O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo R-938 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

POŽELŲ ŠEIMOS FONDĄ NR. R-938

2008-05-15 Nr.SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

Karolis Požela (1896-02-29–1926-12-27)

Eugenija Tautkaitė (slapyvardis Jūratė Juraitė) (1899-12-20–1960-01-05)

Karolis Požela gimė 1896-02-29 Šiaulių apskrities Žeimelio valsčiaus Bardiškių kaime. 1906–1915 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje.

1915–1918 m. Tartu universitete studijavo mediciną, dalyvavo studentų draugijų veikloje. 1916 m. rudenį K.Požela įstojo į bolševikų partiją, 1916–1917 m. dirbo pogrindinėje bolševikų spaustuvėje, buvo Tartu darbininkų ir kareivių deputatų tarybos, RSDDP(b) Tartu komiteto narys.

Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. K.Požela kartu su kitais įkūrė Diržių ir Bardiškių kaimų komjaunimo kuopeles. Dalyvavo 1918-10-03 Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP (b) I suvažiavime Vilniuje.

1918–1919 m. K.Požela buvo LKP(b) Šiaulių miesto ir apskrities darbininkų atstovų tarybos narys ir Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. 1919 m. vasario mėn. Vilniaus LKP(b) II konferencijoje buvo išrinktas Centro vykdomojo komiteto nariu.

1919–1920 m. Raseiniuose redagavo bei leido pogrindinius leidinius.

1920 m. K.Požela persikėlė į Kauną, kur organizavo streikus, įkūrė slaptą spaustuvę, redagavo pogrindinius komunistinius leidinius. Buvo išrinktas LKP(b) Centro biuro nariu. Nuo 1921 m. K. Požela buvo LKP Centro komiteto narys, nuo 1923-02-03 paskirtas LKP(b) CK Organizacinio biuro sekretoriumi. 1924 m. dalyvavo RKP(b) XIII suvažiavime ir Komunistų internacionalo V kongrese.

1926-11-02 K.Požela išrinktas LKP(b) CK Politinio biuro sekretoriumi.

1919–1926 m. K. Požela leido bei redagavo ne mažiau kaip 13 legalių ir 4 nelegalius komunistinius periodinius ir vienkartinius leidinius, paskelbė partinėje spaudoje apie 200 straipsnių, korespondencijų ir atsiminimų.

1921–1926 m. K.Požela buvo 6 kartus kalintas Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. 1926-12-24 Karo lauko teismo sprendimu kartu su kitais komunistais J. Greifenbergeriu, R. Čarnu ir K. Giedriu už veiklą prieš Lietuvos valstybę ir komunistinę propagandą buvo nuteistas mirties bausme ir 1926-12-27 sušaudytas prie Kauno VI forto.

1947-12-27 K.Poželos palaikai Kauno miesto Vykdomojo komiteto nutarimu buvo perkelti ir palaidoti Istorinio muziejaus (dabar - Vytauto Didžiojo karo muziejus) Kaune sodelyje.

K.Poželos palaikai perlaidoti A.Šančių kapinėse Kaune.[1]

Žmonos - Katrė Matulaitytė, Eugenija Taukaitė, sūnus - Juras Požela, duktė - Maja Poželaitė.

Eugenija Tautkaitė (slapyvardis Jūratė Juraitė) gimė 1899-12-20 Gatčinos (Rusija) mieste. Mirus tėvams, su seserimi grįžo į Vilnių. Pašušvyje baigė pradžios mokyklą, 1915 m. išvyko į Petrapilį. 1916 m. lankė Petrapilio vakarinius kursus, 1917 m. – Kaukaze lankė gimnaziją.

1918 m. grįžo į Vilnių. 1919 m. E.Tautkaitė įstojo į komunistų partiją, išvyko į Minską, vėliau – į Maskvą, kur mokėsi Komunistų partijos kursuose prie J.Sverdlovo komunistinio universiteto.

1920 m. grįžusi į Lietuvą dirbo pogrindinį darbą. 1920 m. E.Tautkaitė susipažino su K.Požela.

1922 m. E.Tautkaitė buvo areštuota. Kalėjime pradėjo rašyti apysakas ir apsakymus.

1923 m. buvo paleista iš kalėjimo ir išvyko į Maskvą, kur 1923–1925 m. lankė Vakarų tautinių mažumų komunistinį universitetą, 1929–1935 m. dirbo Komunistų internacionalo vykdomojo komiteto Lenkijos ir Pabaltijo tautų sekretoriate.

1937 m. E.Tautkaitė baigė M.Gorkio literatūros institutą. 1937–1942 m. buvo ištremta į Kazachstaną. 1943 m. mokytojavo Udmurtijoje. 1944 m. grįžo į Vilnių.

Nuo 1945 m. dirbo Pionierių rūmų direktore, 1949–1954 m. – Tarybinių darbuotojų kursų direktore.

E.Tautkaitė parašė ir išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „Partijos kurjerė“ (1934 m.), „Liaudies dukros“ (1955 m.), „Pirmieji“ (1959 m.), apsakymų rinkinius vaikams „Mažasis draugas“ (1955 m.), „Sargybiniai“ (1958 m.), parašė pjeses „Pradžia“ (1955 m.), „Mažasis draugas“ (1957 m.), atsiminimų knygą „Takais takeliais į didį kelią“ (1957 m.).  Savo kūrinius kartais pasirašinėjo slapyvardžiu Jūratė Juraitė.

E. Tautkaitė mirė 1960-01-05, palaidota Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Vyras – Karolis Požela, sūnus – Juras Požela.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos centrinis valstybės archyvas iš akademiko Juro Poželos 2002-05-22 Asmens dokumentų perdavimo ir priėmimo valstybiniam saugojimui sutartimi Nr.GF-29/1 perėmė 11 aplankų Karolio Poželos ir Eugenijos Tautkaitės 1923–2001 m. dokumentų.

2008 m. dokumentai sutvarkyti. Fondas Nr. R-938 pavadintas „Poželų šeima“. Sudaryti 29 apskaitos vienetai įrašyti į Veiklos bylų apyrašą Nr. 1.

Tvarkant fondą dauguma bylų paliktos tokios, kokias buvo sudaręs Juras Požela. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal apyrašo Nr.1 dokumentų sisteminimo schemą (priedas), kuri sudaryta atsižvelgiant į fondo sudarytojus ir gautų dokumentų rūšis. Skyriuose ir poskyriuose bylos įrašytos pagal bylos pabaigos datą.

Iš viso fonde Nr. R-938 yra 1 apyrašas, 29 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–2001 m.

Priėjimas prie dokumentų nėra ribojamas.

Numatomas fondo papildymas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyta:

K. Poželos straipsniai, laiškai, atsiminimai apie K.Poželą, straipsniai apie K.Poželą ir keturis komunarus, jų atminimo įamžinimą, K.Poželos nuotraukos.

E. Tautkaitės rankraščių bylos: apysakos, apsakymai, pjesės, atsiminimai, straipsniai, kalbų tekstai, asmens, tarnybos dokumentai, E.Tautkaitės biografijos, laiškai, laiškai ir sveikinimai E.Tautkaitei. E.Tautkaitės darbų recenzijos, akademiko J.Poželos straipsnis apie motiną, kitų autorių straipsniai apie E. Tautkaitę, nekrologai, nuotraukos, E.Tautkaitės giminaičių dokumentai, nuotraukos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal apyrašo Nr. 1 dokumentų sisteminimo schemą, kuri sudaryta atsižvelgiant į fondo sudarytojus ir gautų dokumentų rūšis. Skyriuose ir poskyriuose bylos įrašytos pagal bylos pabaigos datą.

Iš viso fondo Nr. R-938 apyraše Nr. 1 įrašyti 29 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–2001 m. Dokumentai lietuvių, rusų, lenkų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – autoriaus rankraštis, spausdintas tekstas su autoriaus taisymais, spausdintas tekstas, periodikos iškarpos, yra nuotraukų.

Priėjimas prie dokumentų nėra ribojamas.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė   Gintarė Jauniškienė



[1] Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 483, ap. 7, b. 247; F.R-938, ap. 1, b. 6, l. 85.

 

 

 

Informaciją atnaujino: Irena Žalytė, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-23 11:07