O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

lcva fondo 1241 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

KĖDAINIŲ APSKRITIES VALSČIŲ SAVIVALDYBIŲ FONDĄ NR. 1241

2005-11- Nr. SA

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

1. Baisogalos parapijinis komitetas (1918-11-18 - 1919 m.)

Baisogalos valsčiaus savivaldybė (1919 m. - 1940 m.)

2. Gudžiūnų parapijinis komitetas (1918-12-15 - 1919-01-20)

Gudžiūnų valsčiaus komitetas (1919-01-21 - 1919 m.)

Gudžiūnų valsčiaus savivaldybė (1919 m. – 1940 m.)

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1918-12-17 aplinkraščiu Nr. 1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“[1] buvo pradėtos steigti savivaldos institucijos.

Kėdainių apskritį nuo 1919 m. liepos mėn. sudarė 15 valsčių: Kėdainių, Josvainių, Pernaravos, Ariogalos, Ilgižių, Krakių, Pašušvio, Grinkiškio, Baisogalos, Gudžiūnų, Krekenavos, Surviliškio, Dotnuvos, Šėtos, Žeimių.[2]

Remiantis 1919-10-28 Savivaldybių įstatymu[3] valsčiuose buvo renkamos vyriausiosios valsčių savivaldybių valdymo institucijos - valsčiaus tarybos, kurias sudarė valsčių atstovai. Valsčiaus taryba rinko valsčiaus valdybos narius.

Remiantis 1931-05-02 Vietos savivaldybės įstatymu valsčių tarybas sudarė viršaičiai ir seniūnijų atstovai. Valsčiaus viršaitį tvirtino apskrities viršininkas[4].

Kėdainių apskrities jurisdikcijoje 1931 m. buvo 13 valsčių savivaldybių: Ariogalos, Baisogalos, Dotnuvos, Grinkiškio, Gudžiūnų, Josvainių, Kėdainių, Krakių, Pašušvio, Pernaravos, Surviliškio, Šėtos ir Žeimių.[5]

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940-11-12 įsaku „Dėl sudarymo vietinių valstybinės valdžios organų Lietuvos TSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse“[6] iki vietinių darbo žmonių deputatų tarybų išrinkimo apskrityse turėjo būti sudaryti vykdomieji komitetai.Buvusios vietinės valdžios įstaigos buvo įpareigotos dirbti iki bus patvirtinti vykdomieji komitetai.

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė 1941-06-24 nutarimu panaikino Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1940-11-12 įsaką „Dėl sudarymo vietinių valstybinės valdžios organų LTSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse“ [7] ir grąžino veikti iki 1940-06-15 galiojusį 1931-05-02 Vietos savivaldybės įstatymą bei atkūrė iki sovietų sąjungos okupacijos veikusias savivaldos įstaigas.

1942–1944 m. galiojo tik tie Vietos savivaldybės įstatymo nuostatai, kurie neprieštaravo Vokietijos teisei ir interesams.[8]

1. Baisogalos valsčiaus savivaldybė. Pirmasis Baisogalos valsčiaus gyventojų atstovų suvažiavimas įvyko 1918-11-18[9]. Jame buvo išrinktas savivaldos vykdomasis organas – Baisogalos parapijinis komitetas.

Tikslios datos, kada 1919 m. Baisogalos valsčiaus savivaldybė pradėjo veiklą ir kada 1940 m. ją baigė, kada 1941 m. Baisogalos valsčiaus savivaldybė buvo atkurta ir pradėjo veiklą ir kada 1944 m. ją baigė , nenustatytos.

2. Gudžiūnų valsčiaus savivaldybė. Pirmasis Gudžiūnų valsčiaus gyventojų atstovų suvažiavimas įvyko 1918-12-15. Jame buvo išrinktas savivaldos vykdomasis organas – Gudžiūnų parapijinis komitetas. 1919-01-21 išrinktas Gudžiūnų valsčiaus komitetas. [10]

Tikslios datos, kada 1919 m. Gudžiūnų valsčiaus savivaldybė pradėjo veiklą ir kada 1940 m. ją baigė, kada 1941 m. Gudžiūnų valsčiaus savivaldybė buvo atkurta ir pradėjo veiklą ir kada 1944 m. ją baigė, nenustatytos.

Sudarytojo funkcijos

Valsčiaus savivaldybė – savivaldos institucija, kuri valstybės įstatymais nustatytos kompetencijos ribose per savo renkamus organus tvarkė ir rūpinosi valsčiaus viešojo gyvenimo reikalais.

Valsčiaus savivaldybė buvo juridinis asmuo. Ji rūpinosi švietimu, sveikatos priežiūra, socialine globa ir labdara, statybos priežiūra, švaros palaikymu ir kt., prižiūrėjo kelius, tiltus, turgavietes, užtikrino visuomeninę tvarką bei rimtį, organizavo viešuosius darbus, tvarkė savo įstaigos pajamas, išlaidas bei mokesčius, skirstė gyventojams prievoles bei rūpinosi kitais jai įstatymu pavestais reikalais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendros žinios apie fondo dokumentus

Data, kada archyvui buvo perduoti Kėdainių apskrities valsčių savivaldybių dokumentai, nenustatyta. Dokumentų perdavimo akto nėra.

Sutvarkius 1965 m. rastus Kėdainių apskrities valsčių savivaldybių dokumentus, buvo sudaryti 3 apskaitos vienetai, kurie 1966-04-06 įrašyti į sudaryto jungtinio fondo apyrašą Nr. 1.

Tikslinant bylų fondinę priklausomybę, 2001 m. rasta fondui nepriklausanti byla – apyraše Nr. 1 įrašyta byla Nr.3 (Pernaravos valsčiaus savivaldybės 1942-1943 m. biudžeto įvykdymo apyskaita) iškelta į fondą Nr. R-1372, apyrašą Nr. 1.

Iš viso fonde Nr. 1241 yra 1 apyrašas, 2 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1938-1939 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Baisiogalos ir Gudžiūnų valsčių savivaldybių biudžetų ir apyskaitų bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Baisiogalos ir Gudžiūnų valsčių savivaldybių biudžetai, jų pakeitimai ir biudžetų vykdymo apyskaitos.

Bylos apyraše įrašytos pagal valsčius.

Iš viso fondo Nr. 1241 apyraše Nr. 1 įrašyti 2 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1938-1939 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis ir mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė Lijana Augulienė


[1] Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau - LVŽ), 1919 m., Nr. 2 - 3.

[2] LVŽ, 1919 m., Nr. 9, l. 7.

[3] LVŽ 1919 m., Nr. 14, l.1 - 8.

[4] Vyriausybės žinios (toliau – VŽ), 1931 m., Nr. 356 - 2419.

[5] VŽ, 1931 m., Nr. 356 - 2419.

[6] Lietuvos centrinis valstybės archyvas toliau – LCVA), F. R-758, ap. 1, b. 42, l. 67.

[7] LCVA, F. R-1440, ap. 1, b. 4, l. 184.

[8] Bubnys A., Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944), V., 1998 m., psl. 157, 163, 167 - 169.

[9] LCVA, F. 417, ap. 1, b. 359, l. 43.

[10] LCVA, F. 417, ap. 1, b. 359, l. 42.

Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-24 15:45