Prieš 85-erius metus – 1923 m. – įvyko lemtingas lietuvių sukilimas prieš prancūzų valdymą Klaipėdos krašte, užtikrinęs Lietuvos ūkiui galimybę naudotis Klaipėdos uostu. Šis sukilimas buvo svarbus savarankiškas politinis ir karinis žingsnis tarpukario Lietuvos istorijoje.
          Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė parodą. Parodos rengėjai stengėsi atrinkti svarbesnius ir įdomesnius dokumentus, kurie atspindėtų reikšmingiausius 1923 m. sukilimo įvykius.
           Ratifikavus Versalio sutartį, 1920 m. sausio 10 d. Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir Antantės valstybių vardu pavestas valdyti Prancūzijai, kol bus galutinai nuspręstas jo likimas.
          1922 m. gruodžio 20 d. Lietuva buvo pripažinta de jure, tačiau Ambasadorių konferencija neskubėjo spręsti Klaipėdos krašto klausimo. Praradusi viltį, kad Klaipėda bus perduota Lietuvai diplomatiniu keliu, Lietuvos vyriausybė nusprendė improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad, remiantis jų pareikšta valia, Klaipėdos kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos. 1922 m. gruodžio mėnesį buvo sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, turėjęs oficialiai vadovauti sukilimui.
          Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d. Nesulaukusi rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, sausio 15 d. reguliarioji Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą. Tos pačios dienos vidurdienį buvo paskelbtos paliaubos. 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencija paskelbė Antantės ir Lietuvos susitarimą. Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai – su sąlyga, kad, parengus Klaipėdos krašto statusą apibrėžiančius dokumentus, kraštui bus suteikta autonomija ir bus įsteigtos autonominės institucijos. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas autonominiais pagrindais atiteko Lietuvos Respublikai. Tai buvo patvirtinta ir 1928 m. sausio 29 d. pasirašytoje Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartyje.
          Parodoje galima susipažinti su svarbiausiais Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto paskelbtais dokumentais: atsišaukimu „Broliai šauliai!“, kviečiančiu Šaulių sąjungos narius padėti klaipėdiškiams, Šilutėje pasirašytu manifestu, kuriame skelbiama, kad komiteto nariai ima valdžią į savo rankas, komiteto atsišaukimu, raginančiu prisidėti prie sukilimo dalyvių, 1923 m. sausio 19 d. Gelbėjimo komiteto skyrių ir draugijų atstovų suvažiavime priimta deklaracija, skelbiančia Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos autonomijos teisėmis.
           Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos gelbėjimo komiteto narių, sukilimo dalyvių, Klaipėdos krašto savanorių armijos vadovybės ir pirmosios lietuviškos Klaipėdos krašto direktorijos narių nuotraukos, primenančios anų dienų įvykius.
          Visi dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve.