
Kauno pilies griuvėsiai
(VAA. F.9, b.26, l.12)

Vytauto pilies Kaune
griuvėsiai
(VAA. F.9, b.26, l.18)

Kauno pilies griuvėsiai
(VAA. F.9, b.26, l.2)

Kauno pilies griuvėsiai
(VAA. F.9, b.26,l.22) |
Plaukiant
Nemunu aukštyn, prieš akis atsiveria nemažai įspūdingų vietovių didžios
Lietuvos praeities liudytojų. Vytėnuose, iškilusi aukštai ant kalno, dunkso senoji
Gelgaudų pilis, virš medžių viršūnių kyšo Raudonės bokštas. Artėjant prie Kauno
išnyra Gedimino kalnas Veliuonoje ir Seredžiaus piliakalnis.
Bychovco ir M. Stryjkovskio
kronikose rašoma, kad Kauno miestą (pilį) 1030 m. įkūrė legendinis Palemono sūnus
kunigaikštis Kunas. Iš to, kad apie pačią pilį iki 1280 m. nėra jokių žinių,
galime spręsti, kad iki tol ji didesnės reikšmės neturėjo. Vienas pirmųjų pilies
paminėjimų Gedimino valdymo laikais M. Stryjkovskio kronikoje, kur rašoma, kad 1317
m. ją užėmė kryžiuočiai. 1362 m. pirmą Šv. Velykų dieną ordino magistro
Kniprodės nurodymu Kauno pilis buvo sulyginta su žeme. V. Marburgiečio liudijimu, pilis
buvusi mūrinė, apsupta pylimų ir griovių, aukštomis sienomis. Ją gynusios gausios ir
gerai ginkluotos pajėgos, vadovaujamos kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto. Ši
pilis seniausia iš keturkampių aptvarinių pilių. Ją juosė vandens neužliejamas
5 6 m gylio perkasas. Pilies siena buvusi maždaug 9 m aukščio ir 2,1, m storio
apačioje. Sienos viršuje buvo šaudymo angos, o iš kiemo - medinės galerijos.
Lygiagrečiai su šia siena ėjo dar viena - beveik perpus plonesnė. Ši siena buvo
atraminė stiprino šlaitą ir kartu gynybinė trukdė priešui prasibrauti į
kiemą. Manoma, kad gynybinių bokštų ši pilis neturėjo.
1383 m. Kaune, Neries saloje, buvo
pastatyta nauja pilis, pavadinta Naujuoju Kaunu. Vytauto, suteikusio miestui Magdeburgo
teises, dėka Kaunas tapo vienu iš svarbiausių ūkio ir administracijos centrų. Po
Vytauto mirties pilyje įsikūrė administracinės įstaigos. Apie 15331536 m. Kaunas
atiteko karalienei Bonai, kuri miestelėnus, turinčius sklypus, apdėjo činčo mokesčiu
šie turėjo mokėti duoklę žemės ūkio produktais. 1549 m. Žygimantas Augustas
Kauno pilį, miestą ir apylinkes užrašė Barborai Radvilaitei. Pilis prarado karinę
reikšmę, buvo labai gražiai sutvarkyta ir tapo administraciniu centru. XVI a. vid.,
artėjant Livonijos karui, buvo sustiprintos pilies fosos, pastatyta nauja bastėja.
Nepaisant to, pilis pradėjo irti. 1611 m. nuvirto vienas bokštas, XVII a. ketvirtame
dešimtmetyje Neries vandenys pasiekė pilies sienas ir pamažu nugriovė didesnę dalį
pilies statinių. 1655 m. pilį gerokai nuniokojo caro kariuomenė pilies plytos
naudotos grindiniui grįsti, iš jų buvo statoma duonos kepykla. XVIII a. pilyje buvo
įkurtas kalėjimas.
Pilies griuvėsiais imta rūpintis
tik 1925 m. 1930 m. Kauno miesto savivaldybė nusipirko aplink pilį buvusius statinius ir
19301932 m., nugriovus pilies teritorijoje pastatytas lūšnas (rusų administracija
buvo davusi leidimą čia statyti gyvenamuosius namus), pilyje pirmą kartą pradėti
archeologiniai kasinėjimai bei konservavimo darbai. Jų metu paaiškėjo, kad pilis buvo
mažiausiai du kartus atstatinėjama. Spėjama, kad ji buvusi trapecinio plano, ginamosios
sienos turėjusios apvalius bokštus, kieme stovėję mediniai, vėliau mūriniai
pastatai. Visą pilį juosęs griovys, pripildomas Neries vandeniu bei sustiprintas nuo
pilies pusės mūro siena (priešpiliu). 1954 m. archeologiniai tyrinėjimai ir pilies
konservavimo darbai vėl buvo atnaujinti ir pamažu vis intensyvėjo. Buvo atkasta fosa,
atidengta ir iš dalies konservuota bastėja bei išlikusios sienų dalys. Fragmentiškai
restauruotame pietryčių bokšte buvo įkurtas Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuris
dėl blogos būklės devintajame dešimtmetyje buvo uždarytas.
Daugiau nei dešimt metų pilies
teritorijoje šeimininkavo vandalai ir benamiai, o 2005 m. birželio 1 d. čia įsikūrė
Kauno turizmo informacijos centras. |