LIETUVOS PILYS IR PILIAKALNIAI

Eišiškių piliakalnis

 

Eišiškių piliakalnio vaizdas
važiuojant nuo Šalčininkų pusės
(VAA. F.2, b.1092-6, l.15)

 

 

Eišiškių piliakalnio fragmentas
(VAA. F.2, b.1092-6, l.10)

 

 

Eišiškių piliakalnyje esantys griuvėsiai
(VAA. F.2, b.1092-6, l.9)

          Eišiškės yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Kunigaikščio Montvilo sūnus Erdvilas, 1065 m. atkariavęs Lydos žemę, padalijo ją trims savo karvedžiams. Vienam iš jų – Eišiui atiteko žemės Vilniaus – Krokuvos trakte. Šias valdas pradėta vadinti Eišiškėmis. Šalia Eišio sodybos ėmė kurtis miestelis. Tuo metu buvo pradėtos statyti tvirtovės Eišiškėse, Rodūnėje, vėliau Lydoje. XIV a. vid. Eišiškes valdė Vytauto svainis Sudimantas. 1384 m. jos perėjo į kryžiuočių rankas, bet Jogaila sugebėjo vėl jas atsikovoti.
          Eišiškių dvaras buvo pamėgta Vytauto poilsio ir medžioklės vieta. 1434 m. Švitrigaila, kovojęs dėl Lietuvos sosto, šį dvarą sudegino. Pilies tuo metu šioje vietoje dar nebuvo. Vėliau dvaras suskilo į dvi dalis – dvaro centrą Senadvarį ir didesnę dvaro dalį pačiose Eišiškėse. XVI a. pr. Žygimantas už nuopelnus Žečpospolitai Senadvarį padovanojo Ivanui Gornostajui. Nuo to laiko vietovei prigijo pavadinimas Gornostajiškės. Nuo 1413 m. Eišiškių miestelis ir dvaras priklausė karališkajai ekonomijai. Čia buvo įkurta seniūnija, o vėliau ir karinis srities centras. Po 1655 m. karo su Maskva, M. Vyšniaveckis suteikė miesteliui teisę įvesti tris prekymečius. 1784 m. dvaras ir seniūnija buvo išnuomoti grafams Skumin Tiškevičiams. 1791 m. Eišiškių miestelis ir dvaras priklausė L. Tiškevičiui, klebonija – Adomui Barauskui, o Gornostajiškės – Lydos žemės teisėjui S. Marcinkevičiui. 1795 m. seniūnija buvo panaikinta ir perėjo į Prano ir Izabelės (Kenigfeldaitės) Pšenskų rankas.
          Eišiškių vietovė, apsupta griovio ir pylimo, nuo seno vadinama „gorodišče“. Eišiškių piliavietė laikoma kariniu fortifikaciniu XVII – XVIII a. įtvirtinimu. B. Kviklio manymu, pilis, kurioje galėję sutilpti iki 1000 karių, stovėjusi prie senojo vieškelio ir buvusi keturkampio plano. Tačiau kiti archeologai ir istorikai yra įsitikinę, kad pilis buvusi Gornostajiškėse. Ši painiava kyla dėl to, kad Eišiškėse buvo du dvarai – pačiame miestelyje ir Gornostajiškėse, taigi ir dvi piliavietės bei fortifikaciniai įtvirtinimai.
          Eišiškių piliavietė, vadinamasis „Majakas”, yra 2 km nuo Eišiškių. Piliavietę sudaro keturkampio plano, apie 110 m ilgio vakarų – rytų kryptimi ir apie 85 m šiaurės – pietų kryptimi 9350 m2 ploto aikštelė. Šiaurinėje pusėje ji pakyla iki 1 m aukščio. Iš visų pusių aikštelę supa 4 m aukščio ir 18 – 20 m pločio labai taisyklingas pylimas ir už jo esantis 4 m gylio ir 25 m pločio griovys. Tiek pylimas, tiek griovys dabar apaugę pušimis. Pylimo pietinės dalies viduryje paliktas 8 m pločio įėjimas, o prieš jį per griovį tęsiasi tokio pat pločio pylimas. Kiek siauresni įėjimai pastebimi rytų ir vakarų pylimuose, o prieš juos atrasta apskrito ar aštuoniakampio 8 m skersmens pastato (bokšto) liekanų. Pietvakariniame aikštelės kampe yra keturkampio (15X10 m) pastato - XIX a. vid. Peterburgo – Varšuvos geležinkelio stoties telegrafo liekanų. Iš čia ir kilęs piliakalnio pavadinimas „Majakas”.
          Kai kurių tyrinėtojų (S. Abramausko ir kt.) manymu, Eišiškių žemės įtvirtinimai – piliavietė priklauso gardinėms (aptvarinėms) pilims – tvirtovėms, statytoms XII – XIV a. Šioms piliavietėms būdingas dviejų kontrastinių erdvinių – tūrinių sistemų: horizontalaus smarkiai ištęsto aptvaro ir sunkaus, gerokai aukštyn kylančio pagrindinio bokšto donžono – derinys. Pastarasis savo formomis asocijuojasi su bokštinio tipo gynybiniais statiniais, plačiai žinomais XIII a. Volynėje ir Nemuno aukštupio srityje. Eišiškių piliavietė yra tarsi Medininkų pilies prototipas.

 

Eišiškių piliakalnio fragmentas
(VAA. F.2, b.1092-6, l.11)

 

Eišiškių piliakalnio pietryčių apsauginis griovys
– išvalyta nuo krūmų aikštelė
( VAA. F.2, b.1092-6, l.8)

          Naudoti šaltiniai:
          1. Samuolienė S. Eišiškių piliavietės konservavimas. Istoriniai tyrimai. V., 1982 (VAA. F. 5, b. 3028).
          2. Šalčininkų rajono Eišiškių piliavietė. Eišiškių piliavietės teritorijos sutvarkymas. Techninis darbo projektas. Fotofiksacija. V., 1983 (VAA. F. 2, b. 1092-6).     

____________________