O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

lcva fondo 1751 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

ŽEM. NAUMIESČIO APYLINKĖS TEISMO FONDĄ NR. 1751

2005-11-         Nr.SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Tauragės apskrities Naumiesčio nuovados taikos teisėjas (1922-03-23 – 1924- 01-31)

Žemaitijos Naumiesčio nuovados taikos teisėjas (1924- 02-01- 1933-11-30)

Žemaitijos Naumiesčio apylinkės teismas (1933-12-01 – 1937-12-31)

Žem. Naumiesčio apylinkės teismas (1938-01-01 – 1940 m.)

Žem. Naumiesčio liaudies teismas (1940 m. gruodžio mėn. – 1941 m.)

Žem. Naumiesčio apylinkės teismas (1941 m. liepos mėn. – 1944 m.)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

1919-01-16 Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas įteisino bendrųjų teismų sistemą Lietuvos Respublikoje. Žemiausia grandis teismų sistemoje buvo taikos teisėjai, kuriuos skyrė teisingumo ministras. Nuovados taikos teisėjo jurisdikcijoje buvo keletas valsčių.[1]

Tauragės apskrities Naumiesčio nuovada įsteigta 1922-03-23.[2]

Teisingumo ministro 1924-02-23 įsakymu Nr.54 nustatyta, kad Žemaitijos Naumiesčio nuovados taikos teisėjo jurisdikciją nuo 1924-02-01 sudarys Naumiesčio, Vainuto, Švėkšnos ir Sartininkų valsčiai.[3]

1933-07-11 Teismų santvarkos įstatymas nustatė Lietuvos Respublikos teismų organizacijos ir veiklos principus.[4] Žemutine teismų sistemos grandimi, vietoje taikos teisėjų tapo apylinkių teismai, steigiami įstatymu. Apylinkės teismo būstinę ir apylinkės ribas nustatė teisingumo ministras, o teisėjus skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu.[5]

Teisingumo ministro 1933-11-18 įsakymu Nr. 384 nuo 1933-12-01 įsteigtas Žemaitijos Naumiesčio apylinkės teismas,[6] o 1937-12-24 įsakymu Nr. 419 nurodyta, kad nuo 1938-01-01 Žem. Naumiesčio apylinkės teismo jurisdikciją sudarys Naumiesčio miestas, Naumiesčio, Vainuto ir Švėkšnos valsčiai.[7]

1940 m. Žem. Naumiesčio apylinkės teismo jurisdikciją sudarė Žem. Naumiesčio miestas, Žem. Naumieščio, Vainuto ir Švėkšnos valsčiai.[8]

Tiksli data, kada 1940 m. Žem. Naumiesčio apylinkės teismas baigė veiklą, nenustatyta.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-30 įsaku ,,Dėl Lietuvos TSR teismų sistemos pertvarkymo“ apylinkių teismai pertvarkyti į liaudies teismus.[9]

Teisingumo liaudies komisaro 1940-12-04 patvirtintame Lietuvos TSR liaudies teismų sąraše įrašytas Žem. Naumiesčio liaudies teismas. Jo jurisdikcijoje buvo Naumiesčio miestas, Naumiesčio, Vainuto ir Švėkšnos valsčiai.[10]

Tikslios datos, kada 1940 m. Žem. Naumiesčio liaudies teismas pradėjo veiklą ir kada 1941 m. baigė ją, nenustatytos.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-07-02 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo baudžiamosios ir civilinės teisės bei teisminės santvarkos įstatymus, kitus teisės aktus, išleistus po 1940-06-15. Šiuo nutarimu taip pat buvo atkurtos iki sovietų okupacijos veikusios teismų įstaigos.[11]

Tiksli data, kada 1941 m. liepos mėn. buvo atkurtas ir pradėjo veiklą Žem. Naumiesčio apylinkės teismas nenustatyta.

1942 m. pradžioje Vokietija įvedė savo teisę ir kraštą tvarkė vadovaudamasi okupacinės valdžios institucijų leidžiamais teisės aktais. Galiojo tik tie Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[12]

Žem. Naumiesčio apylinkės teismo jurisdikcijoje 1942-07-01 buvo Žem. Naumiesčio miestas, Žem. Naumiesčio, Vainuto ir Švėkšnos valsčiai.[13] Teismo jurisdikcija 1943 m. nepasikeitė.[14]

Tiksli data, kada 1944 m. Žem. Naumiesčio apylinkės teismas nutraukė veiklą, nenustatyta.

Sudarytojo funkcijos

Taikos teisėjas bylas sprendė vienas. Taikos teisėjo kompetencijai priklausė civilinės bylos ir ginčai dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jeigu ginčijamojo dalyko kaina nebuvo didesnė kaip penki tūkstančiai rublių (10 000 markių). Taikos teisėjai sprendė ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos skiriama bausmė buvo ne didesnė, kaip kalėti kalėjime.[15]

Apylinkės teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyta bausmė, lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės ir vietos savivaldybės tarnautojų tarnybinių nusikaltimų ir dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą. Taip pat apylinkės teismas sprendė bylas, kurios jam buvo priskirtos pagal kitus įstatymus[16] Apylinkės teisme teisėjas bylas sprendė vienas.

Nuo 1942-07-15 apylinkės teismo kompetencijai priklausė civilinės ginčo bylos dėl turtinių teisių, būstų naudojimo, darbo arba mokymo santykių, nuostolių atlyginimo, kaimyninės teisės pažeidimo, išlaikymo ir baudžiamosios bylos, už kurias buvo nustatyta mažesnė bausmė negu sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės bei savivaldybių tarnautojų tarnybinės baudžiamosios veiklos. Apylinkės teismų kompetencijai priklausė apsaugos (ne ginčo) bylos ir tos bylos, kurias jiems pavesdavo kiti teismai.[17]

Liaudies teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas dėl turtinių ginčų, įpėdinystės teisių pripažinimo, atlyginimo už darbą, nuomos, skolų, alimentų išieškojimo, padarytų nuostolių atlyginimo, ištuokos ir kt., taip pat baudžiamąsias bylas dėl kūno sužalojimo, muštynių, chuliganizmo, išžaginimo, padirbtų pinigų platinimo, garbės ir orumo įžeidimo, svetimo turto pasisavinimo, spekuliacijos, valstybinės prievolės neatlikimo, piktnaudžiavimo pareigomis, šmeižto, kyšio davimo, sukčiavimo, kerštavimo ir kt. Bylas teismas sprendė kolegialiai, kartu su liaudies tarėjais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas 1970-11-26 perdavė Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui 79 Žem. Naumiesčio apylinkės teismo bylas, įrašytas apyraše Nr. 1.

1984 m. papildomai įrašyti 3 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 1751 yra 1 apyrašas, 82 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1925-1943 m. Dokumentai lietuvių, vokiečių kalbomis.

Fondas nepilnas –  nėra teismo veiklos dokumentų.

Civilinių ir baudžiamųjų bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos teisme spręstos civilinės globos bylos dėl globėjo mažamečiams vaikams ir turtui valdyti paskyrimo bei baudžiamosios bylos dėl netikrų monetų platinimo ir naminės degtinės varymo, antstolio vykdomoji byla dėl turto aprašymo ir perdavimo globėjui bei apsaugos byla dėl gimimo metrikų ištaisymo.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją (pagal bylos pradžios datą), o metų ribose - pagal ieškovų arba kaltinamų asmenų pavardes, abėcėlės tvarka.

Iš viso fondo Nr. 1751 apyraše Nr. 1 įrašyti 82 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1925-1943 m. Dokumentai lietuvių, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Ona Lomanaitė



[1] Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau – LVŽ), 1919 m., Nr. 2 - 3.
[2] Lietuvos teismas 1918-1928 m., K., 1930 m., psl. 106.
[3] Vyriausybės žinios(toliau - VŽ), 1924 m., Nr. 151 - 1080.
[4] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[5] VŽ, 1933 m., Nr. 419 – 2900.
[6] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliai - LCVA), F. 1715, ap. 4, b. 1, l. 107
[7] VŽ, 1938 m., Nr. 597 - 4178.
[8] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. l9.
[9] LCVA, F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 97.
[10] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. 38 a.p.
[11] LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49 , l. 1.
[12] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941 - 1944), V.,1998 m., p. 157, 163, 177 - 179; LCVA, F.R-624, ap. 2,  b. 49, l.22 - 24.
[13] LCVA, F. R-624, ap. 1, b. 225, l. 96.
[14] Teisininkų kalendorius 1943 metams, l. 142.
[15] LVŽ, 1919 m., Nr. 2/3 - 26.
[16] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[17] LCVA, F. R-1549, ap. 1, b. 29, l. 37; F. R-.624, ap. 2, b. 39, l. 18.
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-29 14:36