Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

Darbuotojams      Vartotojams

 

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Prisijungti 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė , tel. (8 5) 265 2255, el. p. d.cenyte@archyvai.lt. 

 

 

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyros socialiniuose tinkluose

  

 

Naujienos

Lietuvos atstovai dalyvavo DLM (Data life-cycle management) forumo metiniame susitikime

2019-05-24

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vyriausieji specialistai Darius Bujokas ir Eugenijus Dranseika dalyvavo DLM forumo narių susitikime, kuris vyko gegužės 21–22 dienomis.

Gegužės 21 d. įvyko metinis visuotinis susitikimas, kurio metu buvo pristatyta metinės veiklos ir finansinės ataskaitos, įvyko 3 balsavimai dėl DLM nuostatų pakeitimo. Taip pat buvo išrinktas naujas DLM vykdomojo komiteto pirmininkas, kuriuo tapo Suomijos nacionalinio archyvo atstovas Markus Merenmies.

Pirmąją dieną taip pat buvo perskaityti keli pranešimai. Belgijos valstybės archyvų atstovas papasakojo apie projektą „PROMISE“, kurio tikslas išsaugoti visus Belgijos (belgų) interneto tinklalapius. Kol kas veikia bandomasis projektas (panaudojant Open Archival Information System – OAIS modelį), jo paleidimas numatytas 2019 m. pabaigoje. Suomijos pietryčių taikomųjų mokslų universiteto atstovas papasakojo, kaip populiarinti dokumentinį paveldą pasitelkiant 3D Max animaciją ir Unity žaidimo variklį. Remiantis dokumentine medžiaga ir realiais istoriniais įvykiais buvo sukurtas virtualios realybės žaidimas, kurio tikslas – išgyventi Helsinkio bombardavimą II pasaulinio karo metais. Norvegijos nacionalinio archyvo atstovas papasakojo apie Norvegijos viešojo sektoriaus dokumentų valdymo problemas ir jų sprendimus, pasitelkiant robotus bei iškeltą tikslą, kad iki 2025 m. viešojo sektoriaus darbuotojai nebeturės skirti laiko dokumentų valdymui.

Gegužės 22 d. pranešimų sesijoje buvo perskaityta 13 pranešimų. Buvo pristatytas norvegų sukurtas metodas saugoti informaciją 35 mm nespalvotose juostose. Šiuo metodu į juostas galima įrašyti įvairių formatų duomenis, įskaitant ir iškodavimo programas, kurių dėka tą informaciją galima perskaityti. Taip saugojama informacija, anot pranešėjų, gali išlikti apie 500 metų. Švedijos atstovas papasakojo apie Sydarkivera organizaciją, kuri vienija dalį vietinės valdžios archyvų, konsultuoja juos dokumentų valdymo srities klausimais, stengiasi pritraukti naujus narius bei išbando naujus būdus, kuriais efektyvina dokumentų valdymą. Ši asociacija dokumentų archyvavimui naudoja E-ARK (European – Archival Record Knowledge) įrankius (Tools) ir SIARD (Software Independent Archiving of Relational Databases) formatą. Čekijos nacionalinio skaitmeninio archyvo atstovas trumpai apžvelgė padėtį skaitmeninimo srityje, reglamentuojančius teisės aktus, numatomus formatus ir specifikacijas. Slovėnijos privačios firmos „Mikrografija“ atstovas papasakojo, kaip privatus verslas skatino dokumentų valdymo paslaugų rinkos reguliavimą ir kuo tai buvo naudinga tiek verslui, tiek klientams. Šveicarijos įmonės Ecma International atstovas papasakojo apie .jpeg formato vaizdų išsaugojimo būtinybę. Lozanos federalinės politechnikos mokyklos atstovė kalbėjo apie tai, kaip panaudojant aukštos rezoliucijos (2000 dpi) vaizdus galima sukurti 3D projekcijas arba virtualios realybės kambarius muziejams, archyvams ir taip populiarinti dokumentinį paveldą. Olandijos nacionalinio archyvo atstovė papasakojo apie eksperimentą, kuomet buvo sukurta programinė įranga (PĮ), gebanti atskirti saugotinus ir nesvarbius elektroninius laiškus. Per 2 mėnesius trukusį eksperimentą buvo suklasifikuota beveik 15 000 laiškų (47% laiškų nesvarbūs). Buvo pabrėžta, kad PĮ tik pasiūlo, ar konkretų laišką reikia saugoti, tačiau galutinį sprendimą dėl saugojimo vis tiek priima žmogus. PĮ rūšiuoja el. laiškus pagal tekste esančius raktinius žodžius.

Susitikimo pabaigoje Suomijos nacionalinio archyvo atstovas Markus Merenmies pakvietė į kitą susitikimą, kuris vyks lapkričio viduryje Helsinkyje.

 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2019-05-27 10:40