LIETUVOS PILYS IR PILIAKALNIAI

Raudondvario pilis

 

Raudondvario pilis. Piešinys iš 1827 m. „Vilniaus gubernijos pilių atlaso“
(VAA. F.5, b.917, l.16)

 

Raudondvario pilis su kuoriniu bokštu iš šiaurės pusės
(VAA. F.5, b.917, l.20)

 

Raudondvario pilies šoninis fasadas
(VAA. F.9, b.49, l.2)

 

Raudondvario pilies bokštas ir galinis fasadas
(VAA. F.9, b.49, l.4)

 

         Nevėžio ir Nemuno santakoje įsikūrusi viena seniausių Lietuvos gyvenviečių - Raudondvaris. Jo ištakos siekia XVI a., kai Kauno pakamaris Vaitiekus Dzievaltauskas (Dziavaltauskas) čia pasistatė dvarą. 1549 m. Aukštojo Raudondvario dvaras („Wysoko Czerwony dwor”) ir Vilkijos apylinkės buvo padovanoti Barborai Radvilaitei. XVI a. pab. Radvilos čia pastatė medinius dvaro rūmus. 1653–1664 m. buvo pastatydinti dabartiniai rūmai – pilis, kurių šeimininku 1652 m. tapo Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonušas Radvila, nupirkęs jį iš Jono Eustachijaus Kosakausko ir ponios Šilingienės. Ta proga 1661 m. buvo surašytas dvaro inventorius. Iš aprašymo matyti, kad pilis buvusi dviejų aukštų, dengta čerpėmis, iš išorės netinkuota, - todėl ir gavo pavadinimą Aukštasis Raudondvaris. XVIII a. Raudondvario rūmai tapo Zabielų giminės nuosavybe, o aukščiausią prabangą pasiekė perėję į Tiškevičių rankas. Šie po kilusio gaisro pilį perstatė.
        Raudondvario architektūrinio ansamblio vystymosi pradžia sietina su pilimi, kurios liekanų yra išlikę iki šių dienų. 1831 m. sukilimo metu rusų kariuomenė pilį sudegino, tačiau jau 1834 – 1855 m. ji buvo atstatyta. 1855 m. iškilo ir mūrinė bažnyčia. Prie rūmų buvo pristatytas paaukštintas bokštas, prie pietinio fasado prisišliejo priestatas su bokšteliais – dūmtraukiais. Taip pat buvo pastatytos arklidės, ratinė, oranžerija, oficinos. Pilis visoje Lietuvoje garsėjo savo paveikslų galerija ir didele biblioteka. Po dar vienos rekonstrukcijos 1856 – 1877 m. pilis įgavo neogotikinių bruožų.
        Pirmojo pasaulinio karo metu piliai atėjo sunkūs laikai. Grafams Tiškevičiams su visu pilyje buvusiu turtu pasitraukus į vakarus, paliktoje pilyje ėmė šeimininkauti rusų kariuomenė, kuri artėjant vokiečiams susprogdino Raudondvario bažnyčią su joje buvusiomis vertingomis marmurinėmis skulptūromis. 1923 m. Raudondvario pilis, parkas ir dvaras atiteko Lietuvos Vyriausybei.
        Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis – rūmai. Pilies rūmai su priešais išsidėsčiusiais poriniais oficinų pastatais, ūkvedžio namu, šiltnamiu ir arklidėmis buvo išdėstyti parko teritorijoje. Į ansamblį įeina ir poriniai tarnų gyvenamieji namai. XVII a. pr. renesansinę su gotikos elementais pilį sudarė dviaukščiai plytiniai stačiakampio plano rūmai, kurių šiaurės rytų kampe buvo neužbaigtas apvalus bokštas su šaudymo angomis. XIX a. pr. prie pilies buvo įkurtas parkas.
        Po daugybės perstatinėjimų 1944 m. Raudondvario pilis – rūmai buvo sugriauti. Išliko tik išorinės ir iš dalies vidaus kapitalinės mūro sienos. 1967–1975 m. pilis buvo atstatyta.

 

        Naudoti šaltiniai:
        1. Čerškutė S. Raudondvario ansamblis. Pilies – rūmų tyrinėjimo darbų apibendrinimas ir išvados. V., 1959. (VAA. F. 5, b. 22).
        2. Labanauskas K. Kauno Raudondvario parko istorinė apybraiža ir fotofiksacija. V., 1973. (VAA. F. 5, b. 917).
        3. Raudondvario pilis. Fotonuotraukos. (VAA. F. 9, b. 49).

____________________