O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

lcva fondo 486 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

UTENOS APYLINKĖS TEISMO FONDĄ NR. 486

2005-11-    Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Utenos apskrities Utenos nuovados taikos teisėjas (1919-06-14 – 1924-01-31)

Utenos nuovados taikos teisėjas (1924-02-01 – 1931 m.)

1. Utenos I nuovados taikos teisėjas (1931 m. – 1933-07-11)

Utenos I apylinkės teismas (1933 m. liepos mėn.- 1934-01-01)

2. Utenos II nuovados taikos teisėjas (1931 m. – 1933-07-11

Utenos II apylinkės teismas (1933 m. liepos mėn. - 1934-01-01)

Utenos apylinkės teismas (1934-01-01 – 1940 m.)

1. Utenos I liaudies teismas (1940 m. gruodžio mėn.– 1941 m.)

2. Utenos II liaudies teismas (1940 m. gruodžio mėn. – 1941 m.)

Utenos apylinkės teismas (1941 m. liepa – 1944 m.)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

1919-01-16 Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas įteisino bendrųjų teismų sistemą Lietuvos Respublikoje. Žemiausia grandis teismų sistemoje buvo taikos teisėjai, kuriuos skyrė teisingumo ministras. Nuovados taikos teisėjo jurisdikcijoje buvo keletas valsčių.[1]

Utenos apskrities Utenos nuovada įsteigta 1919-06-14.[2]

Teisingumo ministerijos 1920-02-06 aplinkraštyje Nr. 14 nurodyta, kad Utenos apskrities Utenos nuovadai nuo 1920-02-01 priskiriami visi apskrityje esantys valsčiai ir miestai.[3]

Teisingumo ministro 1924-02-23 įsakymu Nr. 54 nustatyta, kad Utenos nuovados taikos teisėjo jurisdikciją nuo 1924-02-01 sudarys Utenos miestas, Utenos, Kuktiškių, Leliūnų, Tauragnų, Užpalių, Vyžuonų ir Daugailių valsčiai.[4]

1931 m. Utenos apskrityje veikė Utenos I nuovados taikos teisėjas ir Utenos II nuovados taikos teisėjas. Tikslios I ir II nuovadų įsteigimo datos nenustatytos.

1933-07-11 Teismų santvarkos įstatymas nustatė Lietuvos Respublikos teismų organizacijos ir veiklos principus.[5] Žemutine teisminės sistemos grandimi vietoje taikos teisėjų tapo apylinkių teismai, steigiami įstatymu. Apylinkės teismo būstinę ir apylinkės ribas nustatė teisingumo ministras, o teisėjus skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu.[6]

Tikslios datos, kada 1933 m. liepos mėn. ar vėliau vietoje Utenos I ir II nuovados taikos teisėjų pradėjo veikti Utenos I ir II apylinkės teismai, nenustatytos.

1933-10-10 Apylinkių teismams steigti įstatyme nurodyta, kad steigiamas Utenos apylinkės teismas ir panaikinami Utenos I ir II apylinkės teismai.[7]

Teisingumo ministro 1933-11-18 įsakymu Nr.381 nuo 1934-01-01 Utenos I ir II apylinkės teismai panaikinti, o 1933-11-18 įsakymu Nr. 382 nuo 1934-01-01 įsteigtas Utenos apylinkės teismas.[8] Teisingumo ministro 1937-12-24 įsakymu Nr. 419 nustatytata, kad nuo 1938-01-01 Utenos apylinkės teismo (Utenoje) jurisdikciją sudarys Utenos miestas, Utenos, Kuktiškių, Leliūnų, Vyžuonų, Užpalių, Daugailių, Tauragnų ir Svėdasų valsčiai.[9] 1940 m. apylinkės teismo jurisdikcija nepasikeitė.[10]

Tiksli data, kada 1940 m. Utenos apylinkės teismas baigė veiklą, nenustatyta.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-30 įsaku ,,Dėl Lietuvos TSR teismų sistemos pertvarkymo“ apylinkių teismai pertvarkyti į liaudies teismus.[11]

Teisingumo liaudies komisaro 1940-12-04 patvirtintame Lietuvos TSR liaudies teismų sąraše įrašyti: Utenos I liaudies teismas (Utenoje), kurio jurisdikcijoje buvo Utenos miestas ir Utenos valsčius, bei Utenos II liaudies teismas (Utenoje), kurio jurisdikcijoje buvo Tauragnų, Kuktiškių ir Leliūnų valsčiai.[12]

Tikslios datos, kada 1940 m. Utenos I ir II liaudies teismai pradėjo veiklą ir kada baigė ją, nenustatytos.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-07-02 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo baudžiamosios ir civilinės teisės bei teisminės santvarkos įstatymus, kitus teisės aktus, išleistus po 1940-06-15. Šiuo nutarimu taip pat buvo atkurtos iki sovietų okupacijos veikusios teismų įstaigos.[13]

Tiksli data, kada 1941 m. liepos mėn. buvo atkurtas ir pradėjo veiklą Utenos apylinkės teismas, nenustatyta.

Teisingumo ministro 1941m. liepos mėn. įsakymu Nr. 51 nuo 1941-07-11 paskirtas Utenos apylinkės teismo tvarkytojas.[14]

1942 m. pradžioje Vokietija įvedė savo teisę ir kraštą tvarkė vadovaudamasi okupacinės valdžios institucijų leidžiamais teisės aktais. Galiojo tik tie Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[15]

Utenos apylinkės teismo jurisdikcijoje 1942-07-01 buvo Utenos miestas, Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Svėdasų, Tauragnų, Utenos, Užpalių ir Vyžuonų valsčiai.[16]Teismo jurisdikcija 1943 m. nepasikeitė.[17]

Tiksli data, kada 1944 m. Utenos apylinkės teismas baigė veiklą, nenustatyta.

Sudarytojo funkcijos

Taikos teisėjas bylas sprendė vienas. Taikos teisėjo kompetencijai priklausė civilinės bylos ir ginčai dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jeigu ginčijamojo dalyko kaina nebuvo didesnė kaip penki tūkstančiai rublių (10 000 markių). Taikos teisėjai sprendė ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos skiriama bausmė buvo ne didesnė, kaip kalėti kalėjime.[18]

Apylinkės teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyta bausmė, lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės ir vietos savivaldybės tarnautojų tarnybinių nusikaltimų ir dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą. Taip pat apylinkės teismas sprendė bylas, kurios jam buvo priskirtos pagal kitus įstatymus[19] Apylinkės teisme teisėjas bylas sprendė vienas.

Nuo 1942-07-15 apylinkės teismo kompetencijai priklausė civilinės ginčo bylos dėl turtinių teisių, būstų naudojimo, darbo arba mokymo santykių, nuostolių atlyginimo, kaimyninės teisės pažeidimo, išlaikymo ir baudžiamosios bylos, už kurias buvo nustatyta mažesnė bausmė negu sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės bei savivaldybių tarnautojų tarnybinės baudžiamosios veiklos. Apylinkės teismų kompetencijai priklausė apsaugos (ne ginčo) bylos ir tos bylos, kurias jiems pavesdavo kiti teismai.[20]

Liaudies teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas dėl turtinių ginčų, įpėdinystės teisių pripažinimo, atlyginimo už darbą, nuomos, skolų, alimentų išieškojimo, padarytų nuostolių atlyginimo, ištuokos ir kt., taip pat baudžiamąsias bylas dėl kūno sužalojimo, muštynių, chuliganizmo, išžaginimo, padirbtų pinigų platinimo, garbės ir orumo įžeidimo, svetimo turto pasisavinimo, spekuliacijos, valstybinės prievolės neatlikimo, piktnaudžiavimo pareigomis, šmeižto, kyšio davimo, sukčiavimo, kerštavimo ir kt. Bylas teismas sprendė kolegialiai, kartu su liaudies tarėjais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Ukmergės filialas 1967-11-01 perdavė Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui 2758 Utenos apylinkės teismo bylas: apyraše Nr. 1 įrašytus 358, apyraše Nr. 2 - 1543, apyraše Nr. 3 - 857 apskaitos vienetus.

1974 m. ir 1976 m. buvo patikslintas apyrašuose Nr. 1-3 įrašytų apskaitos vienetų skaičius, o 1988 m., 1998 m. ir 2002 m. į apyrašus Nr. 1-3 papildomai įrašyti 7 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 486 yra 3 apyrašai, 2782 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1919-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Fondas nepilnas – fonde nėra teismo veiklos dokumentų.

Baudžiamųjų bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos teisme spręstos baudžiamosios bylos dėl priešvalstybinės agitacijos, viešosios tvarkos pažeidimo, savavališko miško kirtimo, gyvulių ganymo miške, brakonieriavimo, kontrabandos, vagysčių, pinigų pasisavinimo, sukčiavimo, lupikavimo, spekuliacijos, pinigų padirbinėjimo, dokumentų suklastojimo, šmeižto, elgetavimo, muštynių, chuliganizmo ir kt.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją. Kaltintų asmenų vardai ir pavardės nenurodyti. Sudaryta chronologinė ir teminė rodyklės.

Iš viso fondo Nr. 486 apyraše Nr. 1 įrašyti 363 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1921-1943 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Civilinių ir teismo antstolio vykdomųjų bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašytos teisme spręstos civilinės bylos dėl nuosavybės teisių pripažinimo, testamento patvirtinimo, turto padalinimo, įpėdinių suradimo ir patvirtinimo, globos paskyrimo, skolos išieškojimo, algos ir nuostolių atlyginimo, išlaikymo, ištuokos, draudimo uždėjimo turtui, teisėto gimimo pripažinimo, įvaikinimo, sutarties turtui valdyti panaikinimo, vekselių panaikinimo, dovanų akto panaikinimo ir kt., teismo antstolio vykdomosios bylos.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją. Ieškovų vardai ir pavardės nenurodyti. Sudaryta chronologinė ir teminė rodyklės.

Iš viso fondo Nr. 486 apyraše Nr. 2 įrašyti 1559 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919-1943 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Apsaugos bylų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašytos teisme spręstos apsaugos bylos dėl nuosavybės teisių pripažinimo, naminio testamento, turto, įpėdinystės teisių patvirtinimo, globos paskyrimo, skolos išieškojimo, neteisėtų valdžios atstovų veiksmų ir kt.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją. Ieškovų vardai ir pavardės nenurodyti. Sudaryta chronologinė rodyklė.

Iš viso fondo Nr. 486 apyraše Nr. 3 įrašyta 860 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1930-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Ona Lomanaitė



[1] Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau – LVŽ), 1919 m., Nr. 2 - 3.
[2] Lietuvos teismas 1918-1928 m., K., 1930 m., psl. 111.
[3] LVŽ, 1920 m., Nr. 19, l. 8.
[4] Vyriausybės žinios (toliau - VŽ), 1924 m., Nr. 151 – 1080.
[5] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[6] VŽ, 1933 m., Nr. 419 – 2900.
[7] VŽ, 1933 m., Nr. 427 - 2942.
[8] VŽ, 1933 m., Nr. 431 – 2995, 2996.
[9] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau - LCVA), F. 912, ap. 1, b. 15, l. 39.
[10] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. 21.
[11] LCVA, F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 97.
[12] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. 86.
[13] LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49, l. 1.
[14] LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 1, l. 873.
[15] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941 - 1944), V., 1998 m., psl. 157, 163, 177 - 179; LCVA, F. R-624, ap. 2, b. 49, l. 22 - 24.
[16] LCVA, F. R-624, ap. 1, b. 225, l. 98.
[17] Teisininkų kalendorius 1943 metams, psl. 145.
[18] LVŽ, 1919 m., Nr. 2/3 - 26.
[19] VŽ, 1933 m., Nr. 419 – 2900.
[20] LCVA, F. R-1549, ap. 1, b. 29, l. 37; F. R-.624, ap. 2, b. 39, l. 18.  
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-25 12:04