O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

lcva fondo 1749 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMO FONDĄ NR. 1749

2005-11-            Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Tauragės apskrities Tauragės nuovados taikos teisėjas (1918-12-10 – 1924-01-31)

Tauragės nuovados taikos teisėjas (1924-02-01 - 1933-11-30)

Tauragės apylinkės teismas (1933-12-01 – 1940 m.)

Tauragės liaudies teismas(1940 m. gruodžio mėn. – 1941 m.)

Tauragės apylinkės teismas(1941 m. liepos mėn. – 1944 m.)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

1919-01-16 Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas įteisino bendrųjų teismų sistemą Lietuvos Respublikoje. Žemiausia grandis teismų sistemoje buvo taikos teisėjai, kuriuos skyrė teisingumo ministras. Nuovados taikos teisėjo jurisdikcijoje buvo keletas valsčių.[1]

Tauragės apskrities Tauragės nuovada įsteigta 1918-12-10.[2]

Teisingumo ministerijos 1920-02-06 aplinkraštyje Nr.14 nurodyta , kad nuo 1920-02-01 Tauragės apskrities Tauragės nuovados taikos teisėjo jurisdikcijai priskiriami Batakių, Eržvilko, Gaurės, Naumiesčio, Sartininkų, Tauragės valsčiai ir Tauragės miestas.[3]

Teisingumo ministro 1924-02-23 įsakymu Nr. 54 nurodyta, kad Tauragės nuovados taikos teisėjo jurisdikciją nuo 1924-02-01 sudarys Batakių, Eržvilko, Gaurės,Tauragės valsčiai ir Tauragės miestas.[4]

1933-07-11 Teismų santvarkos įstatymas nustatė Lietuvos Respublikos teismų organizacijos ir veiklos principus.[5] Žemutine teisminės sistemos grandimi, vietoje Taikos teisėjų tapo apylinkių teismai, steigiami įstatymu. Apylinkės teismo būstinę ir apylinkės ribas nustatė teisingumo ministras, o teisėjus skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu.[6]

Teisingumo ministro 1933-11-18 įsakymu Nr. 384 nuo 1933-12-01 įsteigtas Tauragės apylinkės teismas,[7] o 1937-12-24 įsakymu Nr. 419 nurodyta, kad nuo 1938-01-01 Tauragės apylinkės teismo (Tauragėje) jurisdikciją sudarys Tauragės miestas, Tauragės, Gaurės ir Žygaičių valsčiai.[8]

1940 m. teismo jurisdikcija nepasikeitė.[9]

Tiksli data, kada 1940 m. Tauragės apylinkės teismas baigė veiklą, nenustatyta.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-30 įsaku ,,Dėl Lietuvos TSR teismų sistemos pertvarkymo“ apylinkių teismai pertvarkyti į liaudies teismus.[10]

Teisingumo liaudies komisaro 1940-12-04 patvirtintame Lietuvos TSR liaudies teismų sąraše įrašytas Tauragės liaudies teismas. Jo jurisdikcijoje buvo Tauragės miestas ir Tauragės valsčius.[11]

Tikslios datos, kada 1940 m. Tauragės liaudies teismas pradėjo veiklą ir kada 1941 m. baigė ją, nenustatytos.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-07-02 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo baudžiamosios ir civilinės teisės bei teisminės santvarkos įstatymus, kitus teisės aktus, išleistus po 1940-06-15. Šiuo nutarimu taip pat buvo atkurtos iki sovietų okupacijos veikusios teismų įstaigos.[12]

Tiksli data, kada 1941 m. liepos mėn. buvo atkurtas ir pradėjo veiklą Tauragės apylinkės teismas nenustatyta.

1942 m. pradžioje Vokietija įvedė savo teisę ir kraštą tvarkė vadovaudamasi okupacinės valdžios institucijų leidžiamais teisės aktais. Galiojo tik tie Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[13]

Tauragės apylinkės teismo jurisdikcijoje 1942-07-01 buvo Tauragės miestas, Gaurės, Tauragės ir Žygaičių valsčiai.[14] 1943 m. teismo jurisdikcija nepasikeitė.[15]

Tiksli data, kada 1944 m. Tauragės apylinkės teismas nutraukė veiklą, nenustatyta.

Sudarytojo funkcijos

Taikos teisėjas bylas sprendė vienas. Taikos teisėjo kompetencijai priklausė civilinės bylos ir ginčai dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jeigu ginčijamojo dalyko kaina nebuvo didesnė kaip penki tūkstančiai rublių (10 000 markių). Taikos teisėjai sprendė ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos skiriama bausmė buvo ne didesnė, kaip kalėti kalėjime.[16]

Apylinkės teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyta bausmė, lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės ir vietos savivaldybės tarnautojų tarnybinių nusikaltimų ir dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą. Taip pat apylinkės teismas sprendė bylas, kurios jam buvo priskirtos pagal kitus įstatymus[17] Apylinkės teisme teisėjas bylas sprendė vienas.

Nuo 1942-07-15 apylinkės teismo kompetencijai priklausė civilinės ginčo bylos dėl turtinių teisių, būstų naudojimo, darbo arba mokymo santykių, nuostolių atlyginimo, kaimyninės teisės pažeidimo, išlaikymo ir baudžiamosios bylos, už kurias buvo nustatyta mažesnė bausmė negu sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės bei savivaldybių tarnautojų tarnybinės baudžiamosios veiklos. Apylinkės teismų kompetencijai priklausė apsaugos (ne ginčo) bylos ir tos bylos, kurias jiems pavesdavo kiti teismai.[18]

Liaudies teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas dėl turtinių ginčų, įpėdinystės teisių pripažinimo, atlyginimo už darbą, nuomos, skolų, alimentų išieškojimo,

 padarytų nuostolių atlyginimo, ištuokos ir kt., taip pat baudžiamąsias bylas dėl kūno sužalojimo, muštynių, chuliganizmo, išžaginimo, padirbtų pinigų platinimo, garbės ir orumo įžeidimo, svetimo turto pasisavinimo, spekuliacijos, valstybinės prievolės neatlikimo, piktnaudžiavimo pareigomis, šmeižto, kyšio davimo, sukčiavimo, kerštavimo ir kt. Bylas teismas sprendė kolegialiai, kartu su liaudies tarėjais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas 1970-11-26 perdavė Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui 370 Tauragės apylinkės teismo bylų, įrašytų apyrašuose Nr. 1 - Nr. 3: apyraše Nr. 1 - 19, apyraše Nr. 2 - 212, apyraše Nr. 3 - 139 apskaitos vienetai.

1984 m. į apyrašus Nr. 1 ir Nr. 2 papildomai įrašyta 17 apskaitos vienetų, atkeltų iš fondo Nr. 626.

Iš viso fonde Nr. 1749 yra 3 apyrašai, 387 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1920-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Baudžiamųjų, civilinių ir globos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos teisme spręstos baudžiamosios bylos dėl vagysčių, miško kirtimo, įsiskolinimo, netikrų pinigų platinimo, pasikėsinimo nužudyti, skolų negrąžinimo ir kt., taip pat civilinės ir globos bylos dėl nekilnojamojo turto ir globos mažamečiams vaikams paskyrimo, skolų išieškojimo ir kt.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal bylų rūšį. ir chronologiją. Metų ribose – pagal ieškovų ir kaltinamų asmenų pavardes, abėcėlės tvarka.

Iš viso fondo Nr. 1749 apyraše Nr. 1 įrašytas 31 apskaitos vienetas. Dokumentų chronologinės ribos 1920-1943 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Baudžiamųjų bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašytos teisme spręstos baudžiamosios bylos dėl vagysčių, kūno sužalojimo, naminės degtinės varymo, įžeidinėjimo, apiplėšimo ir kt.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją. Metų ribose – pagal kaltinamų asmenų pavardes, abėcėlės tvarka.

Iš viso fondo Nr. 1749 apyraše Nr. 2 įrašyta 217 apskaitos vienetų. Dokumentų chronologinės ribos 1941-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Civilinių ir apsaugos bylų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašytos teisme spręstos civilinės ir apsaugos bylos dėl naminio testamento patvirtinimo, globos paskyrimo, ištuokos, skolų, alimentų išieškojimo, metrikų surašymo, gimimo fakto nustatymo, išimtinių, įvaikinimo, iškraustymo ir kt.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją. Metų ribose – pagal ieškovų pavardes, abėcėlės tvarka.

Iš viso fondo Nr. 1749 apyraše Nr. 3 įrašyti 139 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1941-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Ona Lomanaitė



[1] Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau – LVŽ), 1919 m., Nr. 2 - 3.
[2] Lietuvos teismas 1918-1928 m., K., 1930 m., p. 105.
[3] LVŽ, 1920 m., Nr. 19, l. 8.
[4] Vyriausybės žinios (toliau - VŽ), 1924 m., Nr. 151 – 1080.
[5] VŽ, 1933 m., Nr. 419 – 2900.
[6] VŽ, 1933 m., Nr. 419 – 2900.
[7] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau - LCVA), F. 1715, ap. 4, b. 1, l. 107.
[8] LCVA, F. 912, ap. 1, b. 15, l. 38.
[9] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. 19.
[10] LCVA, F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 97.
[11] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. 84.
[12] LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49 ,l. 1.
[13] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941 - 1944), V., 1998 m., p. 157, 163, 177 - 179; LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49, l. 22 - 24.
[14] LCVA, F. R-624, ap. 1, b. 225, l. 96.
[15] Teisininkų kalendorius 1943 metams, p. 141.
[16] LVŽ, 1919 m., Nr. 2/3 - 26.
[17] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[18] LCVA, F. R-1549, ap. 1, b. 29, l. 37; F. R-624, ap. 2, b. 39, l. 18.
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-29 14:34