O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

lcva fondo 508 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMO FONDĄ NR. 508

2005-10-      Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

1. Alytaus apskrities Alytaus I nuovados taikos teisėjas (1918 m. gruodžio mėn. - 1924-01-31)

Alytaus I nuovados taikos teisėjas (1924-02-01 - 1934-01-01)

Alytaus I apylinkės teismas (1934-01-01 - 1938-01-01)

2. Alytaus apskrities Alytaus II nuovados taikos teisėjas (1918-12-09 - 1924-01-31)

Alytaus II nuovados taikos teisėjas (1924-02-01 - 1933-12-01)

Alytaus II apylinkės teismas (1933-12-01 - 1938-01-01)

Alytaus apylinkės teismas (1938-01-01 – 1940 m. gruodžio mėn.)

Alytaus liaudies teismas (1940-12-04– 1941 m.)

Alytaus apylinkės teismas (1941 m. liepos mėn. – 1944 m.)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

1919-01-16 Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas įteisino bendrųjų teismų sistemą Lietuvos Respublikoje. Žemiausia grandis teismų sistemoje buvo taikos teisėjai, kuriuos skyrė teisingumo ministras. Nuovados taikos teisėjo jurisdikcijoje - buvo keletas valsčių.[1]

1. Alytaus apskrities Alytaus I nuovada įsteigta 1918 m. gruodžio mėn.[2]

Teisingumo ministerijos 1920-02-06 aplinkraštyje Nr. 14 nurodyta, kad nuo 1920-02-01 Alytaus apskrities Alytaus I nuovados taikos teisėjo jurisdikcijai priskiriami Alytaus I, Alovės, Butrimonių, Daugų, Jiezno, Nemaniūnų, Pivašiūnų, Punios, Stakliškių valsčiai ir Alytaus miestas.[3]

Nuo 1923-01-15 Alovės, Daugų, Pivašiūnų valsčiai iš Alytaus I nuovados perėjo į Merkinės nuovados jurisdikciją.[4]

Teisingumo ministro 1924-02-23 įsakymu Nr.54 nustatyta, kad nuo 1924-02-01 Alytaus I nuovados taikos teisėjo jurisdikciją sudarys Alytaus miestas, Butrimonių, Jiezno, Stakliškių, Nemaniūnų bei Pivašiūnų valsčiai.[5]

1933-07-11 Teismų santvarkos įstatymas nustatė Lietuvos Respublikos teismų organizacijos ir veiklos principus.[6] Žemutine teisminės sistemos grandimi, vietoje Taikos teisėjų tapo apylinkių teismai, steigiami įstatymu. Apylinkės teismo būstinę ir apylinkės ribas nustatė teisingumo ministras, o teisėjus skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu.[7]

Remiantis 1933-07-11 įstatymu, vietoje Alytaus I nuovados taikos teisėjo nuo 1934-01-01 įsteigtas Alytaus I apylinkės teismas.[8]

2. Alytaus apskrities Alytaus II nuovada įsteigta 1918-12-09.[9]

Teisingumo ministerijos 1920-02-06 aplinkraštyje Nr. 14 nurodyta, kad nuo 1920-02-01 Alytaus apskrities Alytaus II nuovados taikos teisėjo jurisdikcijai priskiriami Alytaus II, Antnemunio, Krokialaukio, Liškiavos, Metelių, Miroslavo, Seirijų, Simno ir Ūdrijos valsčiai.[10]

Nuo 1924-02-01 Alytaus II nuovados taikos teisėjo jurisdikcijai priklausė Alytaus II miestas, Alytaus II, Antnemunio, Krokialaukio, Liškiavos, Metelių, Miroslavo, Seirijų, Simno ir Ūdrijos valsčiai.[11]

Remiantis 1933-07-11 Teismų santvarkos įstatymu, vietoje Alytaus II nuovados taikos teisėjo nuo 1933-12-01 įsteigtas Alytaus II apylinkės teismas.[12] Nuo 1933-11-18 Liškiavos ir Seirijų valsčiai iš Alytaus II apylinkės teismo perėjo į naujai įsteigto Seirijų apylinkės teismo jurisdikciją.[13]

Alytaus apylinkės teismas įsteigtas 1938-01-01 Alytaus ir Pakruojo apylinkės teismams steigti įstatymu, panaikinus Alytaus I apylinkės bei Alytaus II apylinkės teismus.[14] Teisingumo ministro 1937-12-24 įsakymu Nr. 419 nustatyta, kad nuo 1938-01-01 Alytaus apylinkės teismo (Alytuje) jurisdikciją sudarys Alytaus miestas (Vilniaus ir Suvalkų pusės) ir Jiezno, Butrimonių, Birštono, Merkinės, Daugų, Alovės, Miroslavo, Stakliškių, Simno ir Varėnos valsčiai,[15] o 1938-02-14 įsakymu Nr.67 priskirtas ir Alytaus valsčius.[16]

1940 m. Alytaus apylinkės teismo jurisdikciją sudarė Alytaus miestas (Vilniaus ir Suvalkų pusės) ir Alytaus, Jiezno, Butrimonių, Birštono, Merkinės, Daugų, Alovės, Miroslavo, Simno bei Stakliškių valsčiai.[17]

Tiksli data, kada 1940 m. Alytaus apylinkės teismas baigė savo veiklą, nenustatyta.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-30 įsaku „Dėl Lietuvos TSR teismų sistemos pertvarkymo” apylinkių teismai pertvarkyti į liaudies teismus.[18]

Alytaus apylinkės teismas buvo pertvarkytas į Alytaus ir Butrimonių, Jiezno, Merkinės, Varėnos, Miroslavo (nuo1940-12-28 - Seirijų) liaudies teismus.[19]

Teisingumo liaudies komisaro 1940-12-04 patvirtintame Lietuvos TSR liaudies teismų sąraše įrašytas Alytaus liaudies teismas. Jo jurisdikcijoje buvo Alytaus miestas ir Alytaus valsčius.[20]

Tikslios datos, kada 1940 m. Alytaus liaudies teismas pradėjo veiklą ir kada 1941 m. baigė ją, nenustatytos.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-07-02 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo baudžiamosios ir civilinės teisės bei teisminės santvarkos įstatymus, kitus teisės aktus, išleistus po 1940-06-15. Šiuo nutarimu taip pat buvo atkurtos iki sovietų okupacijos veikusios teismų įstaigos.[21]

Tiksli data, kada 1941 m. liepos mėn. buvo atkurtas Alytaus apylinkės teismas, nenustatyta.

1942 m. Vokietija įvedė savo teisę ir kraštą tvarkė vadovaudamasi okupacinės valdžios institucijų leidžiamais teisės aktais. Galiojo tik tie Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[22] Alytaus apylinkės teismo jurisdikcijoje 1942-07-01 buvo Alytaus miestas ir Alytaus, Alovės, Butrimonių, Birštono, Daugų, Druskininkų, Jiezno, Marcinkonių, Merkinės, Miroslavo, Simno bei Stakliškių valsčiai. Remiantis Teisingumo generalinio tarėjo 1943-12-18 įsakymu Nr.474 Alytaus apylinkės teismo jurisdikcijoje nuo 1944-01-01 buvo: Alytaus miestas, Alytaus, Jiezno, Butrimonių, Birštono, Stakliškių, Simno, Merkinės, Daugų, Alovės, Varėnos I bei Miroslavo valsčiai.[23]

Tiksli data, kada 1944 m. Alytaus apylinkės teismas nutraukė savo veiklą, nenustatyta.

Sudarytojo funkcijos

Taikos teisėjas bylas sprendė vienas. Taikos teisėjo kompetencijai priklausė civilinės bylos ir ginčai dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jeigu ginčijamojo dalyko kaina nebuvo didesnė kaip penki tūkstančiai rublių (10 000 markių). Taikos teisėjai sprendė ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos skiriama bausmė buvo ne didesnė, kaip kalėti kalėjime.[24]

Apylinkės teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyta bausmė, lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės ir vietos savivaldybės tarnautojų tarnybinių nusikaltimų ir dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą. Taip pat apylinkės teismas sprendė bylas, kurios jam buvo priskirtos pagal kitus įstatymus.[25] Apylinkės teisme teisėjas bylas sprendė vienas.

Nuo 1942-07-15 apylinkės teismo kompetencijai priklausė civilinės ginčo bylos dėl turtinių teisių, būstų naudojimo, darbo arba mokymo santykių, nuostolių atlyginimo, kaimyninės teisės pažeidimo, išlaikymo ir baudžiamosios bylos, už kurias buvo nustatyta mažesnė bausmė negu sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės bei savivaldybių tarnautojų tarnybinės baudžiamosios veiklos. Apylinkės teismų kompetencijai priklausė apsaugos (ne ginčo) bylos ir tos bylos, kurias jiems pavesdavo kiti teismai.[26]

Liaudies teismas buvo pirmoji teismo instancija sprendusi civilines bylas dėl turtinių ginčų, įpėdinystės teisių pripažinimo, atlyginimo už darbą, nuomos, skolų, alimentų išieškojimo, padarytų nuostolių atlyginimo, ištuokos ir kt., taip pat baudžiamąsias bylas dėl kūno sužalojimo, muštynių, chuliganizmo, išžaginimo, padirbtų pinigų platinimo, garbės ir orumo įžeidimo, svetimo turto pasisavinimo, spekuliacijos, valstybinės prievolės neatlikimo, piktnaudžiavimo pareigomis, šmeižto, kyšio davimo, sukčiavimo, kerštavimo ir kt. Bylas teismas sprendė kolegialiai, kartu su liaudies tarėjais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo apskaitos dokumentuose Alytaus apylinkės teismo fonde 1965 m. buvo įrašyti 1385 apskaitos vienetai: apyraše Nr. 1 buvo įrašyta 170, apyraše Nr. 2 - 1215 apskaitos vienetų. Dokumentų perdavimo akto nėra, todėl nurodyti iš kur gauti dokumentai negalima.

1967 m. buvo sudarytas apyrašas Nr. 3, į kurį buvo įrašyti 3 apskaitos vienetai.

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas 1969-05-23 perdavė Lietuvos TSR centriniam valstybiniam archyvui 98 Alytaus apylinkės teismo 1941-1944 m. bylas, įrašytas apyraše Nr. 4.

Papildomai 1967 m., 1968 m., 1975 m., 1976 m. ir 1994 - 2002 m. į apyrašus Nr. 1 - 4 buvo įrašyti 48 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 508 yra 4 apyrašai, 1533 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Baudžiamųjų bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos Alytaus apylinkės teisme spręstos baudžiamosios bylos dėl pasipriešinimo valdžiai, neteisėto pinigų pasisavinimo, vagysčių, sukčiavimo, vertimosi medicinine praktika be leidimo, savavališko žemės ribų atstatymo, pievos nuganymo, valstybinio miško pasisavinimo, kūno sužalojimo ir kt.

Apyrašas suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas. Kaltinamų asmenų vardai ir pavardės nenurodyti. Sudaryta teminė apyrašo bylų rodyklė.

Iš viso fondo Nr. 508 apyraše Nr. 1 įrašyta 170 apskaitos vienetų. Dokumentų chronologinės ribos 1928-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Civilinių, globos ir apsaugos bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašytos Alytaus apylinkės teisme spręstos civilinės bylos dėl teisių į turto valdymą, testamento patvirtinimo, įpėdinystės teisių pripažinimo, skolų ir nuostolių atlyginimo, globos bylos dėl globėjo mažamečiams vaikams ir turtui valdyti paskyrimo bei apsaugos bylos dėl naminio testamento patvirtinimo.

Apyrašas dalinai suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas. Temų ribose– pagal ieškovų pavardes, abėcėlės tvarka. Sudaryta teminė apyrašo bylų rodyklė.

Iš viso fondo Nr. 508 apyraše Nr. 2 įrašyti 1253 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1919 - 1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Personalo bylų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašyti susirašinėjimo personalo klausimais dokumentai, asmenų, norinčių gauti darbą teisme, anketos, prašymai priimti ir atleisti iš darbo, tarnautojų algų lapai.

Iš viso fondo Nr. 508 apyraše Nr. 3 įrašyti 4 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1923-1942 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

Baudžiamųjų ir civilinių bylų apyrašas Nr. 4

Apyraše įrašytos Alytaus apylinkės teisme spręstos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto pasisavinimo, vagysčių, naminės degtinės varymo, kūno sužalojimo ir kt., bei civilinės bylos dėl turto padalinimo, skolų išieškojimo, alimentų išmokėjimo, naminio testamento panaikinimo ir kt.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal bylų rūšis ir chronologiją.

Iš viso fondo Nr. 508 apyraše Nr. 4 įrašyti 106 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1941-1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Ona Lomanaitė



[1] Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau – LVŽ), 1919 m., Nr. 2 - 3.
[2] Lietuvos teismas 1918 – 1928 m., K., 1930 m., p. 89, 90.
[3] LVŽ, 1920 m., Nr. 19, p. 6.
[4] Lietuvos teismas 1918-1928 m., K., 1930 m. p. 90.
[5] Vyriausybės žinios (toliau – VŽ), 1924 m., Nr. 151 - 1080.
[6] VŽ, 1933 m., Nr. 419 - 2900.
[7] VŽ, 1933 m., Nr. 419 – 2900.
[8] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), F. 1715, ap. 4, b. 1, l. 107
[9] Lietuvos teismas 1918-1928 m., K., 1930 m., p. 98.
[10] LVŽ, 1920 m., Nr.19, p. 6.
[11] VŽ, 1924 m., Nr. 151 - 1080.
[12] LCVA, F. 1715, ap. 4, b. 1, l. 107
[13] VŽ, 1933 m., Nr. 431 - 2998.
[14] LCVA, F. 923, ap. 1, b. 960, I t., l. 12.
[15] LCVA, F. 912, ap. 1, b. 15, l. 36.
[16] VŽ, 1938 m., Nr. 602 – 4218.
[17] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. 17.
[18] LCVA, F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 97.
[19] LCVA, F. R-761, ap. 1, b. 3, l. 80.
[20] LCVA, F.R-761, ap. 1 b. 3, l. 80.
[21] LCVA, F.R-624, ap. 2, b. 49, l. 1.
[22] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944), V., 1998 m., p. 157, 163, 177-179; LCVA, F. R-624, ap. 2,b. 49, l. 22 - 24.
[23] LCVA, F. R-624, ap. 1, b. 225, l. 92, 41.
[24] LVŽ, 1919 m., Nr. 2/3.
[25] VŽ, 1933 m.,Nr. 419 – 2900.
[26] LCVA, F. R-1549, ap. 1, b. 29, l. 37, F. R-624, ap. 2, b. 39, l. 18.  
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-25 12:16