O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

lcva fondo 1349 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

TRAKŲ APYLINKĖS TEISMO FONDĄ NR. 1349

2005-11-    Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Trakų apskrities Trakų nuovados taikos teisėjas (1920-02-01 – 1924-01-31)

Trakų nuovados taikos teisėjas (1924-02-01 – 1933-11-30)

Trakų apylinkės teismas (1933-12-01 – 1940 m.)

Trakų liaudies teismas (1940 m. gruodžio mėn. – 1941 m. )

Trakų apylinkės teismas (1941 m. liepos mėn. – 1944 m. )

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

1919-01-16 Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas įteisino bendrųjų teismų sistemą Lietuvos Respublikoje. Žemiausia grandis teismų sistemoje buvo taikos teisėjai, kuriuos skyrė teisingumo ministras. Nuovados taikos teisėjo jurisdikcijoje buvo keletas valsčių.[1]

Teisingumo ministerijos 1920-02-06 aplinkraštyje Nr.14 nurodyta, kad nuo 1920-02-01 Trakų apskrities Trakų nuovados taikos teisėjo jurisdikcijai priskiriami Aukštadvario, Dusmenų, Lentvario, Onuškio, Rudiškių, Semeliškių, Trakų, Užugaščio, Valkininkų ir Vievio valsčiai, Trakų miestas.[2]

Teisingumo ministro 1924-02-23 įsakymu Nr.54 nustatyta, kad Trakų nuovados taikosteisėjo jurisdikciją nuo 1924-02-01 sudarys Aukštadvario, Semeliškių, Kietaviškių, Vievio ir Onuškio valsčiai.[3] Trakų nuovada (Semeliškėse) įsteigta 1924 m. rugsėjo mėn. Teisėjo buveinė buvo Semeliškėse.[4]

1933-07-11 Teismų santvarkos įstatymas nustatė Lietuvos Respublikos teismų organizacijos ir veiklos principus.[5] Žemutine teisminės sistemos grandimi, vietoje Taikos teisėjų tapo apylinkių teismai, steigiami įstatymu. Apylinkės teismo būstinę ir apylinkės ribas nustatė teisingumo ministras, o teisėjus skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu.[6]

Teisingumo ministro 1933-11-18 įsakymu Nr. 384 nuo 1933-12-01 įsteigtas Trakų apylinkės teismas,[7]o 1937-12-24 įsakymu Nr. 419 nurodyta, kad nuo 1938-01-01 Trakų apylinkės teismo (Semeliškėse) jurisdikciją sudarys Semeliškių, Aukštadvario, Vievio ir Onuškio valsčiai.[8]

1940 m. Trakų apylinkės teismo jurisdikciją sudarė Trakų miestas, Trakų, Semeliškių, Aukštadvario, Onuškio ir Rūdiškių valsčiai.[9]

Tiksli data, kada 1940 m. Trakų apylinkės teismas baigė veiklą, nenustatyta.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-30 įsaku „Dėl Lietuvos TSR teismų sistemos pertvarkymo“ apylinkių teismai pertvarkyti į liaudies teismus.[10]Trakų apylinkės teismas pertvarkytas į Trakų, Onuškio ir Semeliškių liaudies teismus.

Teisingumo liaudies komisaro 1940-12-04 patvirtintame Lietuvos TSR liaudies teismų sąraše įrašytas Trakų liaudies teismas (Trakuose). Jo jurisdikcijoje buvo Trakų miestas ir Trakų valsčius. Onuškio ir Rūdiškių valsčiai perėjo į Onuškio liaudies teismo, o Semeliškių ir Aukštadvario valsčiai perėjo į Semeliškių liaudies teismo jurisdikciją.[11]

Tikslios datos, kada 1940 m. Trakų liaudies teismas pradėjo veiklą ir kada 1941 m. ją baigė, nenustatytos.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-07-02 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo baudžiamosios ir civilinės teisės bei teisminės santvarkos įstatymus, kitus teisės aktus, išleistus po 1940-06-15. Šiuo nutarimu taip pat buvo atkurtos iki sovietų okupacijos veikusios teismų įstaigos.[12]

Tiksli data, kada 1941 m. liepos mėn. buvo atkurtas ir pradėjo veiklą Trakų apylinkės teismas, nenustatyta. Teisingumo ministro 1941 m. liepos mėn. įsakymu Nr. 51 nuo 1941-07-11 paskirtas Trakų apylinkės teismo teisėjas.[13]

1942 m. pradžioje Vokietija įvedė savo teisę ir kraštą tvarkė vadovaudamasi okupacinės valdžios institucijų leidžiamais teisės aktais. Galiojo tik tie Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[14] Trakų apylinkės teismo 1942-07-01 jurisdikcijoje buvo Trakų miestas, Aukštadvario, Onuškio, Rudiškių, Semeliškių ir Trakų valsčiai.[15]

Tiksli data, kada 1944 m. Trakų apylinkės teismas nutraukė veiklą, nenustatyta.

Sudarytojo funkcijos

Taikos teisėjas bylas sprendė vienas. Taikos teisėjo kompetencijai priklausė civilinės bylos ir ginčai dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jeigu ginčijamojo dalyko kaina nebuvo didesnė kaip penki tūkstančiai rublių (10 000 markių). Taikos teisėjai sprendė ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos skiriama bausmė buvo ne didesnė, kaip kalėti kalėjime.[16]

Apylinkės teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyta bausmė, lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės ir vietos savivaldybės tarnautojų tarnybinių nusikaltimų ir dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą. Taip pat apylinkės teismas sprendė bylas, kurios jam buvo priskirtos pagal kitus įstatymus.[17] Apylinkės teisme teisėjas bylas sprendė vienas.

Nuo 1942-07-15 apylinkės teismo kompetencijai priklausė civilinės ginčo bylos dėl turtinių teisių, būstų naudojimo, darbo arba mokymo santykių, nuostolių atlyginimo, kaimyninės teisės pažeidimo, išlaikymo ir baudžiamosios bylos, už kurias buvo nustatyta mažesnė bausmė negu sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės bei savivaldybių tarnautojų tarnybinės baudžiamosios veiklos. Apylinkės teismų kompetencijai priklausė apsaugos (ne ginčo) bylos ir tos bylos, kurias jiems pavesdavo kiti teismai.[18]

Liaudies teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas dėl turtinių ginčų, įpėdinystės teisių pripažinimo, atlyginimo už darbą, nuomos, skolų, alimentų išieškojimo, padarytų nuostolių atlyginimo, ištuokos ir kt., taip pat baudžiamąsias bylas dėl kūno sužalojimo, muštynių, chuliganizmo, išžaginimo, padirbtų pinigų platinimo, garbės ir orumo įžeidimo, svetimo turto pasisavinimo, spekuliacijos, valstybinės prievolės neatlikimo, piktnaudžiavimo pareigomis, šmeižto, kyšio davimo, sukčiavimo, kerštavimo ir kt. Bylas teismas sprendė kolegialiai, kartu su liaudies tarėjais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas 1971-12-20 perdavė Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui 1160 Trakų apylinkės teismo bylų: apyraše Nr. 1 įrašytus 765, apyraše Nr. 2 – 375 ir apyraše Nr. 3 - 20 apskaitos vienetų.

Sutvarkius rastus dokumentus, papildomai į apyrašus Nr. 1-3 1976-02-13 įrašyti 22 apskaitos vienetai.

Atlikus bylų kiekio ir būklės patikrinimą 1999-12-02 nustatyta, kad apyraše Nr. 3 įrašytas 1 apskaitos vienetas negautas iš Kauno filialo, todėl buvo patikslintas bylų skaičių fonde.

Iš viso fonde Nr. 1349 yra 3 apyrašai, 1181 apskaitos vienetas. Dokumentų chronologinės ribos 1931-1944 m.

Fondas nepilnas – fonde nėra teismo veiklos dokumentų.

Baudžiamųjų bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos teisme spręstos baudžiamosios bylos dėl įstatymų ir viešosios tvarkos pažeidimo, svetimo turto pasisavinimo ir slėpimo, vagysčių, sukčiavimo, kontrabandos, savavališko miško kirtimo, gaisro sukėlimo, šmeižto, garbės įžeidimo, muštynių, nuostolių atlyginimo, spekuliacijos, sutarties nepildymo ir kt.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją. Kaltinamų asmenų pavardės nenurodytos. Sudarytos teminė ir chronologinė rodyklės.

Iš viso fondo Nr. 1349 apyraše Nr. 1 įrašyti 768 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1935-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Civilinių bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašytos teisme spręstos civilinės bylos dėl nuosavybės teisių pripažinimo, testamento ir įpėdinystės teisių patvirtinimo, turto padalijimo, globos paskyrimo, skolos išieškojimo, algos ir nuostolių atlyginimo, nuomos, įstatymų pažeidimo, piniginių ieškinių ir kt.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją. Ieškovų pavardės nenurodytos. Sudarytos teminė ir chronologinė rodyklės.

Iš viso fondo Nr. 1349 apyraše Nr. 2 įrašyti 382 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1933-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Apsaugos bylų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašytos teisme spręstos apsaugos bylos dėl nekilnojamojo turto, nuosavybės teisių pripažinimo, testamento ir įpėdinystės teisių patvirtinimo, turto padalinimo, globos paskyrimo, iš varžytinių parduoto turto patvirtinimo ir kt.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją. Ieškovų pavardės nenurodytos. Sudarytos teminė ir chronologinė rodyklės.

Iš viso fondo Nr. 1349 apyraše Nr. 3 įrašytas 31 apskaitos vienetas. Dokumentų chronologinės ribos 1931-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Ona Lomanaitė



[1] Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau – LVŽ), 1919 m., Nr. 2 - 3.
[2] LVŽ, 1920 m., Nr. 19, p. 8
[3] Vyriausybės žinios (toliau – VŽ), 1924 m., Nr. 151.
[4] Lietuvos teismas 1918-1928 m., K., 1930 m., p. 93.
[5] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[6] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[7] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), F. 1715, ap. 4, b. 1, l. 107.
[8] LCVA, F. 912, ap.1, b. 15, l. 37.
[9] LCVA, F. R-761, ap.1, b. 3, l. 22.
[10] LCVA, F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 97.
[11] LCVA, F.R-761, ap.1, b.3, l. 77.
[12] LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49, l. 1.
[13] LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 1, l. 22.
[14] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941 - 1944), V., 1998 m., p. 157, 163, 177 - 179; LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49, l. 22 - 24.
[15] LCVA, F. R-624, ap. 1, b. 225, l. 94.
[16] LVŽ, 1919 m., Nr. 2/3 - 26.
[17] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[18] LCVA, F. R-1549, ap. 1, b. 29, l. 37; F. R-624, ap. 2, b. 39, l. 18.  
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-29 12:15