LIETUVOS PILYS IR PILIAKALNIAI

Vilniaus pilis

 

Vilniaus pilių teritorijos planas.
Rosi, 1760 m.
(VAA. F.5, b.3892 b, l.18)

 

Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinis fasadas, Aukštutinės pilies bokštai ir rūmų griuvėsių fragmentas.
P. Smuglevičiaus akvarelė, 1786 m.
(VAA. F.5, b.3892 b, l.20)

 

Aukštutinės pilies bokštas apie 1925 m., prieš nugriaunant antstatą
(VAA. F.5, b.3892 b, l.67)

 

Vilniaus Gedimino pilies kalnas
(VAA. F.9, b.18, l.19)

          Vilniaus vardas randamas dar XII a. rašytiniuose šaltiniuose, o 1323 m. jis oficialiai paminėtas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Per kelis šimtmečius Vilnius gerokai išaugo. 1579 m. čia buvo įkurtas universitetas – pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XVI a. išleisti Statutai, kurių paskutinysis galiojo iki XIX a., rodo, kad Vilniuje vyko intensyvus politinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas. 1330 m. miestas gavo savo herbą, kuriame pavaizduotas Šv. Kristupas (Kristoforas), brendantis vandeniu ir nešantis ant pečių kūdikėlį Jėzų. Magdeburgo savivaldos privilegija miesto teritoriją suskaidė į tris dalis. Pirmoji priklausė piliai, antroji – vyskupui, trečioji – didžiausia – miestelėnams. 1492 m. Didysis kunigaikštis Aleksandras miesto pirkliams suteikė sankrovos ir laisvos prekybos Nerimi iki Kauno teisę bei pakartotinai patvirtino Magdeburgo teises.
          Pilies kalnas, juosiamas upių, buvo patogi vieta piliai statyti. Kaip rodo archeologiniai tyrimai, čia gyventa dar neolite. IX a. kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o XI – XIII a. čia jau stovėjo medinė pilis. Ankstyvoji pilies istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus kūrimosi istorija. Kaip ir miestas, Vilniaus pilis pirmą kartą paminėta 1323 m. Daugiau žinių apie Vilnių atsiranda nuo 1365 m., kai kryžiuočiai vis intensyviau pradeda puldinėti Lietuvą. 1381 m. kryžiuočių kronikose jau minimas Vilniaus mūras. Vilniaus pilys – Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji – sudarė vientisą sostinės gynybinį kompleksą (1955 m. Sereikiškių parke ir Etnografijos muziejaus pastato fasadinėje sienoje buvo atkastos XIV a. pab. mūrinės sienos su bokštais liekanos). 1419 m. Vilnių smarkiai nuniokojo gaisras, po kurio Vytautas pastatė naują mūrinę gotikinę pilį. Pilis buvo pailgo daugiakampio plano. Vakarinėje teritorijos smailumoje stūksojo galingas, nežymiai iš aptvaros išsikišęs aštuoniakampis bokštas. Šiaurinėje ir pietinėje pilies dalyje buvo dar du keturkampiai bokštai. Vėliau pilyje buvo įrengtas arsenalas ir ginklų dirbtuvė. XVI a. Vilniaus plane gyvenamųjų rūmų jau nėra, išlikę tik du apvalūs bokštai su dantytais kūginiais stogais – šaudymo angomis. Rašytiniuose 1613 m. šaltiniuose užfiksuota, kad tuo metu pilis jau buvo apgriuvusi, bet joje dar veikė šlėktų kalėjimas. Ypač pilis nukentėjo 1655–1661 m. karo su Maskva metu ir nuo to laiko ilgai nebuvo atstatinėjama. Pilies tvarkymo darbai prasidėjo tik 1930 m. Iki 1939 m. buvo restauruotas geriausiai išsilaikęs vakarinis pilies bokštas, atkasta ir konservuota šiaurinės gynybinės sienos dalis, sustiprintas rytinis kalno šlaitas.
          Aukštutinė pilis turėjo rytinėje kiemo pusėje pastatytus gyvenamuosius rezidencinius rūmus, gynybinę sieną, jungusią vakarinį ir pietinį bokštus, kuri toliau ėjo link kunigaikščių rūmų. Apsukusi juos iš rytų, pietų ir šiaurės pusių, gynybinė siena vėl ėjo link vakarinio bokšto. Pilies rūmai labai primena ordino pilis, ypač posėdžių salės su kampine patalpa (krosnimi) ir 2 – 4 kolonomis viduje, ant kurių rėmėsi kryžminiai skliautai. Kalno ribose taip pat buvo ir Žemutinės pilies gynybinė siena su apvaliu bokštu papėdėje, šalia – keturkampis Žemutinės pilies bokštas (bajorų kalėjimas) ir atraminės kalno sienos. Pagrindinis įvažiavimas į pilį buvo šiauriniame kalno šlaite – nuo Arsenalo pusės. Mažesni įėjimai buvo gynybinėje sienoje iš šiaurinės ir pietinės vakarinio bokšto pusių.
          Ankstyviausias Aukštutinės pilies vaizdas išlikęs XVI a. vid. Brauno plane. Čia pilis vaizduojama ant aukšto, stataus kalno, turinti du gynybinius bokštus ir gynybines sienas. Rūmų jau nesimato. Abu bokštai vienodo aukščio, bet skirtingo pločio, stačiais stogais. Aukštos gynybinės sienos vaizduojamos su šaudymo angomis. Pilies vaizdų gausu ir P. Smuglevičiaus akvarelėse, lietose apie 1786 m. XVI a., Aleksandro laikais, pilyje buvo laikomi šaudmenys, o XVII a. čia buvo bajorų kalėjimas (panaikintas 1622 m.). Pilies gynybinės funkcijos buvo prisimintos 1831 m., kai caro valdžios įsakymu pilies teritorijoje buvo įkurta tvirtovė. 1838 m. ant vakarinio bokšto buvo pastatytas dviejų aukštų medinis optinio telegrafo antstatas. Pilies teritorijoje likvidavus tvirtovę, 1896 m. kalno šlaite buvo nutiestas naujas kelias, kalno šlaitai apsodinti medžiais, vakariniame bokšte įrengta kavinė. 1995 m. suremontavus bokštą, duris atvėrė nauja istorinė ekspozicija, o bokšto viršuje buvo įrengta apžvalgos aikštelė.     

 

Vilniaus pilies vartai
(VAA. F.9, b.18, l.2)

 

Vilniaus Aukštutinės pilies vaizdas iš Neries pusės
(VAA. F.9, b.18, l.20)

Vilniaus Aukštutinės pilies vaizdas iš Neries pusės
(VAA. F.9, b.18, l.3)

Įėjimas į Vilniaus Aukštutinę pilį
(VAA. F.9, b.18, l.5)

          Naudoti šaltiniai:
          1. Dambrauskaitė T. Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmai Vilniuje. Istoriniai tyrimai. Istorinė apžvalga. I dalis. V., 1986. (VAA. F. 5, b. 3892 A).
          2. Dambrauskaitė T. Vilniaus Aukštutinės pilies Kunigaikščių rūmai. Istoriniai tyrimai. Ikonografija. II dalis. V., 1986. (VAA. F. 5, b. 3892 B).
          3. Lasavickas S. Vilniaus Aukštutinė pilis. V., 1956.(VAA. F. 2, b. 86-1).
          4. Lasavickas S. Vilniaus Aukštutinės pilies ir kalno išplanavimo projekto aiškinamasis raštas. I dalis. V., 1959. (VAA. F. 2, b. 86 –6).
          5. Vilniaus Aukštutinės pilies vaizdų paveikslinė medžiaga. V., 1960. (VAA. F. 9, b. 18).

____________________