Skamba J. Nabažo Kvarteto Nr. 2 I dalies fragmentas

   

KOMPOZITORIAUS JONO NABAŽO
100-OSIOS GIMIMO METINĖS

J. Nabažo siluetas      
                   

          Jonas Nabažas gimė 1907 m. lapkričio 6 d. Jonavoje, Juozo Nabažo ir Karolinos Janulytės-Nabažienės šeimoje, išauginusioje ir tris dukteris – Ceciliją, Stefaniją ir Janiną. Kilus karui, 1915 m. Nabažų šeima pasitraukė į Maskvą. Sulaukęs septynerių, J. Nabažas pradėjo mokslus Lietuvių komiteto įkurtoje mokykloje lietuvių pabėgėlių vaikams, dešimties įstojo į privačią rusų gimnaziją (jos savininkai aristokratai patys buvo ir gimnazijos mokytojai).
          1918 m. J. Tumas-Vaižgantas suorganizavo lietuvių vaikų grąžinimą į Lietuvą. Jie buvo laikinai apgyvendinti Vilniaus vaikų prieglaudoje, o iš ten išskirstyti pas gimines ar laikinus globėjus. 1919 m. grįžusi į Lietuvą, K. Nabažienė su vaikais apsigyveno Kaune. 1919–1926 m. Jonas Nabažas mokėsi Kauno valstybinėje „Aušros“ gimnazijoje. Tuo pat metu (1922 m.) jis pradėjo lankyti muzikos kursus Baltgūdžių muzikos mokykloje – mokėsi skambinti gitara, vėliau – griežti smuiku. 1923 m. jaunuolis įstojo į J. Naujalio vadovaujamą muzikos mokyklą. Jo smuiko mokytoju tapo I. Vildmanas-Zaidmanas, muzikos teorijos, solfedžio ir fortepijono – V. Žadeika, harmoniją dėstė pats J. Naujalis. 1927 m. J. Nabažas perėjo į J. Gruodžio kompozicijos klasę. 1933 m. J. Naujalio vadovaujamai muzikos mokyklai buvo suteiktas konservatorijos statusas. Tais pačiais metais, išlaikęs egzaminus ir gavęs šios aukštosios mokyklos diplomą, J. Nabažas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur studijavo istoriją.
          1936–1937 m. J. Nabažas dėstė teorines disciplinas E. Laumenskienės vadovaujamoje Liaudies konservatorijoje. Gavęs Lietuvos švietimo ministerijos stipendiją, 1937–1938 m. jis tęsė kompozicijos studijas Paryžiuje, Normalinėje muzikos mokykloje (Ecole Normale de la Musique), kuriai vadovavo N. Boulanger, Ch. Koechlinas, o 1939 m. privačiai tobulinosi pas A. Čerepniną. 1940–1949 m. J. Nabažas dėstė teorines disciplinas Kauno konservatorijoje, 1946–1954 m. – Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje, 1950–1990 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
          J. Nabažas sukūrė simfoninę poemą „Zaratustra“ („Daina apie liūdesį ir džiaugsmą“, 1933 m.), simfonines variacijas (1941 m.), simfoninę siuitą „Darbo dainos“ (1967 m.). Tačiau jam artimesnis kamerinės instrumentinės muzikos žanras: du styginių kvartetai (1958, 1985 m.), fortepijoninis trio (1979 m.). Išskirtinė vieta kompozitoriaus kūryboje tenka fortepijoninei muzikai: Mažoji siuita (1929 m.), variacijos (1930 m.), sonata (1931 m.), preliudai, fugos ir kt. pjesės. Visais kūrybos laikotarpiais J. Nabažas rašė vokalinę muziką – solo ir choro dainas, romansus (pagal K. Binkio, V. Mykolaičio-Putino, V. Bložės, E. Mieželaičio eiles), harmonizavo nemažai lietuvių liaudies dainų.
          J. Nabažo kūryba nėra gausi, romantinės ir impresionistinės krypties, nuosaikiai moderni. Jo kūriniai – originalūs, subtilios, išgrynintos formos. 1952 m. J. Nabažas pirmasis parašė knygą apie savo mokytoją J. Gruodį, bet ji taip ir liko neišspausdinta, paskelbė koncertų recenzijų, atsiminimų apie lietuvių muzikus, rašytojus. 1983 m. kompozitorius kartu su E. Ragulskiene sudarė knygą „Juozas Tallat-Kelpša“ .
          Jonas Nabažas mirė 2002 m. lapkričio 11 d. Vilniuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

*

          Ši paroda parengta iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Jono Nabažo asmens fonde saugomų dokumentų. Fonde sukaupta visa kompozitoriaus kūryba. Išskirtiniais dokumentais laikytini dienoraščiai, apie kurių egzistavimą iki muziko mirties mažai kas žinojo. Dienoraščiai pradėti rašyti 1922 m., o paskutinių įrašų data – 2000 m. Šie unikalūs dokumentai – ne tik kompozitoriaus asmeninio, kūrybinio, bet ir visuomeninio gyvenimo metraštis. J. Nabažo asmens fonde taip pat sukaupta per tūkstantį nuotraukų ir nemaža atvirukų kolekcija.
          Minint šio originalaus kūrėjo, subtilios, jautrios ir taurios dvasios žmogaus 100-ąsias gimimo metines, parodoje stengtasi atskleisti jo asmenybę. Parodą sudaro 3 dalys: „Apie Joną Nabažą“, „Portretų galerija“ ir „Iš atsiminimų“.

Į parodą    >>>