Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

Darbuotojams      Vartotojams

 

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Prisijungti 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė , tel. (8 5) 265 2255, el. p. d.cenyte@archyvai.lt. 

 

 

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Twitter

 

Naujienos

Senųjų Klaipėdos krašto gyventojų likimai po II pasaulinio karo

2017-09-11

Raudonajai armijai 1944 m. liepos mėn. įžengus į Lietuvos teritoriją, Vokietijos karinės vadovybės įsakymu buvo pradėta Klaipėdos krašto gyventojų, įstaigų ir įmonių evakuacija į Vokietiją. Manoma, kad 1944 m. rugpjūčio – 1945 m. sausio mėn. iš maždaug 150 tūkst. Klaipėdos krašto gyventojų apie 130 tūkst. buvo priversti trauktis. 1945 m. sausio 28 d. I Pabaltijo fronto pajėgos užėmė Klaipėdą. 1950 m. duomenimis, Klaipėdos krašte gyveno 15–20 tūkst. senųjų klaipėdiškių, įskaičiuojant iš evakuacijos grįžusių 6–8 tūkst. repatriantų. Daugumos grįžusiųjų ūkiai buvo sunaikinti arba išdalinti naujakuriams, organizacijoms. Dalis senųjų gyventojų patyrė politines represijas: pasiturintys ūkininkai ištremti, Vokietijos nacionalsocialistinei darbininkų partijai priklausę, atsakingas pareigas nacistinėje Vokietijoje ėję, karo belaisvius savo ūkiuose įdarbinę, priešiškai sovietų valdžiai nusiteikę, buvusių Vokietijos kareivių ginkluotas grupes ar Lietuvos partizanus rėmę asmenys suimti ir įkalinti. Remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) ir Sovietų Sąjungos 1958 m. balandžio 8 d. sutartimi, 1958–1969 m. į VFR ir Vokietijos Demokratinę Respubliką (VDR) nuolat gyventi išvažiavo 8 232 senieji Klaipėdos krašto gyventojai. Išvykti po 1960 m. sausio 1 d. buvo leidžiama tik įrodžius, kad VFR ar VDR gyveno kiti šeimos nariai. 1939 m. nacistinės Vokietijos įvykdyta Klaipėdos krašto aneksija ir 1944 m. masinė gyventojų evakuacija, sovietinio okupacinio režimo politinės represijos ir socialinė–ekonominė politika lėmė tai, kad Klaipėdos krašto senbuviai, lietuviai ir vokiečiai, šiame krašte liko etnine mažuma.

Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje virtualioje parodoje eksponuojamos senųjų Klaipėdos krašto gyventojų fotonuotraukos, asmens ir kiti dokumentai saugomi Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) fondų filtracijos, baudžiamosiose, tremties bylose; KGB sudaryti agentūrinės-operatyvinės veiklos ir kiti dokumentai apie senųjų Klaipėdos krašto gyventojų politinį persekiojimą ir represijas. Parodoje taip pat publikuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos fotonuotraukos ir rašytiniai dokumentai.

Su šiais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo KGB ir VRM dokumentų skaityklose.

 

Kviečiame apsilankyti.

 

 

 

 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2017-09-11 11:37
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg