Lietuvos centrinis valstybės archyvas 
Lietuvos ypatingasis archyvas

    

Petras Klimas (1891–1969)      

                         

   
Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas. Paryžius, 1930 m.
LCVA. P-29668

     

          Šiemet minimos Petro Klimo (1891-02-23–1969-01-16), vieno iš nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų, diplomato, teisininko, istoriko ir visuomenininko, 120-osios gimimo metinės. Kviečiame apsilankyti šiai sukakčiai skirtoje virtualioje parodoje.
          Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Pradžios mokslus ėjo Liudvinave, Kalvarijoje, vėliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Čia 1908 m. su keliais mokslo draugais pradėjo leisti slaptą laikraštėlį „Mokinių draugas“, už tai buvo laikinai pašalintas iš gimnazijos. Nuo 1910 m. studijavo Maskvos universiteto Teisės fakultete, bendradarbiavo liberaliame „Aušrinės“ laikraštyje.
          Dar studijuodamas P. Klimas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu, skaitė pranešimus suvažiavimuose. Vadovavo prie draugijos veikusiai lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisijai, 1915 m. parengė vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“, sudarė chrestomatiją „Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms“.
          1915 m. apsigyvenęs Vilniuje, įsitraukė į visuomeninę veiklą. Dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti darbe, Vilniaus lietuvių susibūrimuose, kartu su kitais lietuvių veikėjais rengė memorandumus vokiečių okupacinei valdžiai, įsteigė lietuvių kalbos kursus.
          Vilniuje P. Klimas pradėjo ir savo istorinius tyrinėjimus, rinko duomenis apie lietuvių tautos etnografinį plotą, bandė parodyti lietuvių nutautinimo eigą. Parašė pirmąją Lietuvos istorijos dalį.
          1916 m. lankydamasis gimtinėje už nelojalius okupacinei valdžiai pasisakymus buvo suimtas, apie tris mėnesius kalintas.
          Grįžęs į Vilnių, tęsė visuomeninę ir politinę veiklą. Dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos sekretoriumi, vėliau generaliniu sekretoriumi. Redagavo Lietuvos Tarybos 1917 m gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. pareiškimus. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ faktinis redaktorius.
          1919 m. kovo–spalio mėn. kartu su kitais Lietuvos delegacijos nariais dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje vykusiose derybose, buvo delegacijos sekretorius.
          1919 m. spalio 24 d. P. Klimas buvo paskirtas laikinuoju Užsienio reikalų ministerijos valdytoju, o gruodžio 15 d. – užsienio reikalų viceministru, ėjo ministro pareigas.
          1920 m. dalyvavo taikos derybose su Sovietų Rusija, 1922 m. kovo mėn. buvo Lietuvos delegacijos Genujos konferencijoje narys, rengė dokumentus dėl rytinės Lietuvos sienos, gynė Lietuvos teises į Klaipėdos kraštą.
          1920–1923 m. Aukštuosiuose kursuose skaitė Lietuvos istorijos kursą.
          1923 m. rugsėjo 15 d. P. Klimas buvo paskirtas Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Italijoje, o 1925 m. gegužės 20 d. – nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Prancūzijoje. Taip pat buvo akredituotas Ispanijoje, Belgijoje, Liuksemburge bei Portugalijoje.
          Atstovaudamas Lietuvai Prancūzijoje, P. Klimas daug dėmesio skyrė lenkų ir lietuvių konflikto esmės aiškinimui, prekybos tarp Lietuvos ir Prancūzijos plėtojimui, kultūriniam bendradarbiavimui.
          Už nuopelnus Lietuvos valstybei P. Klimas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1934 m.), Gedimino 2 ir 1 laipsnio (1928 ir 1938 m.) ordinais.
          1939 m. spalio mėn. P. Klimas dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiuntinių posėdžiuose Paryžiuje dėl SSSR politikos siekių Pabaltijo valstybėse, o lapkričio mėn. su K. B. Balučiu ir S. Lozoraičiu parengė slaptą memorandumą užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui, kuriame svarstė Lietuvos vyriausybės pasitraukimo į užsienį galimybes.
          Vokiečių kariuomenei artėjant prie Paryžiaus, P. Klimas pasitraukė į Bordo, vėliau į Viši. Skaudžiai išgyvendamas Lietuvos valstybingumo netektį, P. Klimas 1940 m. rugpjūčio 4 d. įteikė Prancūzijos užsienio reikalų ministrui notą, kurioje prašė nepripažinti Lietuvos okupacijos.
          1941 m. pavasarį P. Klimas su žmona apsigyveno Grase. 1943 m. rugsėjo 18 d. P. Klimą gestapas suėmė. 9 mėnesius jis buvo kalinamas, 1944 m. kovo mėn. atvežtas į Kauno kalėjimą ir paleistas. Apsistojo svainės Barboros Mėginaitės-Lesauskienės namuose. Artėjant Raudonajai armijai, nusprendė likti Lietuvoje, dirbo prof. T. Ivanausko ūkyje.
          TSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Lietuvos geležinkelių transporto skyriaus Kauno geležinkelio stoties poskyrio 1945 m. rugsėjo 17 d. nutarimu P. Klimas 1945 m. rugsėjo 20 d. (kituose dokumentuose – 1945 m. rugsėjo 15 d.) buvo suimtas, kaltinant priklausymu „antitarybinei karinei sukilėlių organizacijai“ ir kalinamas Lietuvos TSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 1 Vilniaus m.
          1946 m. kovo 15 d. pagal RTFSR BK 58-1-„a“ ir 58-11 str. P. Klimui buvo pateikti kaltinimai tuo, kad „būdamas Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotu ministru Prancūzijoje, priešiškai sutiko tarybų valdžios paskelbimą Lietuvoje, parašė Viši vyriausybei antitarybinę šmeižikišką notą su prašymu nepripažinti tarybų valdžios Lietuvoje, 1940 metų pabaigoje dalyvavo Lietuvos pasiuntinių pasitarime Romoje, kuriame buvo sukurtas taip vadinamas „Nacionalinis Komitetas“, turėjęs tikslą „suvienyti užsienyje gyvenusius lietuvius kovai su Tarybų Sąjunga; siekdamas išvengti arešto už antitarybinę veiklą 1945 metų pradžioje, padedant kaltinamajai Lastienei, perėjo į nelegalią padėtį, kurioje būdamas dalyvavo kuriant antitarybinį šmeižikišką memorandumą, išvertė jį į prancūzų kalbą, gavo iš Lastienės nelegalų laikraštį „Laisvės Žvalgas“, kurį skaitė pats ir perdavė pažįstamiems“.
          TSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1946m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. Klimas, pagal RTFSR BK 58-2 ir 58-10 str. nuteistas 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, politinių teisių suvaržymu 5 metams, be turto konfiskacijos, nes turto neturėjo.
          1946 m. balandžio 20 d. P. Klimas buvo etapu buvo išsiųstas į Čeliabinsko sr.
          1954 m. P. Klimas grįžo iš įkalinimo. 1956 m. užmezgė ryšius su Z. Toliušiu, kuris bandė įtraukti P. Klimą į antitarybinę veiklą. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie LTSR Ministrų Tarybos įgaliotinio Kauno mieste įstaigos 2-ojo poskyrio 1962 m. sausio 16 d. nutarimu P. Klimui buvo užvesta operatyvinio stebėjimo byla, kuri buvo nutraukta po jo mirties 1969 m.
          Petras Klimas visą gyvenimą domėjosi Lietuvos istorijos klausimais, parašė ir parengė spaudai nemažai darbų. Svarbiausi iš jų: „Russisch-Litauen. Statistisch-ethnographische Betrachtungen“ (1916 m.), šios knygos santrauka lietuvių kalba „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“ (1917 m.), „Lietuvių senovės bruožai“ (1919 m.), „Lietuvos žemės valdymo istorija“ (1919 m.), dokumentų rinkinys vokiečių ir prancūzų kalbomis „Der Werdegang des litauischen Staates von 1915 bis zur Bildung der provisorischen Regierung im November 1918“ (1919 m.), „Muravjovo laikmetis Lietuvos žemės ir žemininkų istorijoje“ (1920 m.), „Istorinė Lietuvos valstybės apžvalga“ (1922 m.), „Mūsų kovos dėl Vilniaus“ (1923 m.). Dalyvavo rengiant A. Šapokos redaguotą „Lietuvos istoriją“ (1936 m.). Yra paskelbęs Lietuvos istorijos šaltinių vertimų.
          1990 m. išleista P. Klimo knyga „Iš mano atsiminimų“, 1991 m. – „Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919–1940“.
          P. Klimas mirė 1969 m. sausio 16 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
          Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose saugomi Petro Klimo tarnybos, diplomatinės veiklos, asmens dokumentai. Ypač jų gausu Užsienio reikalų ministerijos fonde. Tai – P. Klimo politiniai pranešimai, telegramos, susirašinėjimo veiklos klausimais dokumentai, daug yra P. Klimo ranka rašytų raštų. Minėtame fonde taip pat saugomi P. Klimo asmens dokumentai, laiškai. Parodoje eksponuojamos nuotraukos atspindi Petro Klimo diplomatinę veiklą, dalyvavimą svarbiuose Lietuvos politikos ir diplomatijos istorijos įvykiuose, Lietuvos diplomatinio korpuso šventiniuose renginiuose. Dalį eksponuojamų parodoje rašytinių dokumentų ir nuotraukų Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė saugoti Lietuvos diplomato sūnus Petras Klimas. Lietuvos ypatingajame archyve saugomos P. Klimo ir kitų asmenų baudžiamoji byla bei P. Klimo operatyvinio stebėjimo byla.

Į parodą    >>>

____________________