O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

lcva fondo 1168 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

PAPILĖS APYLINKĖS TEISMO FONDĄ NR. 1168

2005-11-      Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Papilės nuovados taikos teisėjas (1924-01-30 – 1933-11-30)

Papilės apylinkės teismas (1933-12-01 – 1940 m.)

Papilės liaudies teismas (1940 m. gruodžio mėn.– 1941 m.)

Papilės apylinkės teismas (1941 m. liepos mėn. –1944 m.)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

1919-01-16 Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas įteisino bendrųjų teismų sistemą Lietuvos Respublikoje. Žemiausia grandis teismų sistemoje buvo taikos teisėjai, kuriuos skyrė teisingumo ministras. Nuovados taikos teisėjo jurisdikcijoje buvo keletas valsčių.[1]

Papilės nuovada įsteigta 1924-01-30.[2]

Teisingumo ministro 1924-02-23 įsakymu Nr. 54 nuo 1924-02-01 Papilės nuovados taikos teisėjui priskiriami Kruopių, Vegerių, Raudėnų, Akmenės, Tryškių ir Papilės valsčiai.[3]

1933-07-11 Teismų santvarkos įstatymas nustatė Lietuvos Respublikos teismų organizacijos ir veiklos principus.[4] Žemutine teisminės sistemos grandimi, vietoje taikos teisėjų tapo apylinkių teismai, steigiami įstatymu. Apylinkės teismo būstinę ir apylinkės ribas nustatė teisingumo ministras, o teisėjus skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu.[5]

Teisingumo ministro 1933-11-18 įsakymu Nr. 384 nuo 1933-12-01 įsteigtas Papilės apylinkės teismas,[6] o 1937-12-24 įsakymu Nr. 419 nustatyta, kad nuo 1938-01-01 Papilės apylinkės teismo (Papilėje) jurisdikciją sudarys Papilės, Kruopių, Vegerių, Akmenės ir Tryškių valsčiai.[7] 1940 m. teismo jurisdikcija nepasikeitė. [8]

Tiksli data, kada 1940 m. Papilės apylinkės teismas baigė veiklą, nenustatyta.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-30 įsaku ,,Dėl Lietuvos TSR teismų sistemos pertvarkymo“ apylinkių teismai pertvarkyti į liaudies teismus.[9]Papilės apylinkės teismas buvo pertvarkytas į Papilės liaudies teismą, pakeista jo jurisdikcija.

Teisingumo liaudies komisaro 1940-12-04 patvirtintame Lietuvos TSR liaudies teismų sąraše įrašytas Papilės liaudies teismas. Jo jurisdikcijoje buvo Papilės ir Tryškių valsčiai.[10]

Tikslios datos, kada 1940 m. Papilės liaudies teismas pradėjo veiklą ir kada 1941 m. ją baigė, nenustatytos.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-07-02 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo baudžiamosios ir civilinės teisės bei teisminės santvarkos įstatymus, kitus teisės aktus, išleistus po 1940-06-15. Šiuo nutarimu taip pat buvo atkurtos iki sovietų okupacijos veikusios teismų įstaigos.[11]

Tiksli data, kada 1941 m. liepos mėn. buvo atkurtas ir pradėjo veiklą Papilės apylinkės teismas nenustatyta.

1942 m. pradžioje Vokietija įvedė savo teisę ir kraštą tvarkė vadovaudamasi okupacinės valdžios institucijų leidžiamais teisės aktais. Galiojo tik tie Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[12]

Papilės apylinkės teismo jurisdikcijoje 1942-07-01 buvo Akmenės, Kruopių, Papilės, Tryškių ir Vegerių valsčiai.[13] Teismo jurisdikcija 1943 m. nepasikeitė.[14]

Tiksli data, kada 1944 m. Papilės apylinkės teismas nutraukė veiklą, nenustatyta.

Sudarytojo funkcijos

Taikos teisėjas bylas sprendė vienas. Taikos teisėjo kompetencijai priklausė civilinės bylos ir ginčai dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jeigu ginčijamojo dalyko kaina nebuvo didesnė kaip penki tūkstančiai rublių (10 000 markių). Taikos teisėjai sprendė ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos skiriama bausmė buvo ne didesnė, kaip kalėti kalėjime.[15]

Apylinkės teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyta bausmė, lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės ir vietos savivaldybės tarnautojų tarnybinių nusikaltimų ir dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą. Taip pat apylinkės teismas sprendė bylas, kurios jam buvo priskirtos pagal kitus įstatymus[16] Apylinkės teisme teisėjas bylas sprendė vienas.

Teisingumo liaudies komisaras 1940-08-31 įsakymu Nr. 596 nuo 1940-09-01 pavedė Papilės apylinkės teisėjui atlikti notarams pavestą darbą.[17]

Nuo 1942-07-15 apylinkės teismo kompetencijai priklausė civilinės ginčo bylos dėl turtinių teisių, būstų naudojimo, darbo arba mokymo santykių, nuostolių atlyginimo, kaimyninės teisės pažeidimo, išlaikymo ir baudžiamosios bylos, už kurias buvo nustatyta mažesnė bausmė negu sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės bei savivaldybių tarnautojų tarnybinės baudžiamosios veiklos. Apylinkės teismų kompetencijai priklausė apsaugos (ne ginčo) bylos ir tos bylos, kurias jiems pavesdavo kiti teismai.[18]

Liaudies teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas dėl turtinių ginčų, įpėdinystės teisių pripažinimo, atlyginimo už darbą, nuomos, skolų, alimentų išieškojimo, padarytų nuostolių atlyginimo, ištuokos ir kt., taip pat baudžiamąsias bylas dėl kūno sužalojimo, muštynių, chuliganizmo, išžaginimo, padirbtų pinigų platinimo, garbės ir orumo įžeidimo, svetimo turto pasisavinimo, spekuliacijos, valstybinės prievolės neatlikimo, piktnaudžiavimo pareigomis, šmeižto, kyšio davimo, sukčiavimo, kerštavimo ir kt. Bylas teismas sprendė kolegialiai, kartu su liaudies tarėjais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Duomenų apie Papilės apylinkės teismo bylų perdavimą Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui apskaitos dokumentuose nėra.

Apskaitos dokumentuose nurodyta, kad 1961-07-18 apyraše Nr. 1 buvo įrašyta 17 apskaitos vienetų.

Į apyrašą Nr. 1 1984 m. įrašytos 67 bylos, atkeltos iš fondo Nr. 626.

1985 m. į apyrašą papildomai įrašyti 75 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 1168 yra 1 apyrašas, 159 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1924-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Fondas nepilnas –nėra teismo veiklos dokumentų.

Civilinių ir baudžiamųjų bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos teisme spręstos civilinės bylos dėl nuosavybės teisių į turto valdymą bei įpėdinystės teisių pripažinimo, testamento patvirtinimo, skolų, alimentų, algos išieškojimo, nuostolių atlyginimo, išlaikymo ir kt. bei baudžiamosios bylos dėl vagysčių, žmogžudysčių, kontrabandos, savavališko miško kirtimo ir kt.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal bylų rūšis: civilinės bylos - pagal temas, o temų ribose – pagal ieškovų pavardes, abėcėlės tvarka, baudžiamosios bylos - pagal kaltinamų asmenų pavardes, abėcėlės tvarka.

Iš viso fondo Nr. 1168 apyraše Nr. 1 įrašyti 159 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1924-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Ona Lomanaitė



[1] Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau – LVŽ), 1919 m., Nr. 2 - 3.
[2] Lietuvos teismas 1918-1928 m., K., 1930 m., p. 105.
[3] Vyriausybės žinios (toliau - VŽ), 1924 m., Nr. 151-1080.
[4] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[5] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[6] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau - LCVA), F. 1715, ap. 4, b. 1, l. 107.
[7] LCVA, F. 912, ap. 1, b. 15, l. 37.
[8] LCVA, F.R-761, ap.1, b. 3, l. 18 a.p.
[9] LCVA, F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 97.
[10] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. 84.
[11] LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49, l. 1.
[12] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941 - 1944), V., 1998 m., p. 157, 163, 177 - 179; LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49, l.22 - 24.
[13] LCVA, F. R-624, ap. 1, b. 225, l. 96.
[14] Teisininkų kalendorius 1943 metams, p. 140.
[15] LVŽ, 1919 m., Nr. 2/3 - 26.
[16] VŽ, 1933 m., Nr. 419  -2900.
[17] LCVA, F. 488, ap. 1, b. 10, l. 25.
[18] LCVA, F. R-1549, ap. 1, b. 29, l. 37; F. R-.624, ap. 2, b. 39, l. 18.  
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-29 08:17