Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

Darbuotojams      Vartotojams

 

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Prisijungti 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė , tel. (8 5) 265 2255, el. p. d.cenyte@archyvai.lt. 

 

 

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyros socialiniuose tinkluose

  

 

Naujienos

Lietuvos valstybės archyvuose – 1991 m. sausio įvykius menantys dokumentai

2018-01-12
Užrašai ant barikadų prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato.  1991 m. sausio mėn. A. Sabaliausko nuotrauka. LCVA, 0-103927.

Užrašai ant barikadų prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato. 1991 m. sausio mėn. A. Sabaliausko nuotrauka. LCVA, 0-103927.

2016 m. sausio 13 d. minimos 25-osios tragiškų, tačiau mūsų laisvę subrandinusių ir tautą suvienijusių įvykių metinės. Sovietų Sąjungai kariniu perversmu bandant atkurti politinę valdžią Lietuvoje, ši data tapo istoriniu įvykiu, žyminčiu beginklę lietuvių kovą už laisvą, nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Lemtingąją sausio 13-osios naktį buvo pralietas Lietuvos žmonių, taikių Televizijos bokšto gynėjų, kraujas – 14 žuvo, 702 buvo sužeisti.

Ginkluotas perversmas Lietuvoje buvo planuotas kaip atsakas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. aktą, skelbiantį, kad atstatomas 1940 m. Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Sovietų Sąjungos valdžia griežtai atsisakė pripažinti šį aktą, kaip ir nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

Aukščiausiąjį įtampos tašką Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos santykiai pasiekė 1991 m. sausio mėn. Siekiant Lietuvos ekonomiką atskirti nuo SSRS, sausio 7 d. buvo žymiai pakeltos maisto produktų kainos. Sausio 8 d. SSRS politinio režimo šalininkai susirinko prie Aukščiausiosios Tarybos ir bandė ją šturmuoti. Kainų pakėlimas buvo atšauktas, Ministrė Pirmininkė K. Prunskienė atsistatydino. Tuo metu SSRS gynybos ministro D. Jazovo įsakymu pradėtas priverstinis Lietuvos jaunuolių ėmimas į sovietinę kariuomenę, į Lietuvą buvo permetami papildomi SSRS kariuomenės pajėgų padaliniai. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis per Lietuvos radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų palaikyti laisvės idėjos ir ginti atkurtos šalies Nepriklausomybės.


 Barikadų prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų statyba.

1991 m. sausio mėn. A. Žižiūno nuotrauka.

LCVA, Tv.f.-0025.

 

Sausio 9 d. į Lietuvą toliau plūdo sovietų kariuomenės pajėgos, tačiau prie Aukščiausiosios Tarybos rinkosi minios žmonių, pasiruošusių budėti ir priešintis agresoriams.

 

Barikados prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos.

1991 m. sausio mėn. E. Masevičiaus nuotrauka.

LCVA, 0-101329.

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą saugantys žmonės šildosi prie laužo.

1991 m. sausio mėn. E. Masevičiaus nuotrauka.

LCVA, 0-101337.

 

Sausio 10 d. SSRS prezidentas M. Gorbačiovas paskelbė ultimatumą Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, kuriuo griežtai pareikalavo nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus aktus. Sausio 11 ir 12 dienomis sovietų kariuomenė užėmė įvairius objektus visoje Lietuvoje, tarp jų ir Spaudos rūmus Vilniuje.

Sausio 12 d. 22 val. karinės technikos kolona iš Šiaurės karinio miestelio Žirmūnų gatve išriedėjo miesto centro link, o į Karoliniškių pusę vidurnaktį pajudėjo tankai, šarvuočiai ir dengti sunkvežimiai. Vienu iš jų važiavo KGB ypatingosios paskirties grupė „Alfa“.

 

1991 m. sausio 13-oji prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos.

A. Žižiūno nuotrauka.

LCVA, Tv.f.-0262.

 

1991 m. sausio 13-oji prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos.

A. Žižiūno nuotrauka.

LCVA, Tv.f.-04.

 

1 val. 50 min. tankai apsupo Televizijos bokštą. Prieš tankus einantys sovietų kareiviai koviniais šoviniais ėmė šaudyti į žemę, o vėliau – ir į bokštą saugojusius žmones.

 

Prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 m. sausio 13-osios naktį.

A. Petrulevičiaus nuotrauka.

LCVA, 0-112129.

 

2 val. šarvuočiai ir tankai, apsupę Radijo ir televizijos komiteto pastatą S. Konarskio gatvėje, pradėjo šaudyti į pastatą ir prie jo susibūrusius žmones. Užėmus rūmus ir studijas, televizijos transliacija nutrūko. Visą tą laiką tūkstančiai Lietuvos žmonių nesitraukė iš savo budėjimo postų. Tvirta valia, sutelktis ir meilė nepriklausomai Lietuvai buvo vieninteliai jų ginklai.

 

Sovietų kariai ant tanko prie Vilniaus televizijos bokšto.

1991 m. sausio mėn. E. Masevičiaus nuotrauka.

LCVA, 0-101315.

 

1991 m. sausio įvykiams įgaunant platesnę istorinę ir laiko perspektyvą, didėja jų tyrimų reikšmė, pamažu gausėja mokslininkams ir tyrėjams reikalingos dokumentinės medžiagos. Nemaža dalis šių dokumentų yra saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos valstybės naujajame archyve.

Dauguma Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentų apie 1991 m. įvykius yra saugomi Lietuvos diplomatinių atstovybių, veikusių Lietuvos okupacijos metais užsienio valstybėse, fonduose. Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone fonde yra bylų, kuriose atsispindi užsienio lietuvių reakcijos, asmenų liudijimai, sukauptos 1991 m. JAV, Prancūzijos, Italijos spaudos iškarpos. Archyve taip pat saugoma ir daugiau kaip 800 J. Juknevičiaus, V. Kapočiaus, R. Kisieliaus, E. Masevičiaus, A. Žižiūno ir kitų fotografų nuotraukų, kuriose užfiksuoti įvykiai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, Televizijos bokšto, barikadų statyba, sovietinė kariuomenė, tankai, vėlesni Laisvės gynėjų dienos minėjimai. Taip pat saugoma daugiau kaip 20 garso ir vaizdo dokumentų (radijo laidų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijų, įvykių kronikų, vaizdajuosčių su užsienio valstybių žinių laidomis), kino siužetų (kino žurnalai „Lietuvos kronika“, Lietuvos kino studijos apybraižos „Lietuva: žodžiai į sąžinę“, „Žūsim, kad gyventume“ ir kt.), nušviečiančių Lietuvos bei pasaulio visuomenės reakcijas, vėlesnių metų minėjimus.

Lietuvos valstybės naujajame archyve galima susipažinti su dokumentų rinkiniu „1991 m. sausio 13 d. įvykiai“. Dalį šios kolekcijos sudaro iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros gauti neprocesiniai dokumentai – Vilniaus televizijos bokšto šturmo schemos, liudininkų, sužeistųjų sąrašai, suvestinės, tekstai, nuotraukos. Archyve yra ir Lietuvos Sąjūdžio bei Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų dokumentų.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas iš fotografų Algimanto Barzdžiaus ir Valentino Juraičio nuotraukų parengė trumpą filmuką 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiams atminti. Dėkojame fotografams, įamžinusiems tų reikšmingų istorinių įvykių akimirkas, už leidimą naudotis šia neįkainojama medžiaga.

O kiek tokių neįkainojamų fotografijų, vaizdo ar garso įrašų tebėra nugulę fotografų, operatorių, laisvės kovų dalyvių ar tų dienų liudininkų privačiuose archyvuose? Kiek jų saugoma netinkamomis sąlygomis ir gali būti negrįžtamai prarasta? Todėl dar ir šiandien, nuo atmintinų laisvės kovų prabėgus ketvirčiui amžiaus, visus tų dienų įvykių liudininkus raginame prisidėti prie tautos istorinės atminties išsaugojimo ir pasidalyti tuo, kas svarbu ne tik Jums, bet ir MUMS VISIEMS. Jei turite išsaugoję unikalių dokumentų, nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų, susijusių su 1991 m. sausio įvykiais, raginame juos perduoti Lietuvos archyvams. Unikali istorinė medžiaga turi būti saugoma atsakingai, tai – valstybės pareiga ir garbės reikalas!

 

 

 

 

 

 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2019-01-11 10:17
 
 

Žiurkė

 

2016-01-15 09:29

Puiki publikacija, nuoseklus ir tikslus įvykių aprašymas. Ačiū. O ir raginimas išsaugoti dokumentus, vertingiausius perduoti valstybės saugojimui labai svarbus. Vakar (2016-01-14) Vilniuje degė Kompozitorių namai. Pranešta, kad per gaisrą negrįžtamai prarasta nemažai unikalių ir retų lietuviškos muzikos įrašų. Kaip suprantu, netinkamai saugotų...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus