O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

lcva fondo 49 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

KARO NUOSTOLIŲ REGISTRAVIMO, VERTINIMO IR LIKVIDAVIMO ĮSTAIGŲ IR KOMISIJŲ FONDĄ NR. 49

2006-02-          Nr.

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

1. Karo nuostolių likvidavimo skyriaus prie Rytų žemių generalinio komisariato atstovybės Varšuvoje Vilniaus apygardos inspektūra (Inspektorat Okręgu Wileńskiego Wydziału Likwidacji Strat Wojennych przy Ekspozyturze Komisariatu Generalnego Ziem Wschodnich w Warszawie) (1919-07-19 – 1920 m. rugsėjo mėn.)

2. Ašmenos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na powiat Oszmiański) (1919-11-04 - 1920 m. rugsėjo mėn.)

3. Breslaujos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na powiat Brasławski) (1920-03-15 - 1920 m. rugpjūčio mėn.)

4. Dysnos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa LikwidacjiStrat Wojennych na powiat Dzisieński) (1919-12-15 - 1920 m. rugsėjo mėn.)

5. Gardino apskrities karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na powiat Grodzieński) (1919-11-14 - 1920 m. rugsėjo mėn.)

6. Švenčionių apskrities karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na powiat Świenciański) (1919-08-01 - 1920 m. rugsėjo mėn.)

7. Trakų apskrities karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na powiat Trocki) (1919 m. lapkričio mėn. - 1920 m. rugsėjo mėn.)

8. Vileikos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na powiat Wilejski) (1919 m. spalio mėn. - 1920 m. rugsėjo mėn.)

9.Vilniaus apskrities karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na powiat Wileński) (1919-08-01 – 1920 m. rugsėjo mėn.)

10. Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisija (Komisja Szacunkowa Likwidacji Strat Wojennych na miasto Wilno) (1919-08-01 - 1920 m. rugsėjo mėn.)

11. Vidurio Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių rekvizicijų padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastoji vyriausioji komisija (Nadzwyczajna Komisja Glówna regulacji należności za straty wynikłe z rekwizycji poczynionych przez Wojska Litwy Środkowej i Wojska Polskie) (1921-01-16 – 1921-08-31)

Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisija (Komisja dla Rejestracji Strat Wojennych na terenie Litwy Środkowej) (1921-09-01–1922-08-08)

12. Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisija Ašmenoje (Komisja dla Rejestracji Strat Wojennych na terenie Litwy Środkowej, Oszmiana) (1921-11-16–1922-07-31)

13. Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisija Švenčionyse (Komisja dla rejestracji Strat Wojennych na terenie Litwy Środkowej, Świenciany) (1921 m. lapkričio mėn. – 1922-08-02)

14. Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisija Vilniuje (Komisja dla Rejestracji Strat Wojennych na terenie Litwy Środkowej, Wilno) (1921 m. lapkričio mėn. – 1922 m. rugpjūčio mėn.)

15. Vyriausiosios likvidacinės įstaigos delegatas Breslaujos apskričiai (Delegat Glównego Urzędu Likwidacyjnego na powiat Brasławski) (1921 m.)

16. Vyriausiosios likvidacinės įstaigos delegatas Dysnos apskričiai (Delegat Glównego Urzędu Likwidacyjnego na powiat Dziśnieński) (1921 m.)

17. Vyriausiosios likvidacinės įstaigos delegatas Dunilovo apskričiai (Delegat Glównego Urzędu Likwidacyjnego na powiat Duniłowicki) (1921 m.)

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

1. Karo nuostolių likvidavimo skyriaus prie Rytų žemių generalinio komisariato atstovybės Varšuvoje Vilniaus apygardos inspektūra (toliau – Karo nuostolių likvidavimo skyriaus Vilniaus apygardos inspektūra) įsteigta 1919-07-19.[1]

Lenkijos vyriausiojo kariuomenės vado 1920-09-09 įsakymu likvidavus Rytų žemių generalinį komisariatą[2] buvo likviduota ir Karo nuostolių likvidavimo skyriaus Vilniaus apygardos inspektūra. Tiksli jos likvidavimo data nenustatyta.

2–10. Apskričių ir Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisijos. Remiantis Rytų žemių generalinio komisaro 1919-07-15 potvarkiu Nr. 89 „Dėl karo prievolių ir nuostolių nustatymo“ Rytų žemių teritorijose buvo steigiamos apskričių ir valsčių karo nuostolių vertinimo komisijos.[3]

Vilniaus apygardos teritorijoje karo nuostolių vertinimo komisijas pavesta steigti visuomeninei organizacijai - Buvusios Rusijos imperijos teritorijoje nukentėjusių lenkų turto apsaugos sąjungai.[4]

Vilniaus miesto bei Vilniaus ir Švenčionių apskričių karo nuostolių vertinimo komisijos įsteigtos 1919-08-01.[5]

Vileikos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija veikė nuo 1919 m. spalio mėn.[6] Tiksli jos steigimo data nenustatyta.

Ašmenos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija įsteigta 1919-11-04,[7]Gardino apskrities karo nuostolių vertinimo komisija - 1919-11-14.[8] Trakų apskrities karo nuostolių vertinimo komisija įsteigta 1919 m. lapkričio mėn.[9]. Tiksli jos steigimo data nenustatyta.

Dysnos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija įsteigta 1919-12-15.[10]

Breslaujos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija įsteigta 1920-03-15.[11]

Vadovaujantis Rytų žemių generalinio komisaro 1920-02-07 potvarkiu Nr. 181 apie karo nuostolių Rytų žemių teritorijose registravimo finansavimą iš valstybės iždo, apskričių ir Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisijos pertvarkytos į valstybės įstaigas.[12] Komisijų darbą kontroliavo Karo nuostolių likvidavimo skyriaus Vilniaus apygardos inspektūra bei Vilniaus apygardos viršininko įstaiga.[13]

Breslaujos apskrities karo nuostolių vertinimo komisija likviduota 1920 m. rugpjūčio mėn.[14]

Lenkijos vyriausiajam kariuomenės vadui 1920 m. rugsėjo mėn. likvidavus Rytų žemių generalinį komisariatą,[15] buvo likviduojamos ir kitos Rytų žemėse veikusios įstaigos. Tikslios Ašmenos, Dysnos, Gardino, Švenčionių, Trakų, Vileikos, Vilniaus apskričių bei Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisijų likvidavimo datos nenustatytos. Komisijose nagrinėtos Vilniaus apygardos gyventojų bylos buvo perduotos Vyriausiajai likvidacinei įstaigai Varšuvoje.[16]

11. Vidurio Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių rekvizicijų padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastoji vyriausioji komisija įsteigta 1921-01-16[17] vadovaujantis Vidurio Lietuvos vyriausiojo kariuomenės vado 1920-12-31 dekretu Nr. 49 „Dėl karo prievolių ir nuostolių nustatymo“[18].

Komisija 1921-09-01 pertvarkyta į Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisiją, [19] dar vadintą Centrine komisija.

Komisijos veiklą kontroliavo Vidurio Lietuvos Laikinoji Valdymo Komisija ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės delegatas Vilniuje.[20]

Karo nuostolių registravimo Vidurio Lietuvos teritorijoje komisija 1922-08-08 baigė veiklą.[21]

12-14. Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisijos apskrityse. Vadovaujantis Vidurio Lietuvos vyriausiojo kariuomenės vado 1920-12-31 dekretu Nr. 49 „Dėl karo prievolių ir nuostolių nustatymo“[22] buvo steigiamos karo nuostolių registravimo Vidurio Lietuvos teritorijoje komisijos apskrityse, dar vadinamos apskričių komisijomis. Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisija Ašmenoje įsteigta 1921-11-16.[23] Komisijos Vilniuje ir Švenčionyse taip pat įsteigtos 1921 m. lapkričio mėn.[24] Tikslios jų steigimo datos nenustatytos.

Karo nuostolių registravimo Vidurio Lietuvos teritorijoje komisija Ašmenoje baigė veiklą 1922-07-31,[25] Švenčionyse - 1922-08-02.[26] Tiksli Karo nuostolių registravimo Vidurio Lietuvos teritorijoje komisijos Vilniuje likvidavimo data nenustatyta.

15–17Vyriausiosios likvidacinės įstaigos delegatai. Vadovaujantis 1920-08-20, 1920-12-02 ir 1921-06-15 Lenkijos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimais[27]Vyriausioji likvidacinė įstaiga 1921 m. siuntė delegatus į Naugarduko vaivadijos Breslaujos, Dysnos ir Dunilovo apskritis.[28]

Vyriausiosios likvidacinės įstaigos 1921-07-07 instrukcijoje apskričių delegatams nurodyta, kad karo nuostolių registravimas ir įvertinimas turėjo būti atliktas iki 1921-12-01.[29] Tikslios Vyriausiosios likvidacinės įstaigos delegatų Breslaujos, Dysnos ir Dunilovo apskritims veiklos baigimo datos nenustatytos.

Sudarytojų funkcijos

1. Karo nuostolių likvidavimo skyriaus Vilniaus apygardos inspektūra kontroliavo apskričių ir valsčių karo nuostolių vertinimo komisijų darbą, vadovavo valstybės įstaigų darbui karo padarinių likvidavimo srityje, tvirtino rusų, vokiečių ir bolševikų kariuomenių gyventojams padarytų nuostolių vertinimo dokumentus, jeigu nuostoliai neviršijo 20000 markių. Vilniaus apygardos inspektorius buvo Vilniaus apygardos lenkų kariuomenės padarytų nuostolių vertinimo komisijos nariu.[30]

2–10. Apskrities karo nuostolių vertinimo komisiją sudarė taikos teisėjas, valstybės iždo, žemės savininkų, centrinio apskrities miesto bei visuomeninės organizacijos, kuriai buvo pavesta steigti komisiją, atstovai. Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisijos sudėtis buvo tokia pati, tik vietoj žemės savininkų atstovo joje dirbo miesto prekybininkų atstovas.

Apskričių karo nuostolių vertinimo komisijos privalėjo nustatyti ir įvertinti rusų, vokiečių ir bolševikų kariuomenių gyventojams padarytus nuostolius.

Nukentėjusieji teikė deklaracijas ir prašymus atlyginti nuostolius apskrities komisijai. Apskrities komisija siuntė dokumentus valsčių karo nuostolių vertinimo komisijoms. Apskrities komisija, gavusi valsčiaus komisijos nuostolių įvertinimą, tvirtino valsčiaus komisijos nutarimą bei nustatė nuostolių atlyginimo dydį arba galėjo grąžinti dokumentus valsčiaus komisijai pakartotinam nagrinėjimui.[31]

11–14. Vidurio Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastąją vyriausiąją komisiją sudarė Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Krašto apsaugos departamento, Lenkijos Respublikos Vyriausybės delegato Vilniuje ir Vilniaus apskrities seimelio atstovai.[32]

Vidurio Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastoji vyriausioji komisija privalėjo nustatyti, įvertinti ir atlyginti Lenkijos ir Vidurio Lietuvos kariuomenių gyventojams padarytus nuostolius.[33]

Valsčių komisijos registravo ir vertino Lenkijos ir Vidurio Lietuvos kariuomenių gyventojams padarytus nuostolius bei mokėjo kompensacijas. Jeigu nuostoliai viršijo 30000 markių, valsčių komisijos siuntė savo nutarimus Lenkijos ir Vidurio Lietuvos kariuomenių padarytų nuostolių atlyginimo nepaprastajai vyriausiajai komisijai, kuri tvirtino valsčių komisijų nutarimus ir atlygindavo nuostolius.[34]

Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisiją sudarė komisijos pirmininkas, Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Finansų, Žemės ūkio ir miškų, Tiekimo, Pramonės, prekybos ir ūkio atkūrimo departamentų, Valstybės kontrolieriaus įstaigos, Vilniaus miesto seniūnijos ir magistrato, Vilniaus apskrities seimelio delegatai bei Vilniaus apygardos teismo teisėjas.[35]

Apskrities karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisijąsudarė komisijos pirmininkas, Valstybės kontrolieriaus įstaigos, apskrities seimelio, seniūnijos ir centrinio apskrities miesto magistrato delegatai bei taikos teisėjas.[36]

Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo centrinė ir apskričių komisijos privalėjo nustatyti ir įvertinti rusų, vokiečių, bolševikų, lenkų ir Vidurio Lietuvos kariuomenių gyventojams padarytus nuostolius.

Apskričių karo nuostolių registravimo komisijų kompetencijoje buvo karo nuostolių iki 100000 markių nustatymas ir įvertinimas.

Centrinės Karo nuostolių registravimo Vidurio Lietuvos teritorijoje komisijos kompetencijoje buvo karo nuostolių, viršijančių 100000 markių, nustatymas ir įvertinimas bei gyventojų skundų dėl apskričių komisijų nutarimų nagrinėjimas. Jos nutarimai buvo galutiniai.[37]

Vyriausioji likvidacinė įstaiga perdavė Karo nuostolių registravimo Vidurio Lietuvos teritorijoje komisijai 1919–1920 m. nebaigtas nagrinėti apskričių karo nuostolių vertinimo komisijų bylas. Centrinė ir apskričių komisijos privalėjo patikrinti juose pateiktus duomenis bei įvertinti nuostolius.[38]

15–17. Vyriausiosios likvidacinės įstaigos delegatai steigė apskrityse miestų ir valsčių karo nuostolių registravimo komisijas bei kontroliavo jų darbą.

Karo nuostolių registravimas galėjo būti pavestas vienam asmeniui – miesto arba valsčiaus atstovui.

Užregistravus ir įvertinus rusų, vokiečių, bolševikų bei lenkų kariuomenių gyventojams padarytus nuostolius, miestų ir valsčių komisijos (arba atstovai) siuntė nukentėjusių asmenų dokumentus apskrityje veikusiam Vyriausiosios likvidacinės įstaigos delegatui, kuris juos tikrino, registravo ir teikė Pašalpų komisijai arba Vyriausiajai vertinimo komisijai.[39]

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Karo nuostolių registravimo, vertinimo ir likvidavimo įstaigų ir komisijų dokumentų perdavimo Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui data nenustatyta. Dokumentų perėmimo akto nėra. 1949 m. apskaitos dokumentuose buvo įrašyti 57 neaprašyti saugojimo vienetai.

Tvarkant dokumentus, 1950 m. buvo rasta 27712 fondui priklausančių bylų.

Polocko srities valstybinis archyvas 1952-08-29 perdavė 1 fondui priklausančią bylą.

1952 m. dokumentai buvo sutvarkyti, sudaryti apyrašai Nr. 1 - 21271 byla, Nr. 1a - 60 bylų, Nr. 2 - 5371 byla, Nr. 2a - 2 bylos , Nr. 3 -1052 bylos, Nr. 4 - 32 bylos, Nr. 5 - 149 bylos.

1954 m. sudarytas apyrašas Nr. 6, į kurį įrašytos 104 bylos. Tvarkant dokumentus atrinkti naikinti 44 saugojimo vienetai.

Minsko srities valstybinis archyvas 1961-04-21 perdavė 1 saugojimo vienetą.

Sutvarkius 1964 m. rastus neaprašytus dokumentus, 1966 m. į apyrašus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6 papildomai įrašyta 112 bylų. Atrinkta naikinti 8 saugojimo vienetai ir 1 kg pabirų.

1981 m. iš apskaitos išbraukti apyraše Nr. 1 įrašyti 96 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 49 yra 8 apyrašai, 28081 apskaitos vienetas. Dokumentų chronologinės ribos 1914–1922 m. Dokumentai lenkų, rusų, vokiečių kalbomis.

Vilniaus miesto karo nuostolių vertinimo komisijos, Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisijos bei Karo nuostolių Vidurio Lietuvos teritorijoje registravimo komisijos Vilniuje veiklos bylos sudaro atskirą jungtinį Karo nuostolių registravimo ir vertinimo komisijų fondą Nr. 1353.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Vilniaus, Trakų, Švenčionių ir Dunilovo apskričių gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Apyrašas iš dalies suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal apskritis, apskričių ribose – pagal valsčius.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašytas 21251 apskaitos vienetas. Dokumentų chronologinės ribos 1914–1922 m. Dokumentai lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis, mašinraštis.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 1a

Apyraše įrašyti Vilniaus, Trakų, Švenčionių ir Ašmenos apskričių gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal apskritis, apskričių ribose – pagal valsčius.

Iš viso apyraše Nr. 1a įrašyta 60 apskaitos vienetų. Dokumentai 1921 m., lenkų kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyti Dunilovo ir Vileikos apskričių gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal valsčius.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 5394 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1914–1922 m. Dokumentai lenkų, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo budai – rankraštis, mašinraštis.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 2a

Apyraše įrašyti Švenčionių apskrities gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Iš viso apyraše Nr. 2a įrašyti 2 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1920–1922 m. Dokumentai lenkų kalba. Dokumentų sukūrimo budai – rankraštis, mašinraštis.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašyti Ašmenos apskrities gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Apyrašas iš dalies suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal valsčius.

Iš viso apyraše Nr. 3 įrašyti 1069 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1914–1922 m. Dokumentai lenkų, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo budai – rankraštis, mašinraštis.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 4

Apyraše įrašyti Dysnos apskrities gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Apyrašas iš dalies suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal valsčius.

Iš viso apyraše Nr. 4 įrašyti 32 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1914–1922 m. Dokumentai lenkų, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis. Yra blunkančių dokumentų.

Asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylų apyrašas Nr. 5

Apyraše įrašyti Breslaujos apskrities gyventojų dokumentai karo nuostoliams registruoti ir įvertinti.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal valsčius.

Iš viso apyraše Nr. 5 įrašyti 149 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1914–1922 m. Dokumentai lenkų, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 6

Apyraše įrašyti vadovaujančių įstaigų tvarkomieji dokumentai, karo nuostolių registravimo, vertinimo ir likvidavimo įstaigų ir komisijų posėdžių protokolai, veiklos ataskaitos, susirašinėjimo veiklos klausimais dokumentai, asmenų dokumentų karo nuostoliams įvertinti bylos, finansų, personalo ir kiti dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos chronologine tvarka, metų ribose – pagal dokumentų svarbumą. Bylos apyraše pagal fondo sudarytojus nesugrupuotos. Iš bylų antraščių ne visada galima nustatyti, kurios įstaigos ar komisijos dokumentai yra byloje.

Iš viso apyraše Nr. 6 įrašyti 124 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1915–1922 m. Dokumentai lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis, mašinraštis. Yra blunkančių dokumentų.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė   Inga Bumažnikova



[1] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 49, ap. 6, b. 6, l. 44; Dziennik Urzędowy Zarządu Cywilnego Ziem Wschodnich  (toliau – DU ZCZW), 1919, Nr. 11-89.
[2] DU ZCZW, 1920, Nr. 59(103)-130.
[3] DU ZCZW, 1919, Nr. 11-89.
[4] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 1, l. 3.
[5] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 24, l. 1, 16, 29.
[6] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 24, l. 49.
[7] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 24, l. 41a.
[8] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 4, l. 30.
[9] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 24, l. 32.
[10] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 24, l. 45.
[11] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 16, l. 54.
[12] DU ZCZW, 1920, Nr. 11(54)-181.
[13] DU ZCZW, 1920, Nr. 26(70)-641.
[14] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 23, l. 3–4.
[15] DU ZCZW, 1920, Nr. 59(103)-1630.
[16] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 9.
[17] LCVA. F. 21, ap. 1, b. 20, l. 231.
[18] Dziennik Urzędowy Tymczasowej Komisji Rządzącej Litwy Srodkowej (toliau – DU TKRLS), 1921, Nr. 3(13), psl. 73.
[19] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 121; F. 21, ap. 1, b. 20, l. 135-136.
[20] LCVA. F. 21, ap. 1, b. 67, l. 4; F. 49, ap. 6, b. 82, l. 13.
[21] LCVA. F.49, ap. 6, b. 60, l. 6-9.
[22] DU TKRLS, 1921, Nr. 3(13), psl. 73.
[23] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 95, l. 4-5.
[24] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 81, l. 1-2.
[25] LCVA. F.49, ap. 6, b. 60, l. 11.
[26] LCVA. F.49, ap. 6, b. 60, l. 10.
[27] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 8.
[28] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 56, l. 1-8.
[29] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 56, l. 1-8.
[30] DU ZCZW, 1919, Nr. 11-89.
[31] DU ZCZW, 1919, Nr. 11-93.
[32] LCVA. F. 21, ap. 1, b. 67, l. 4.
[33] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 8-9.
[34] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 82, l. 121; F. 21, ap. 1, b. 67, l. 4.
[35] DU TKRLS, 1921, Nr. 3(13), psl. 73; LCVA. F. 49, ap. 6, b. 58, l. 1–20.
[36] DU TKRLS, 1921, Nr. 3(13), psl. 73; LCVA. F. 49, ap. 6, b. 58, l. 1–20.
[37] DU TKRLS, 1921, Nr. 3(13), psl. 73-74; LCVA. F. 49, ap. 6, b. 57, l. 80; b. 82, l. 28.
[38] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 57, l. 53, 80.
[39] LCVA. F. 49, ap. 6, b. 56, l. 1-8; b. 95, l. 1.
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-10-10 11:29