O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

lcva fondo 1183 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

MAŽEIKIŲ APSKRITIES IR VALSČIŲ SAVIVALDYBIŲ FONDĄ NR. 1183

2005-11- Nr. SA

Vilnius

1. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

1. Sedos apskrities komitetas (1918 m.-1919 m. rugsėjis)

Mažeikių apskrities savivaldybė (1919 m. - 1940 m.)

Mažeikių apskrities savivaldybė (1941 m. – 1944 m.)

2. Židikų valsčiaus savivaldybė (1919 m.– 1940 m.)

Židikų valsčiaus savivaldybė (1941 m. – 1944 m.)

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

1. Mažeikių apskrities savivaldybė. Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1918-12-17 aplinkraščiu Nr. 1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“[1] buvo pradėtos steigti savivaldos institucijos. Pirmasis Mažeikių apskrities gyventojų atstovų suvažiavimas įvyko 1918 m. pabaigoje. Jame buvo išrinktas savivaldos vykdomasis organas – Sedos apskrities komitetas, 1919 m. rugsėjo mėn. pavadintas Mažeikių apskrities valdyba.[2]

Mažeikių apskritį nuo 1919 m. liepos mėn. sudarė 9 valsčiai: Akmenės, Ylakių, Klikuolių, Leckavos, Mažeikių, Papilės. Sedos, Viekšnių, Židikų.[3]

Remiantis 1919-10-28 Savivaldybių įstatymu[4] Mažeikių apskrityje buvo išrinkta vyriausioji apskrities savivaldybės valdymo institucija - apskrities taryba, kurią sudarė valsčių atstovai. Apskrities taryba rinko apskrities valdybos narius.

Tiksli data, kada 1919 m. Mažeikių apskrities savivaldybė pradėjo veiklą, nenustatyta.

Remiantis 1931-05-02 Vietos savivaldybės įstatymu apskrities tarybą sudarė valsčių ir antraeilių miestų atstovai, valsčių viršaičiai ir antraeilių miestų burmistrai. Apskrities valdybos pirmininku buvo renkamas apskrities viršininkas, o valdybos nario išrinkimą tvirtino vidaus reikalų ministras.[5] Apskrities savivaldybės veiklą kontroliavo vidaus reikalų ministras ir apskrities viršininkas.

Mažeikių apskrities jurisdikcijoje 1931 m. buvo 7 valsčių savivaldybės: Akmenės, Ylakių, Mažeikių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių ir Židikų.[6]

1933 m. Mažeikių apskritį sudarė 9 valsčiai: Akmenės, Ylakių, Laižuvos, Mažeikių, Sedos, Tirkšlių, Vegerių, Viekšnių ir Židikų.[7]

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-12 įsaku „Dėl sudarymo vietinių valstybinės valdžios organų Lietuvos TSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse“[8] iki vietinių darbo žmonių deputatų tarybų išrinkimo apskrityse turėjo būti sudaryti vykdomieji komitetai.Buvusios vietinės valdžios įstaigos buvo įpareigotos dirbti iki bus patvirtinti vykdomieji komitetai.

Tiksli data, kada 1940 m. Mažeikių apskrities savivaldybė baigė veiklą, nenustatyta.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-06-24 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-12 įsaką apie vietinių valstybinės valdžios organų sudarymą. Remiantis šiuo nutarimu vėl pradėjo veikti iki įsako paskelbimo galiojęs 1931-05-02 Vietos savivaldybės įstatymas su jo papildymais ir pakeitimais.[9]

1942–1944 m. galiojo tik tie Vietos savivaldybės įstatymo nuostatai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[10]

Tikslios datos, kada 1941 m. Mažeikių apskrities savivaldybė buvo atkurta ir pradėjo veiklą ir kada 1944 m. baigė ją, nenustatytos.

2. Židikų valsčiaus savivaldybė. Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1918-12-17 aplinkraščiu Nr. 1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“[11] buvo pradėtos steigti savivaldos institucijos. Pirmasis Židikų valsčiaus gyventojų atstovų suvažiavimas įvyko 1918-11-15.[12]

Remiantis 1919-10-28 Savivaldybių įstatymu[13] Židikų valsčiuje buvo išrinkta vyriausioji valsčiaus savivaldybės valdymo institucija - valsčiaus taryba, kurią sudarė valsčiaus atstovai. Valsčiaus taryba rinko valsčiaus valdybos narius.

Tiksli data, kada 1919 m. Židikų valsčiaus savivaldybė pradėjo veiklą, nenustatyta.

Remiantis 1931-05-02 Vietos savivaldybės įstatymu valsčiaus tarybą sudarė viršaitis ir seniūnijų atstovai. Valsčiaus viršaitį tvirtino apskrities viršininkas[14].

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-12 įsaku „Dėl sudarymo vietinių valstybinės valdžios organų Lietuvos TSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse“[15] iki vietinių darbo žmonių deputatų tarybų išrinkimo apskrityse turėjo būti sudaryti vykdomieji komitetai.Buvusios vietinės valdžios įstaigos buvo įpareigotos dirbti iki bus patvirtinti vykdomieji komitetai.

Tiksli data, kada 1940 m. Židikų valsčiaus savivaldybė baigė veiklą, nenustatyta.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-06-24 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-12 įsaką apie vietinių valstybinės valdžios organų sudarymą ir grąžino veikti iki 1940-06-15 galiojusį 1931-05-02 Vietos savivaldybės įstatymą bei atkūrė iki sovietų sąjungos okupacijos veikusias savivaldos įstaigas.[16] 1942–1944 m. galiojo tik tie Vietos savivaldybės įstatymo nuostatai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[17]

Tikslios datos, kada 1941 m. Židikų valsčiaus savivaldybė buvo atkurta ir pradėjo veiklą ir kada 1944 m. baigė ją, nenustatytos.

Sudarytojų funkcijos

1. Apskrities savivaldybė – savivaldos institucija, kuri valstybės įstatymais nustatytos kompetencijos ribose per savo renkamus organus tvarkė ir rūpinosi apskrities viešojo gyvenimo reikalais.

Apskrities savivaldybė buvo juridinis asmuo. Ji steigė ir išlaikė švietimo, kultūros ir meno, sveikatos, socialinės globos ir labdaros, statybos priežiūros, švaros palaikymo ir kt. įstaigas, ugniagesių komandas, nustatė pramonės, prekybos, transporto, statybos ir kt. įmonių veiklos tvarką, prižiūrėjo gatves, kelius, tiltus, parkus, turgavietes, užtikrino visuomeninę tvarką bei rimtį, organizavo viešuosius darbus, teikė gyventojams juridinę pagalbą, tvarkė savo įstaigos pajamas, išlaidas bei mokesčius, leido įsakymus ir skirstė gyventojams prievoles, rinko valstybinius mokesčius, bei rūpinosi kitais jai įstatymu pavestais reikalais.

2. Valsčiaus savivaldybė – savivaldos institucija, kuri valstybės įstatymais nustatytos kompetencijos ribose per savo renkamus organus tvarkė ir rūpinosi valsčiaus viešojo gyvenimo reikalais.

Valsčiaus savivaldybė buvo juridinis asmuo. Ji rūpinosi švietimu, sveikatos priežiūra, socialine globa ir labdara, statybos priežiūra, švaros palaikymu ir kt., prižiūrėjo kelius, tiltus, turgavietes, užtikrino visuomeninę tvarką bei rimtį, organizavo viešuosius darbus, tvarkė savo įstaigos pajamas, išlaidas bei mokesčius, skirstė gyventojams prievoles bei rūpinosi kitais jai įstatymu pavestais reikalais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendros žinios apie fondo dokumentus

Mažeikių rajono valstybinis archyvas 1961-02-14 Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui perdavė 5 Mažeikių apskrities savivaldybės bylas. Dokumentai 1966 m. sutvarkyti, sudarytame apyraše Nr.1 buvo įrašyti 6 apskaitos vienetai.

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Telšių filialas 1968-12-12 perdavė archyvui 3 Židikų valsčiaus savivaldybės bylas, įrašytas apyraše Nr. 2.

Iš viso jungtiniame fonde Nr. 1183 yra 2 apyrašai, 9 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1920-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Fondas nepilnas – nėra Mažeikių apskrities savivaldybės 1918-1919 m., 1922-1924 m., 1926-1930 m., 1933-1938 m. ir Židikų valsčiaus savivaldybės 1918-1944 m. veiklos dokumentų.

Mažeikių apskrities savivaldybės veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Mažeikių apskrities savivaldybės kelių taisymo instrukcija, darbų patikrinimo protokolai, maitinimo ir ūkio skyriaus viršininko nutarimai ir aplinkraščiai, susirašinėjimo su valsčių savivaldybėmis, arešto namų viršininku, policijos nuovada veiklos ir finansiniais klausimais dokumentai, personalo dokumentai, savivaldybės biudžetas.

Bylos į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso fondo Nr. 1183 apyraše Nr. 1 įrašyti 6 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1920 – 1921 m., 1925 m., 1931–1932 m., 1939 - 1943 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis ir mašinraštis .

Židikų valsčiaus žemės mokesčių knygų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašytos Židikų valsčiaus žemės mokesčių knygos.

Bylos į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso fondo Nr. 1183 apyraše Nr. 2 įrašyti 3 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1942 - 1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas-rankraštis ir mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė Lijana Augulienė


[1] Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau - LVŽ), 1919 m., Nr. 2 - 3.

[2] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau - LCVA), F. 379, ap. 3, b. 10, l. 110.

[3] LVŽ, 1919 m., Nr. 9, l. 7.

[4] LVŽ, 1919 m., Nr. 14, l. 1 - 8.

[5] Vyriausybės žinios (toliau – VŽ), 1931 m., Nr. 356 - 2419.

[6] VŽ, 1931 m., Nr. 356 – 2419.

[7] VŽ, 1933 m., Nr. 431 – 2992.

[8] LCVA, F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 67.

[9] LCVA, F. R-1440, ap. 1, b. 4, l. 184.

[10] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944), V., 1998 m., p. 157, 163, 167 - 169.

[11] LVŽ, 1919 m., Nr. 2 - 3.

[12] LCVA, F. 379, ap. 3, b. 10, l. 114.

[13] LVŽ, 1919 m., Nr. 14, l.1 - 8.

[14] VŽ, 1931 m., Nr. 356 - 2419.

[15] LCVA, F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 67.

[16] LCVA, F. R-1440, ap. 1, b. 4, l. 184.

[17] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944), V., 1998 m., p. 157, 163, 167 - 169.

Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-30 12:35