Lietuvos žydai 20 a. pradžios nuotraukose

Žydų gatvė. Vilnius, 1923.


           Pirmieji žydai atkeliavo į Lietuvą 14 amžiuje, pasinaudoję Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino kvietimu Vakarų Europos pirkliams ir amatininkams atvykti į mūsų kraštą. Jie garsėjo kaip puikūs pirkliai ir amatininkai, todėl Lietuvos kunigaikščiai buvo suinteresuoti juos čia įkurdinti.
          Savo padėčiai krašte užsitikrinti tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje žydai gaudavo valdovų privilegijas. Pirmąsias privilegijas atskiroms žydų bendruomenėms Lietuvoje suteikė Vytautas Didysis. 1507 m. Žygimantas Senasis, patvirtindamas Brastos žydų privilegiją, padarė ją bendrą visai Lietuvos žydų bendruomenei.
           1918 m. žydai palaikė atsikuriančią Lietuvos valstybę. Jie tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kovose už Lietuvos Nepriklausomybę. Politiniame Lietuvos gyvenime žydai taip pat buvo aktyvūs, dalyvavo seimų ir miesto savivaldybių rinkimuose. Seimuose žydai sudarė atskirą frakciją. Žydai turėjo subūrę nemažai draugijų ir organizacijų. Žydų mokslo mėgėjų draugija buvo sukaupusi didelę biblioteką. Istorijos-etnografijos draugija turėjo Kaune savo muziejų. Gausios buvo žydų studentų organizacijos. Veikė žydų skautai. Iš sportinių organizacijų žinomiausia buvo ”Makabi”, “Javne” draugija rūpinosi mokyklų išlaikymu, “Oze” -sveikatos apsaugos reikalais, veikė Centrinis žydų bankas, suvienyta žydų žemės ūkio kredito draugija.
           Vilniuje 1920 m. žydai sudarė 36% visų Vilniaus gyventojų. Dauguma jų susitelkė miesto centre, vadinamajame žydų kvartale. Mieste buvo daugiau kaip 100 sinagogų ir maldos namų, veikė Žydų muzikos institutas, simfoninis orkestras. Vilnius garsėjo kaip knygų leidimo centras. Strašūno biblioteka turėjo 35 tūkstančius retų labai vertingų leidinių. Įkūrus YIVO institutą, tyrinėjantį jidiš kultūrą, istoriją ir pedagogiką, jo centru tapo Vilnius.
           Tarpukario Lietuvoje žydai tradiciškai vertėsi prekyba ir amatais. Kiekviename miestelyje buvo žydų krautuvėlių ir dirbtuvėlių. Žydai labai rūpinosi savo vaikų švietimu, todėl tarp jų nemažai buvo išsilavinusių žmonių - gydytojų, vaistininkų, bankininkų, teisininkų.
           Parodą parengė Lietuvos archyvų departamentas ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas pagal šiame archyve saugomas nuotraukas.
           Siūlome kartu pakeliauti po parodos puslapius ir iš arčiau pažvelgti į įvairius šios tautos gyvenimo momentus.

>>>