos apdarą, dažnai paauksuoti ar padažyti - atsirado Vokietijoje XV amžiuje ir greit paplito Europoje. Seniausias iš žinomų Lietuvoje yra herbinis Žygimanto Senojo superekslibrisas su plokštelėje įrėžta 1518 m. data.
          Ekslibrisai - į knygą įklijuojami popieriaus lapeliai su išspausdintu jame knygos savininko vardu ir pavarde, inicialais ar bibliotekos pavadinimu, dažnai iliustruoti - atsirado XV amžiaus pabaigoje, o XVII-XIX a. tapo populiariausia knygos nuosavybės ženklų rūšimi. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje juos vis dažniau ėmė keisti knygos antspaudai.
          Lietuvos literatūros ir meno archyvo bibliotekoje saugomos knygos yra atkeliavę į knygų lentynas ne tik iš knygynų, bet ir iš įstaigų, visuomeninių bei asmeninių bibliotekų. Dalis iš jų yra su knygų nuosavybės ženklais - nuosavybės įrašais, ekslibrisais, superekslibrisais, knygų antspaudais, taip pat marginalijomis, autografais ir pan.
          Šioje parodoje pateikiame dalį knygų nuosavybės ženklų, esančių Literatūros ir meno archyvo bibliotekos knygose, išleistose XIX-XX a. Aprašai pateikiami knygų nuosavybės ženklų savininkų pavardžių ir bibliotekų bei knygynų pavadinimų abėcėlės seka. Nurodoma knygos nuosavybės ženklo rūšis, dydis, o ten, kur pavyko rasti informacijos, ir trumpos žinios apie ženklo savininką. Rengiant parodą naudotasi aprašais, esančiais Vinco Kisarausko knygoje „Lietuvos knygos ženklai. 1518 - 1918” (Vilnius, 1984).