LIETUVOS PILYS IR PILIAKALNIAI

Trakų pilys

 

Trakų pilis 1939 m.
Centrinių rūmų rytinis fasadas
(VAA. F.2, b.50-105, l.55)

 

 

Trakų pilies rūmai su pradėtais prie jų perkasos darbais, 1940 m.
(VAA. F.2, b.50-105, l.57)

 

 

Trakų salos pilis. Priešpilio fotofiksacija prieš restauraciją, 1976 m.
(VAA. F.5, b.2552, l.4)

 

 

Trakų pilies sieninės tapybos fragmento kopija. V. Griaznovo akvarelė, 1865 m.
(VAA. F.5, b.4210, l.6)

          Nuostabios gamtos ir turtingos istorijos Trakuose ir jų apylinkėje šimtmečius stovėjo trys garsios pilys – Trakų salos, Trakų pusiasalio ir Senųjų Trakų. Jomis pradėta domėtis XIX a. pr.
          Trakų rajono Senųjų Trakų kaime, pasak legendos, Gediminas XIV a. pirmoje pusėje pastatydino pilį, kartu perkeldamas sostinę iš Kernavės. Pirmą kartą ši vietovė minima 1337 m. V. Marburgiečio kronikoje. XIV a. antroje pusėje čia jau stovėjo mūrinė pilis. 1345–1382 m. pilį valdė Gedimino sūnus Kęstutis, o apie 1350 m. joje gimė Didysis kunigaikštis Vytautas. 1375 m. Kęstutis savo sostinę iš Senųjų Trakų perkėlė į ežero apsaugotus Naujuosius Trakus. 1391 m. Senųjų Trakų pilis buvo sugriauta ir daugiau nebuvo atstatinėjama. Šiandien jos vietoje stovi XIX a. pab. neogotikinė bažnyčia.
          Apie Trakų pusiasalio pilį yra dar mažiau rašytinių šaltinių nei apie Senųjų Trakų ir salos pilis. Neaišku, kas ir kada ją pastatė, koks jos likimas XVII – XVIII a. J. Ordos teigimu, „seniausioji pusiasalio pilies dalis aplink Aukų kalną atsirado jau XVIII a. – tuo pat metu, kaip ir pirmieji Senųjų Trakų įtvirtinimai. Aplink tą dirbtinę sampylą Gediminas išplėtė didesnio masto pilį”. Autorius teigia, kad pusiasalio pilį statė Gediminas, o salos – Kęstutis. Manoma, kad pilį iki 1377 m. pastatė Kęstutis, nes 1377 m. kryžiuočių kelių aprašymuose Naujųjų Trakų pilis jau yra paminėta. XV a. ankstesnius žemės ir medžio konstrukcijų įtvirtinimus pradėta keisti mūru. Pilis baigta statyti jau Vytauto valdymo laikais. XIV a. ji turėjo šešis bokštus, iš kurių dviejuose buvo vartai, o XIV a. antroje pusėje visos gynybinės pilies sistemos buvo sustiprintos. Po 1430 m. pilis tapo Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio rezidencija. Pastarasis 1440 m. kovo 30 d. pilies vartų bokšte buvo nužudytas. XVI a. antroje pusėje, po teismų reformos, pilyje vyko seimo suvažiavimai, įsikūrė pilies teismas, o pilies bokštas tapo kalėjimu. Po 1655 m. Trakų pusiasalio pilyje įsikūrė dominikonai, nors 1688 m. M. Oginskio testamente Trakų dominikonams rašoma, kad 1655 m. abi pilys buvo apgriautos. Trakų pusiasalio pilis nukentėjo ir XVIII a. pr. karo su švedais metu. Trakų pusiasalio pilis, užimanti apie 4 ha teritoriją, – viena didžiausių gardinių pilių Lietuvoje. Iš rytų pusės pilį juosia Lukos (Bernardinų), iš šiaurės _ Galvės ežeras, o vakaruose – siaura, bet giliai į sausumą įsirėžusi Galvės ežero įlanka. Pusiasalį su sausuma jungė pietvakarių dalyje buvusi neplati sąsmauka. Aukščiausioje pilies vietoje - Aukų kalne, kur, pasak legendos, vykdavusios pagoniškos apeigos, XIX a. antroje pusėje buvo aptiktos nebaigtų statyti rūmų liekanos. Manoma, kad jau XIII a. stovėjusi medinė pilis buvo sugriauta statant mūrinę.
          Trakų salos pilis, stūksanti vienoje iš daugelio Galvės ežero salų, – tai Lietuvos viduramžių gynybinės architektūros šedevras, vienintelė vandens pilis visoje Rytų Europoje. Ji buvo statoma kaip gynybinė tvirtovė, o po Žalgirio mūšio, netekusi savo gynybinės reikšmės, tapo kunigaikščio rezidencija. Tai konventinio tipo rūmai su donžonu ir priešpiliu. Šioje pilyje 1430 m. spalio 27 d. mirė Vytautas. Vėliau čia buvo įkurtas kalėjimas. Po 1655–1660 m. karo pilis pradėjo pamažu irti (1788 m. balandžio 7 d. Trakų pilies teisme Jonas Odynecas paliudijo, kad gyventojai griovė salos pilies sienas, bokštus, o plytas naudojo savoms statyboms). Po Kęstučio nužudymo pilį valdęs Skirgaila, artėjant ordino kariaunoms, pats traukdamasis pilį sudegino.
          Vytauto valdymo laikais buvo pastatyta nauja moderni gotikinė plytinė pilis, originaliai suderinus gynybinę ir rezidencinę paskirtį. Pilies statyba vyko trimis etapais. Pirmiausia buvo sumūrytos išorinės sienos – maždaug iki antro aukšto palangių, o skersinėms sienoms paliktos jungtys. Tačiau dar statoma pilis sudegė. Antrajame – gotikinės statybos – etape XIV a. pab. iškilo rezidentiniai rūmai su vidaus kiemu ir donžonu bei gynybinės sienos. Galiausiai XV a. pr. buvo suformuotas papilys, saugomas gynybinės sienos su bokštais. Tais laikais Galvės ežero vandens lygis buvo beveik dviem metrais aukštesnis, ir vanduo kone siekė pilies sienas. Perkasas, skiriantis pilį į priešpilį ir gyvenamuosius rūmus, taip pat būdavo prileidžiamas vandens.
          Aleksandro laikais pilis tapo kilmingųjų kalėjimu. 1951 m. pilies teritorijoje pradėti plataus masto tyrinėjimai, o 1962 m. restauruotuose rūmuose su donžonu įsikūrė Trakų istorijos muziejus. 1987 m. baigti restauruoti pagrindiniai priešpilio objektai.
          Visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiai gyveno Trakų salos pilyje. Tik Žygimantas Augustas nutraukė šią tradiciją, pasistatydindamas sau rūmus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.     

         Naudoti šaltiniai:
          1. Jučienė I. Trakų pilys. Istoriniai tyrimai. V., 1961. (VAA. F. 5, b. 210).
          2. Mikulionis S. Trakų salos pilis. Priešpilio prieš restauraciją fotofiksacija 1976 m. M.Sakalausko fotografijos. V., 1981 (VAA. F. 5, b. 2552).
          3. Mikulionis S. Trakų salos pilis. Buvusios būklės ir restauracijos darbų fotofiksacija 1929 – 1940 m. laikotarpyje. Tomas II. V., 1971 (VAA. F. 2, b. 50-105).
          4. Žilevičius L. Ikonografinės medžiagos, brėžinių, archyvinių dokumentų rinkimo ir fotofiksavimo darbai. V., 1987. (VAA. F. 5, b. 4210).

____________________