O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

lcva fondo R-601 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA

APIE ARMIJOS KRAJOVOS VILNIAUS APYGARDOS FONDĄ NR. R-601

2010-09-          Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Ginkluotos kovos sąjungos Vilniaus apygarda (Związek walki zbrojnej. Okręg Wileński) (1939 m.–1942 m. vasario mėn.)

Armijos Krajovos Vilniaus apygarda (Armia Krajowa. Okręg Wileński) (1942 m. vasario mėn.–1945 m.)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Pirmosios lenkų pogrindžio organizacijos Lietuvoje pradėjo kurtis 1939 m. spalio mėn. 1939 m. pabaigoje pradėjo veikti Ginkluotos kovos sąjungos Vilniaus apygarda (Związek walki zbrojnej. Okręg Wileński). Tiksli apygardos veiklos pradžios data nenustatyta.

1942-02-14 Ginkluotos kovos sąjungą pavadinus Armija Krajova, Ginkluotos kovos sąjungos Vilniaus apygarda nuo 1942 m. vasario mėn. vadinama Armijos Krajovos Vilniaus apygarda (Armia Krajowa. Okręg Wileński).[1]

Krašto ginkluotųjų pajėgų komendanto (Komendant Sił Zbrojnych w Kraju) įsakymu Armijos Krajovos Vilniaus apygardos komendantas nuo 1944-06-25 perėmė ir Armijos Krajovos Naugarduko apygardos vadovavimą.[2]

Armijos Krajovos Vilniaus apygarda buvo pavaldi Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone, Armijos Krajovos Vyriausiajai komendantūrai Varšuvoje.

1944-07-16 3-ojo Baltarusijos fronto vadas generolas I. Černiachovskis pasikvietė Armijos Krajovos Vilniaus apygardos vadovybę ,,deryboms“ ir ją suėmė. Netrukus prasidėjo Armijos Krajovos likvidavimas. Galutinai Armija Krajova buvo likviduota 1945 m.[3]

Sudarytojo veiklos sritis

Armijos Krajovos Vilniaus apygardos tikslas buvo atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę ikikarinėmis sienomis, kovoti su vokiečių okupacine kariuomene, grąžinti Vilniaus kraštą Lenkijai.

Armijos Krajovos Vilniaus apygarda skleidė antinacinę, antilietuvišką propagandą, teikė Armijos Krajovos vadovybei Varšuvoje informaciją apie politinę padėtį, tautinius santykius, leido ir platino laikraštį ,,Niepodleglość“ bei kitus leidinius, vykdė diversijas, teroro aktus, registravo lietuvius nusiteikusius prieš lenkus. Veikė partizanų būriai, kurie puldinėjo vokiečius, lietuvių policiją, sovietų partizanus, terorizavo lietuvius.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

1995-02-18 Vilniuje, restauruojamoje Bernardinų vienuolyno sienoje buvo rasta dėžė su Armijos Krajovos Vilniaus apygardos dokumentais. 1995-02-28 darbų vykdytojas R. Kanevičius pristatė dokumentus į Seimą, dalyvaujant Seimo nariams R. Ozolui ir J. Dringeliui, Archyvų direkcijos direktoriaus pavaduotojai V. Karklelienei ir VSD pareigūnui.

1995 m. kovo 2–6 d. Seime dokumentai buvo išimti iš dėžės, apvalyti, sudėti į aplankus.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA) 1995-04-25 iš Seimo narių R. Ozolo ir J. Dringelio perėmė Armijos Krajovos 102 dokumentų aplankus su 2088 lapais, 2 fotojuostas, 21 fotojuostos dalį.

LCVA dokumentai restauruoti, aprašyti. Dokumentų skiautės, fotojuostos, kurių negalima restauruoti, bei dokumentai, kurių yra daugiau negu 3 egzemplioriai, atrinkti naikinimui.

1996-03-13 sudarytas apyrašas Nr. 1, į kurį įrašyta 110 apskaitos vienetų.

Dokumentai mikrofilmuoti, kataloguoti „Asmenų“ duomenų bazėje.

Iš viso fonde Nr. R-601 yra 1 apyrašas, 110 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1941–1944 m. Dokumentai lenkų, lietuvių kalbomis.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Vilniaus apygardos komendanto, apygardos vadovybės įsakymai, Informacijos ir propagandos biuro (BIP), žvalgybos, kitų padalinių organizavimo, veiklos, narių priėmimo į Armiją Krajovą, idėjinio auklėjimo ir kitos instrukcijos, BIP grupių veiklos ataskaitos, liudininkų parodymai apie sovietų partizanų, lietuvių policininkų užpuolimus, apiplėšimus, įtariamų bendradarbiavimu su gestapu asmenų, nelojalių lenkams lietuvių sąrašai, pranešimai apie partizanų būrių veiklą, susirėmimus su sovietų partizanais, lietuvių policija, vokiečių kariuomene, eismą geležinkeliuose, keliuose, politinę, ekonominę, kultūros-švietimo padėtį, tautinius santykius, spaudos apžvalgos, spaudos biuleteniai, Armijos Krajovos ir kitų antinacinių organizacijų leidžiamų leidinių numeriai, Vilniaus apygardos komendanto, antinacinių organizacijų atsišaukimai, skelbimai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, metų ribose – pagal dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyta 110 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1941–1944 m. Dokumentai lenkų, lietuvių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Danuta Bruzgul



[1] Armija Krajova Lietuvoje. V., 1995, psl. 6.
[2] Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. R-601, ap. 1, b. 4, l. 7-12.
[3] Armija Krajova Lietuvoje. V., 1995, psl. 36. Visuotinė Lietuvos enciklopedija, II t., V., 2002, psl. 31.
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-10-13 15:37