Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

    

LIETUVOS BANKO IR LITO ĮVEDIMO
85–ERIŲ METŲ SUKAKTIS

 

Finansininko Vlado Jurgučio 1938–1940 m. išleisti veikalai: „Finansų mokslo pagrindai“, „Bankai“, „Pinigai“ ir lietuviškų pinigų pavyzdžiai.

          Spalio mėnesį sukanka 85-eri metai, kai Lietuvoje buvo įkurtas Lietuvos bankas ir įvestas šalies piniginis vienetas – litas.
          Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, kuriai buvo atrinkti svarbesni ir įdomesni Lietuvos banko veiklos ir lito įvedimo dokumentai: Lietuvos banko statutas, sutartis dėl litų gamybos, monetų įstatymas, bankų nacionalizacijos aktas. Parodoje galima susipažinti su banko pastatų statybos projektais, nuotraukomis, kuriose užfiksuoti Lietuvos banko vadovai, banko pastatai Biržuose, Raseiniuose, Šiauliuose, Lietuvos banko rūmų Kaune statybos momentai.
          Lietuvoje įsteigti emisijos banką ir įvesti nacionalinę valiutą buvo ketinama nuo pat valstybingumo atkūrimo. Tačiau tik 1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos – lito įvedimą. Įgyvendinti šį įstatymą buvo pavesta Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministerijai. Naujos valiutos įvedimas patikėtas Lietuvos bankui.
          1922 m. rugpjūčio 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas. 1922 m. rugsėjo 27 d. įvyko Lietuvos banko steigiamasis akcininkų susirinkimas, kurio metu išrinkti banko valdybos nariai: P. Grajauskas, J. Kaupas, J. Paknys, A. Prūsas. Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas profesorius V. Jurgutis, jo pavaduotoju tapo A. Prūsas. Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 m. spalio 2 d.
          Banko steigėjas buvo Vyriausybė. Jo pagrindinį kapitalą sudarė 12 mln. litų. Apie 80 procentų banko akcijų valdė valstybė, o kitų akcijų savininkais pagal Lietuvos banko įstatymą galėjo tapti savivaldybės, draugijos ir pavieniai asmenys. Pagrindinis Lietuvos banko uždavinys buvo reguliuoti pinigų apyvartą, lengvinti pinigų išmokėjimą, įgyvendinti pastovią ir patvarią pinigų sistemą, skatinančią žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą.
          1923 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 22, 1932 m.– 26 banko skyriai. Centrinė Lietuvos banko būstinė buvo Kaune.
          1922 m. rugpjūčio 28 d. Kaune buvo pasirašyta sutartis su A. Hasės (A. Haase) litografijos firma Prahoje dėl litų gamybos. 1925–1926 m. į apyvartą išleisti 500 ir 1000 litų banknotai, kuriuos spausdino Anglijos firma „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“.
          Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos 1922 m. rugsėjo 30 d. skelbime pranešama, kad litas Lietuvoje bus įvestas nuo spalio 1 d.
          Įvedus litą, Lietuvoje dar kurį laiką cirkuliavo ir auksinai. Tačiau jie daugiausia naudoti privačiame sektoriuje, o litais buvo atsiskaitoma su valstybinėmis įmonėmis, organizacijomis, renkami gyventojų ir įmonių mokesčiai į biudžetą.
          1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą, kuriuo Valstybės iždui suteikta išimtinė teisė kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Monetos buvo kaldinamos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir Anglijos firmoje „King's Norton Metal Works“.
          Po Lietuvos aneksijos Lietuvos bankas 1940 m. spalio 10 d. buvo reorganizuotas į TSRS valstybinio banko Lietuvos Respublikos kontorą. Nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta.
          1990 m. vasario 13 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos banko įsteigimo“. Įsteigtas bankas pratęsė tarpukaryje veikusio Centrinio banko tradicijas.
           1993 m. birželio 14 d. Lito komitetas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų – talonų išėmimo iš apyvartos“. Birželio 25 d. litai ir centai buvo išleisti į apyvartą.
           Parodoje eksponuojamus 1922–1990 metų dokumentus galima rasti Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose fonduose.

     
Į parodą    >>>

____________________