Kauno pilies griuvėsiai
(VAA. F.9, b.26, l.12)

Vytauto pilies Kaune griuvėsiai
(VAA. F.9, b.26, l.18)

Kauno pilies griuvėsiai
(VAA. F.9, b.26, l.2)

Kauno pilies griuvėsiai
(VAA. F.9, b.26,l.22)

         Plaukiant Nemunu aukštyn, prieš akis atsiveria nemažai įspūdingų vietovių – didžios Lietuvos praeities liudytojų. Vytėnuose, iškilusi aukštai ant kalno, dunkso senoji Gelgaudų pilis, virš medžių viršūnių kyšo Raudonės bokštas. Artėjant prie Kauno išnyra Gedimino kalnas Veliuonoje ir Seredžiaus piliakalnis.
         Bychovco ir M. Stryjkovskio kronikose rašoma, kad Kauno miestą (pilį) 1030 m. įkūrė legendinis Palemono sūnus kunigaikštis Kunas. Iš to, kad apie pačią pilį iki 1280 m. nėra jokių žinių, galime spręsti, kad iki tol ji didesnės reikšmės neturėjo. Vienas pirmųjų pilies paminėjimų Gedimino valdymo laikais – M. Stryjkovskio kronikoje, kur rašoma, kad 1317 m. ją užėmė kryžiuočiai. 1362 m. pirmą Šv. Velykų dieną ordino magistro Kniprodės nurodymu Kauno pilis buvo sulyginta su žeme. V. Marburgiečio liudijimu, pilis buvusi mūrinė, apsupta pylimų ir griovių, aukštomis sienomis. Ją gynusios gausios ir gerai ginkluotos pajėgos, vadovaujamos kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto. Ši pilis – seniausia iš keturkampių aptvarinių pilių. Ją juosė vandens neužliejamas 5 – 6 m gylio perkasas. Pilies siena buvusi maždaug 9 m aukščio ir 2,1, m storio apačioje. Sienos viršuje buvo šaudymo angos, o iš kiemo - medinės galerijos. Lygiagrečiai su šia siena ėjo dar viena - beveik perpus plonesnė. Ši siena buvo atraminė – stiprino šlaitą ir kartu gynybinė – trukdė priešui prasibrauti į kiemą. Manoma, kad gynybinių bokštų ši pilis neturėjo.
         1383 m. Kaune, Neries saloje, buvo pastatyta nauja pilis, pavadinta Naujuoju Kaunu. Vytauto, suteikusio miestui Magdeburgo teises, dėka Kaunas tapo vienu iš svarbiausių ūkio ir administracijos centrų. Po Vytauto mirties pilyje įsikūrė administracinės įstaigos. Apie 1533–1536 m. Kaunas atiteko karalienei Bonai, kuri miestelėnus, turinčius sklypus, apdėjo činčo mokesčiu – šie turėjo mokėti duoklę žemės ūkio produktais. 1549 m. Žygimantas Augustas Kauno pilį, miestą ir apylinkes užrašė Barborai Radvilaitei. Pilis prarado karinę reikšmę, buvo labai gražiai sutvarkyta ir tapo administraciniu centru. XVI a. vid., artėjant Livonijos karui, buvo sustiprintos pilies fosos, pastatyta nauja bastėja. Nepaisant to, pilis pradėjo irti. 1611 m. nuvirto vienas bokštas, XVII a. ketvirtame dešimtmetyje Neries vandenys pasiekė pilies sienas ir pamažu nugriovė didesnę dalį pilies statinių. 1655 m. pilį gerokai nuniokojo caro kariuomenė – pilies plytos naudotos grindiniui grįsti, iš jų buvo statoma duonos kepykla. XVIII a. pilyje buvo įkurtas kalėjimas.
         Pilies griuvėsiais imta rūpintis tik 1925 m. 1930 m. Kauno miesto savivaldybė nusipirko aplink pilį buvusius statinius ir 1930–1932 m., nugriovus pilies teritorijoje pastatytas lūšnas (rusų administracija buvo davusi leidimą čia statyti gyvenamuosius namus), pilyje pirmą kartą pradėti archeologiniai kasinėjimai bei konservavimo darbai. Jų metu paaiškėjo, kad pilis buvo mažiausiai du kartus atstatinėjama. Spėjama, kad ji buvusi trapecinio plano, ginamosios sienos turėjusios apvalius bokštus, kieme stovėję mediniai, vėliau mūriniai pastatai. Visą pilį juosęs griovys, pripildomas Neries vandeniu bei sustiprintas nuo pilies pusės mūro siena (priešpiliu). 1954 m. archeologiniai tyrinėjimai ir pilies konservavimo darbai vėl buvo atnaujinti ir pamažu vis intensyvėjo. Buvo atkasta fosa, atidengta ir iš dalies konservuota bastėja bei išlikusios sienų dalys. Fragmentiškai restauruotame pietryčių bokšte buvo įkurtas Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuris dėl blogos būklės devintajame dešimtmetyje buvo uždarytas.
         Daugiau nei dešimt metų pilies teritorijoje šeimininkavo vandalai ir benamiai, o 2005 m. birželio 1 d. čia įsikūrė Kauno turizmo informacijos centras.