O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

lcva fondo 1353 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

KARO NUOSTOLIŲ REGISTRAVIMO IR VERTINIMO KOMISIJŲ FONDĄ NR. 1353

2006-02-   Nr.

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

1. Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na miasto Wilno) (1919-08-01 - 1920 m. rugsėjo mėn.)

2. Vidurio Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių rekvizicijų padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastoji vyriausioji komisija (Nadzwyczajna Komisja Glówna regulacji należności za straty wynikłe z rekwizycji poczynionych przez Wojska Litwy Środkowej i Wojska Polskie) (1921-01-16 – 1921-08-31)

Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisija (Komisja dla Rejestracji Strat Wojennych na terenie Litwy Środkowej) (1921-09-01 – 1922-08-08)

3. Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisija Vilniuje (Komisja dla Rejestracji Strat Wojennych na terenie Litwy Środkowej, Wilno) (1921 m. lapkričio mėn.–1922 m. rugpjūčio mėn.)

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

1. Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisija įsteigta remiantis Rytų žemių generalinio komisaro 1919-07-15 potvarkiu Nr. 89 „Dėl karo prievolių ir nuostolių nustatymo“.[1] Komisiją 1919-08-01[2] įsteigė visuomeninė organizacija - Buvusios Rusijos imperijos teritorijoje nukentėjusių lenkų turto apsaugos sąjunga[3].

Vadovaujantis Rytų žemių generalinio komisaro 1920-02-07 potvarkiu Nr. 181 apie karo nuostolių Rytų žemėse registravimo finansavimą iš valstybės iždo, Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisija pertvarkyta į valstybės įstaigą.[4] Komisijos darbą kontroliavo Karo nuostolių likvidavimo skyriaus prie Rytų žemių generalinio komisariato atstovybės Varšuvoje Vilniaus apygardos inspektūra bei Vilniaus apygardos viršininko įstaiga.[5]

Lenkijos vyriausiajam kariuomenės vadui 1920 m. rugsėjo mėn. likvidavus Rytų žemių generalinį komisariatą,[6] buvo likviduojamos ir kitos Rytų žemėse veikusios įstaigos. Tiksli Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisijos likvidavimo data nenustatyta. Komisijoje nagrinėtos Vilniaus miesto gyventojų bylos buvo perduotos Vyriausiajai likvidacinei įstaigai Varšuvoje.[7]

2. Vidurio Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių rekvizicijų padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastoji vyriausioji komisija įsteigta 1921-01-16[8] vadovaujantis Vidurio Lietuvos vyriausiojo kariuomenės vado 1920-12-31 dekretu Nr. 49 „Dėl karo prievolių ir nuostolių nustatymo“[9].

Komisija 1921-09-01 pertvarkyta į Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisiją,[10] dar vadintą Centrine komisija.

Komisijos veiklą kontroliavo Vidurio Lietuvos Laikinoji Valdymo Komisija ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės delegatas Vilniuje.[11]

Karo nuostolių registravimo Vidurio Lietuvos teritorijoje komisija baigė veiklą 1922-08-08.[12]

3. Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisija Vilniuje, dar vadinta Apskrities komisija Vilniuje, įsteigta 1921 m. lapkričio mėn.,[13] vadovaujantis Vidurio Lietuvos vyriausiojo kariuomenės vado 1920-12-31 dekretu Nr. 49 „Dėl karo prievolių ir nuostolių nustatymo“[14]. Dekrete nurodyta komisijos veiklos teritorija – Vilniaus apskritis ir dalis Lydos ir Trakų apskričių. Tikslios komisijos įsteigimo ir likvidavimo datos nenustatytos.

Sudarytojų funkcijos

1. Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisiją sudarė taikos teisėjas, valstybės iždo, Vilniaus miesto magistrato, prekybininkų ir Buvusios Rusijos imperijos teritorijoje nukentėjusių lenkų turto apsaugos sąjungos, įsteigusios komisiją, atstovai.

Komisija privalėjo nustatyti ir įvertinti rusų, vokiečių ir bolševikų kariuomenių Vilniaus miesto gyventojams padarytus nuostolius.[15]

2.-3. Vidurio Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių rekvizicijų padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastąją vyriausiąją komisiją sudarė Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Krašto apsaugos departamento, Lenkijos Respublikos Vyriausybės delegato Vilniuje ir Vilniaus apskrities seimelio atstovai.[16]

Komisija privalėjo nustatyti, įvertinti ir atlyginti Lenkijos ir Vidurio Lietuvos kariuomenių gyventojams padarytus nuostolius.[17]

Valsčių komisijos registravo ir vertino Lenkijos ir Vidurio Lietuvos kariuomenių gyventojams padarytus nuostolius bei mokėjo kompensacijas. Jeigu nuostoliai viršijo 30000 markių, valsčių komisijos siuntė savo nutarimus Vidurio Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastajai vyriausiajai komisijai, kuri tvirtino valsčių komisijų nutarimus ir atlygindavo nuostolius.[18]

Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisiją sudarė komisijos pirmininkas, Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Finansų, Žemės ūkio ir miškų, Tiekimo, Pramonės, prekybos ir ūkio atkūrimo departamentų, Valstybės kontrolieriaus įstaigos, Vilniaus miesto seniūnijos ir magistrato, Vilniaus apskrities seimelio atstovai bei Vilniaus apygardos teismo teisėjas.[19]

Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisiją Vilniuje sudarė komisijos pirmininkas, Valstybės kontrolieriaus įstaigos, Vilniaus apskrities seimelio, Vilniaus miesto seniūnijos ir magistrato atstovai bei taikos teisėjas.[20]

Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisijos privalėjo nustatyti ir įvertinti rusų, vokiečių, bolševikų, lenkų ir Vidurio Lietuvos kariuomenių gyventojams padarytus nuostolius.

Apskrities komisijos Vilniuje kompetencijoje buvo karo nuostolių iki 100000 markių nustatymas ir įvertinimas. Centrinės komisijos kompetencijoje buvo karo nuostolių, viršijančių 100000 markių, nustatymas ir įvertinimas bei gyventojų skundų dėl apskričių komisijų nutarimų nagrinėjimas. Jos nutarimai buvo galutiniai.[21]

Vyriausioji likvidacinė įstaiga Varšuvoje perdavė Karo nuostolių registravimo Vidurio Lietuvos teritorijoje komisijai nebaigtas nagrinėti 1919–1920 m. Rytų žemėse veikusių karo nuostolių vertinimo komisijų bylas. Centrinė komisija ir Apskrities komisija Vilniuje privalėjo patikrinti juose pateiktus duomenis bei įvertinti nuostolius.[22]

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Karo nuostolių registravimo ir vertinimo komisijų dokumentai 1925–1926 m. buvo perduoti Vilniaus miesto archyvui. Dokumentų perdavimo Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui data nenustatyta. Dokumentų perėmimo akto nėra.

1959 m. į apskaitos dokumentus įrašytas apyrašas Nr. 1, 657 apskaitos vienetai, ir Nr. 2, 1024 apskaitos vienetai. Apyrašai sudaryti 1925–1926 m.

1967 m. archyve rastos 1604 fondo bylos. Jos buvo sutvarkytos ir įrašytos į apyrašą Nr. 1.

Iš viso fonde Nr. 1353 yra 2 apyrašai, 3285 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1914–1924 m. Dokumentai lenkų, rusų, vokiečių kalbomis.

Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisijos, Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisijos ir Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisijos Vilniuje bylų yra fondo Nr. 49 apyrašuose Nr. 1, Nr. 1a ir Nr. 6.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Vilniaus miesto gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Apyrašas iš dalies suminis. Bylos į apyrašą įrašytos nesilaikant jokios sistemos.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašytas 2261 apskaitos vienetas. Dokumentų chronologinės ribos 1914–1924 m. Dokumentai lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyti Vilniaus miesto gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos nesilaikant jokios sistemos.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 1024 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1919–1920 m. Dokumentai lenkų kalba. Dokumentų sukūrimo budai – rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė   Inga Bumažnikova



[1] Dziennik Urzędowy Zarządu Cywilnego Ziem Wschodnich (toliau - DU ZCZW), 1919, Nr. 11-89.
[2] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 49, ap. 6, b. 24, l. 1, 16, 29.
[3] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 1, l. 3.
[4] DU ZCZW, 1920, Nr. 11(54)-181.
[5] DU ZCZW, 1920, Nr. 26(70)-641.
[6] DU ZCZW, 1920, Nr. 59(103)-1630.
[7] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 9.
[8] LCVA. F. 21, ap. 1, b. 20, l. 231.
[9] Dziennik Urzędowy Tymczasowej Komisji Rządzącej Litwy Srodkowej (toliau – DU TKRLS), 1921, Nr. 3(13), psl. 73.
[10] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 121; F. 21, ap. 1, b. 20, l. 135-136.
[11] LCVA. F. 21, ap. 1, b. 67, l. 4; F. 49, ap. 6, b. 82, l. 13.
[12] LCVA. F.49, ap. 6, b. 60, l. 6-9.
[13] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 81, l. 1.
[14] DU TKRLS, 1921, Nr. 3(13), psl. 73.
[15] DU ZCZW, 1919, Nr. 11-93.
[16] LCVA. F. 21, ap. 1, b. 67, l. 4.
[17] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 8-9.
[18] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 121; F. 21, ap. 1, b. 67, l. 4.
[19] DU TKRLS, 1921, Nr. 3(13), psl. 73; LCVA. F. 49, ap. 6, b. 58, l. 1–20.
[20] DU TKRLS, 1921, Nr. 3(13), psl. 73; LCVA. F. 49, ap. 6, b. 58, l. 1–20.
[21] DU TKRLS, 1921, Nr. 3(13), psl. 73-74; LCVA. F. 49, ap. 6, b. 57, l. 80; b. 82, l. 28.
[22] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 57, l. 53, 80.
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-10-13 13:40