Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

Darbuotojams      Vartotojams

 

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Prisijungti 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė , tel. (8 5) 265 2255, el. p. d.cenyte@archyvai.lt. 

 

 

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Twitter

 

Naujienos

Virtuali paroda „Dainininkui ir režisieriui Rimantui Sipariui – 90“

2017-11-09

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą, skirtą dainininko ir režisieriaus Rimanto Sipario 90-mečiui.

Rimantas Siparis (1927–1990) gimė Kaune, aktoriaus Juozo Sipario šeimoje. 1944–1946 m. vaidino Vilniaus dramos teatre. 1946 m. R. Siparis baigė Vilniaus dramos teatro studiją (dėstė R. Juknevičius, B. Dauguvietis). 1948 m. baigė Vilniaus konservatoriją (dabar LMTA), A. Klau dainavimo klasę. 1946–1948 m. – Lietuvos filharmonijos solistas. 1948 m.R. Siparis su vienuolio Lorano vaidmeniu debiutavo Ch. Gounod operoje „Romeo ir Džiuljeta“, po metų sukuria sudėtingą Malūnininko vaidmenį A. Dargomyžskio „Undinėje“. Dar po metų sukūrė caro Boriso vaidmenį M.Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“. R. Siparis žavėjo sodriu, malonaus tembro vokalu bei itin kruopščiai išanalizuotais ir įtikinamai perteiktais herojų charakteriais. Per savo solisto karjerą jis dainavo visas didžiąsias bosų partijas, sukūrė per 30 vaidmenų. Tai „velniškumo“ esmę įkūnijantis Mefistofelis Ch. Gounod „Fauste“, vidinių prieštaravimų bei sąžinės graužaties kankinamas Borisas Godunovas to paties pavadinimo M. Musorgskio operoje, nepataisomasis lėbautojas kunigaikštis Galickis Rimskio-Korsakovo „Kunigaikštyje Igoryje“, gyvenimiško tragizmo bei žiauraus pavydo kupinas Ispanijos karalius Pilypas II Verdžio „Don Karle“, sudėtingi ir gilūs – Sparafučilė G. Verdi „Rigolete“,Don Bazilijus G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ ir t. t. R. Siparis prisidėjo ir prie lietuvių kompozitorių operų sėkmės labai jautriai ir atsakingai sukūręs bosui skirtus vaidmenis. Tai Rimvydas J. Karnavičiaus „Gražinoje“, Vidūnas V. Paltanavičiaus „Kryžkelėje“, Tyzenhauzas B. Dvariono operoje „Dalia“, Viziris V. Barkausko „Legendoje apie meilę“, Hofmanas, Perkūnas, Gunaras V. Klovos operose „Duktė“, „Vaiva“, „Du kalavijai“ ir daug kitų. Su Lietuvos operos ir baleto teatru gastroliavo Maskvos Didžiajame teatre, Maskvos Mažajame teatre, Maskvos Kremliaus suvažiavimų rūmuose, Leningrado Kooperacijos rūmuose. Dar 1964 m.  Lietuvos TSR operos ir baleto teatro scenoje jis atnaujino M. Musorgskio operą „Borisas Godunovas“, vėliau bendradarbiavo statant S. Moniuškos operą „Halka“, G. Puccni „Bohemą“.  1977–1989 m. R. Siparis – Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausiasis režisierius. 1977 m. Erfurte (Vokietija) jis sėkmingai pastatė P. Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas“, Lietuvos operos ir baleto teatre – G. Rossinio „Sevilijos kirpėją“ (1979 m.), G. Verdi „Rigoletą“, (1976 m.),  „Traviatą“ (1980 m.) ir „Otelą“ (1983 m.), E. Balsio „Kelionę į Tilžę“ (1980 m.), M. Musorgskio „Borisą Godunovą“ (1982 m.), Ch. Gounod „Faustą“ (1988 m.), A. Bražinsko „Kristijoną“ (1985 m.) bei „Liepsną“ (1987 m.),  Buenos Airėse (Argentina) – P. Čaikovskio operą „Pikų dama“ (1987 m.) ir kitas. Plati R. Sipario ir koncertinė veikla. Jis pirmasis atliko E.Balsio, A.Klenickio, V.Klovos, V.Laurušo ir kt. lietuvių kompozitorių vokalinius-simfoninius ir kamerinius kūrinius. Koncertavo su Lietuvos kameriniu, Lietuvos filharmonijos simfoniniu, Lietuvos radijo ir televizijos simfoniniu, džiazo bei kitais orkestrais. LRT archyvuose bei kituose fonduose saugoma daug  R. Sipario atliekamų įvairiausių stilių ir epochų kūrinių įrašų. Tą gausią kolekciją sudaro operų arijos, lietuvių liaudies dainos, užsienio bei lietuvių kompozitorių dainos, romansai ir estradinė muzika. Išleido solinių plokštelių. Gastroliavo buvusioje TSRS, Albanijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, VDR. Dar ir dabar per radiją galima dažnai išgirsti anksčiau ypač populiarią, specialiai R. Sipariui parašytą E. Balsio ir V. Bložės dainą „Senas jūrininkas“. R. Siparis pasidarbavo ir kine. Jis vaidino  režisieriaus R. Vabalo sukurtame pirmajame lietuviškame spalvotame filme-pamflete „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1964 m., R. Siparis – Arinijos atstovas),  režisieriaus A. Grikevičiaus filme  „Ave, Vita“ (1969 m.), B. Bratkausko filme „Dičiaus karjera“ (1980 m., R. Siparis – Varpa) bei M. Giedrio „Amerikietiškoje tragedijoje“ (1981 m.).   1966–1967 m. ir nuo 1969 m. iki pat mirties dėstė Vilniaus konservatorijoje (dabar LMTA) dainavimą, vadovavo Operinio parengimo katedrai. Docentas (1982 m.), profesorius (1989 m.).

Virtualią parodą parengė Virginija Eleonora Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Rimanto Sipario fonde saugomų dokumentų.

Kviečiame aplankyti parodą.

 

 

 

 

 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2017-11-09 09:50
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg