Pasvalio miesto istorija
Lietuvos archyvų XV-XX a. dokumentuose
        

Vilniaus gatvė. Pasvalys, 1927 m.
LCVA. P-08821

          2009 m. rugsėjo mėnesį Pasvalio krašto muziejuje buvo atidaryta paroda „Pasvalys Lietuvos archyvų dokumentuose“. Ši paroda, pratęsusi kilnojamųjų parodų ciklą „Lietuvos miestų ir miestelių istorija“, buvo vienas iš Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio renginių. Parodos vertingiausių ir įdomiausių eksponatų, saugomų Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose, pagrindu buvo parengta virtuali paroda „Pasvalio miesto istorija Lietuvos archyvų XV–XX a. dokumentuose“.
          Seniausi Pasvalio miesto istoriją liudijantys dokumentai atrinkti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondų. Dokumentai (originalai, nuorašai), apimantys 1497–1866 m. laikotarpį, parašyti lotynų, lenkų ir rusų kalbomis.
          Pasvalio miesto istorija neatsiejama nuo Romos katalikų bažnyčios atsiradimo ir veiklos šiame mieste. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Pasvalio klebonijai 1497 m. suteikta privilegija ir vėlesnis jos pakartotinis patvirtinimas 1535 m. buvo Pasvalio bažnyčios – o kartu ir miesto – kūrimosi juridinis pamatas.
          Daugiau kaip pustrečio šimto metų (1580–1842 m.) Pasvalio miestas ir dvaras su jam priklausančiomis žemėmis buvo Vilniaus kapitulos valda. Jos pareigūnai sudarinėjo ir kaupė įvairius šios valdos administravimo dokumentus. Iš jų parodai buvo atrinkti Pasvalio valdų inventoriai, suteikiantys įvairaus pobūdžio žinių apie miestą ir jo gyventojus, taip pat 1786 m. ir 1866 m. miesto planai, iš kurių galime susidaryti vaizdą apie to meto Pasvalio ribas, užstatymą, gatvių tinklą. 1842 m., Pasvalį suvalstybinus, didžiąją dalį šių dokumentų perėmė carinės Rusijos atitinkamos valstybės turtų valdymo įstaigos.
          XVI a. viduryje Pasvalys laikinai tapo svarbių politinių įvykių centru: 1557 m. čia vyko derybos su Livonijos ordinu, po kurių buvo pasirašytos trys sutartys tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino. Parodoje eksponuojamas trečiosios sutarties nuorašas, pateikiamas iš Lietuvos Metrikos mikrofilmų – pačios Lietuvos Metrikos knygos saugomos Maskvoje.
          Lietuvos centrinio valstybės archyvo sukaupti Pasvalio miesto dokumentų fondai palyginti negausūs, tačiau juose taip pat galima rasti vertingos informacijos apie Pasvalio krašto istoriją ir jo gyventojus. Iš šių dokumentų paminėtini Pasvalio vietos valdžios dokumentai. Pasvalio savivaldos istorija glaudžiai susijusi su Biržų kraštu. Vidaus reikalų ministro 1919 m. liepos 9 d. įsakymu, sujungus Biržų ir Joniškio apskritis, buvo sudaryta nauja Biržų–Pasvalio apskritis ir apskrities centras iš Biržų perkeltas į Pasvalį. 1924 m. apskrities centru vėl tapo Biržai.
          Archyvo saugomuose dokumentų fonduose galima rasti išsamių žinių ne tik apie Pasvalio apskrities ribų keitimą, valsčių jungimą, teismų darbą, bet ir apie pradžios mokyklų steigimą Pasvalio krašte, įvairių draugijų kūrimąsi ir jų veiklą, kurorto teisės suteikimą Pasvalio miestui, Pasvalio valsčiaus gyventojus, nukentėjusius nuo bermontininkų. Tarp parodos eksponatų – ir XX a. 4 dešimtmečio Pasvalio ir jo apylinkių vaizdai, įžymių šio krašto žmonių fotografijos. Nuotraukose užfiksuotas ir Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos apsilankymas šiame krašte 1927 m., jo vardo tilto per Mūšą statyba ir atidarymo iškilmės. Daugumos nuotraukų autorius – žinomas šio krašto fotografas Petras Ločeris. Parodai atrinkta ir pora nuotraukų iš archyve saugomos Vilhelmo Janiselio tremties fotografijų kolekcijos.
          Savaime suprantama, viena paroda neįmanoma aprėpti visos – tegu ir mažo – miestelio istorijos. Tačiau ir atskiri istorijos fragmentai neretai leidžia pajusti konkretaus laikotarpio dvasią, suprasti to meto aktualijas.
          Norinčius Pasvalio istoriją patyrinėti plačiau kviečiame apsilankyti Lietuvos valstybės istorijos archyve arba užsukti į Lietuvos centrinį valstybės archyvą (nemažai senų istorijos šaltinių apie Pasvalį yra sukaupta ir Vilniaus kapitulos fonde, kuris saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne). Linkime jums gražių atradimų.