Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

Darbuotojams      Vartotojams

 

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Prisijungti 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė , tel. (8 5) 265 2255, el. p. d.cenyte@archyvai.lt. 

 

 

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Naujienos

Archyvų pastato Vilniuje, Mindaugo g. 8, istorija ir projekto „Archyvų komplekso Vilniuje, Mindaugo g. 8, rekonstravimas“ įgyvendinimas

2015-02-10

1926 m. Vilniaus vaivadijos valdybos Apygardos viešųjų darbų direkcijos Konstravimo biuras (Wilenski urząd wojewodzki, Okrągowa Dyrekcja Robot Publicznych, Biuro Konstrukcyjne) parengė pirmojo specialiai archyvui skirto pastato techninį projektą ir sėkmingai jį įgyvendino, tad 1934 m. Vilniaus valstybinis archyvas, pavaldus Lenkijos valdžiai, persikėlė į naują pastatą Slovackio g. 8 (dabar Mindaugo g. 8), o senųjų aktų knygos iš Vilniaus universitete laikinai įrengtų saugyklų buvo pervežtos į naują archyvo pastatą.

Sklypo ir projektuojamo pastato planas

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė įprastą archyvo veiklą, tačiau archyvo pastatas beveik nenukentėjo. Sovietų okupacijos metais pastate toliau buvo saugomi seniausi ir vertingiausi mūsų istorijos dokumentai. Po daugybės organizacinių pertvarkymų Vilniuje ėmė veikti Lietuvos SSR centrinis valstybinis archyvas, iš šio archyvo skyrių išaugo ir 1957–1968 m. buvo įsteigti Lietuvos SSR centrinis valstybinis istorijos archyvas, Lietuvos SSR centrinis valstybinis kino-foto-fono-dokumentų archyvas, Lietuvos SSR centrinis valstybinis literatūros ir meno archyvas.

 

1944 m. vaizdai iš aerofotonuotraukų

1960 m. archyvų pastato Mindaugo g. 8 patalpos buvo perplanuotos, atliktas remontas, tačiau pastatas ir toliau tarnavo archyvų reikmėms.

Devintojo dešimtmečio pradžioje Vilniuje, Antakalnio pakraštyje, dabartinėje O. Milašiaus gatvėje, pradėjo kurtis archyvų miestelis – vienas po kito iškilo trys archyvams pritaikyti pastatai. (Beje, besidomintiems archyvų ir architektūros istorija bus įdomu sužinoti, kad sovietiniu laikotarpiu būta kur kas didesnių užmojų: 8-ojo dešimtmečio pradžioje buvo parengtas projektas Žalgirio ir dabartinės Kalvarijų gatvių kampe statyti 21 aukšto centrinių valstybinių archyvų pastatą, kuris būtų ryškiai išsiskyręs iš kitų pastatų tuometiniame Vilniuje. Žr. Dokumentai apie 1971 m. projektus statyti Lietuvos SSR centrinių valstybės archyvų pastatą Vilniuje).

Vaizdas iš Pylimo gatvės pusės maždaug apie 1950 m.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nuo 1990 m. liepos 1 d. archyvų veiklai vadovavo Lietuvos archyvų generalinė direkcija. 1993 m. valstybinės valdžios ir valdymo institucijų ir įstaigų dokumentams kaupti ir saugoti buvo įsteigtas Lietuvos valstybės naujasis archyvas. Jo buveine tapo senasis archyvų pastatas Mindaugo g. 8.

1995 m. Lietuvos archyvų generalinę direkciją pertvarkius į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jam patikėjimo teise buvo perduotas ir archyvo pastatas. Nuo 2011 m. sausio 1 d. Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitė savo pavadinimą, taigi dabar archyvų pastatą Mindaugo g. 8 patikėjimo teise valdo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

 

Archyvų komplekso pastatas Mindaugo g. 8

Per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius, gerokai išaugus valstybės institucijose ir įstaigose sukauptų dokumentų kiekiams ir į Lietuvą sugrąžinant vis daugiau lietuvių išeivijos dokumentų, valstybės archyvų saugyklose ėmė stigti vietos dokumentams saugoti. Todėl buvo priimtas sprendimas rengti valstybės investicinį projektą – rekonstruoti archyvų kompleksą, išplečiant saugyklų plotą ir kieme iš Teatro gatvės pusės pristatant saugyklų priestatą.

2004 m. paskelbtą projekto konkursą laimėjo UAB „Šiltas namas“, kuris organizavo archyvų komplekso Vilniuje, Mindaugo g. 8, rekonstravimo projektavimą. Po gerokai užsitęsusio techninio projekto derinimo su kultūros paveldo specialistais, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Nuolatinės statybos komisija), kitomis įgaliotomis institucijomis buvo parengtas archyvų komplekso rekonstrukcijos techninis projektas. Projekto autorė – žymi Lietuvos architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Tarp jos projektuotų statinių – Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pastatas Vilniuje, Valstybinio plano komiteto (dabar Lietuvos ūkio ministerijos) pastatas, Žemėtvarkos projektavimo instituto pastatas. Bene žinomiausias šios architektės darbas – Operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje. Šviesios atminties architektei archyvų komplekso projektas buvo paskutinis.

       

Rekonstrukcijos planai

2008 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. NS/880/08-0486. 2008 metais, atlikus tarptautinio konkurso statybos darbų pirkimo procedūras, buvo nustatytas konkurso laimėtojas – UAB „Kaminta“. Pagal sudarytą statybos rangos sutartį rangovas įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 11 d. rekonstruoti senąjį archyvo pastatą ir pastatyti saugyklų priestatą.

 

  

  

Rekonstrukcijos darbų pradžia

Bendra investicinio projekto vertė – 8,1 mln. eurų (27,9 mln. Lt). Dėl prasidėjusios ekonominės krizės valstybės investicijos archyvų kompleksui buvo sumažintos, o rekonstrukcijos pabaigos terminas buvo nukeltas. 2016 m. gruodžio 1 d. planuojama projektą pabaigti. Rekonstravus senąjį archyvo pastatą ir pastačius saugyklų priestatą, daugiau kaip du kartus išaugs saugyklų plotas ir bus sudarytos optimalios sąlygos saugoti išskirtinę vertę turinčius dokumentus.

  

2015 m.

Kritikams, besipiktinantiems tuo, kad miesto centre pastatyta dokumentų saugykla, norėtume priminti, kad civilizuotame pasaulyje nacionaliniai valstybės archyvai – kaip ir nacionalinės bibliotekos, nacionaliniai muziejai, nacionaliniai teatrai – dažniausiai yra įsikūrę miesto centre, patraukliose lankytojams vietose. Didžiuojamės turėdami istorinį archyvų pastatą ir džiaugiamės įgiję galimybę kurti modernų ir atvirą visuomenei archyvų kompleksą su ekspozicijos, edukacijos ir viešų renginių patalpomis bei talpia modernia skaitykla archyvų lankytojams. Neabejojame, kad jis taps dar vienu traukos centru, dar vienu kultūros židiniu sostinės centre.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2016 m.

 
 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2016-12-01 11:16