Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

Darbuotojams      Vartotojams

 

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Prisijungti 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė , tel. (8 5) 265 2255, el. p. d.cenyte@archyvai.lt. 

 

 

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

Naujienos

Virtuali paroda „Žemaitės gimnazija laiko ženkluose“

2018-04-13

2018 m. sausio 18 d. sukako 100 metų nuo Žemaitės gimnazijos įkūrimo – vokiečių okupacinės valdžios leidimu Telšiuose įkurta pirmoji lietuviškoji gimnazija. Pirmuoju direktoriumi tapo gerbiamas kunigas Antanas Simaitis. Mokykla buvo privati ir priklausė katalikiškai „Saulės“ draugijai, kuri gimnaziją finansavo, o mokymo procesą tikrino Švietimo ministerija.

19231925 metais į gimnaziją iš Tilžės atvykdavo filosofas, rašytojas Vydūnas, jis dėstė literatūrą vyresnėse klasėse, bendravo su jaunimu, perskaitė daug paskaitų apie Aristotelį, Platoną, Sokratą, organizuodavo medelių sodinimo šventes. Gimnazijoje lankydavosi ir skaitydavo paskaitas rašytojos: Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda.

19181926 metais mokykloje veikė ateitininkų būrelis (globojo mokytojas L. Abromavičius), skautų organizacija, slapta socialdemokratų organizacija „Pirmyn“.

1925 m. gimnazija pervadinta vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu, minint jo mirties 50-ąsias metines, taip vadinosi iki pat 1940 m. Tada mokykla pavadinta Telšių 1-ąja gimnazija. Mokymo procesas tapo labai ideologizuotas, pedagogų tarybos posėdžiuose direktoriaus pavaduotojo teisėmis dalyvaudavo komsorgas (moksleivis).

Prieškarinė gimnazistų karta išgyveno dramatišką istorijos epochą. II pasaulinio karo pradžioje, sovietinei kariuomenei traukiantis iš Lietuvos, 1941 m. du mokyklos auklėtiniai Z. Tarvainis ir H. Žvirzdinas buvo nukankinti Rainių miškelyje. Didelių mokyklos direktoriaus V. Rubaževičiaus pastangų ir diplomatijos dėka pavyko išvengti dar skaudesnių netekčių. Fašistų okupacijos metais nukentėjo ypač daug žydų tautybės gimnazistų, iš mokinių sąrašų buvo išbraukta 50 auklėtinių, dauguma jų atsidūrė Telšių žydų gete. Gimnazijos mokytojai Ona ir Bronius Valiušaičiai, rizikuodami savo gyvybe, slėpė žydų vaikus, už humanizmo pavyzdį jiems po mirties 2003 m. suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas.

Pokario laikotarpis mokyklai taip pat nebuvo lengvas, nes antroji sovietizacija, pasipriešinimas jai, tautos supriešinimas nepraėjo be pėdsakų: nemaža dalis inteligentų (tarp jų buvo daug Telšių gimnazijos mokinių ir mokytojų) pasitraukė į Vakarus, kiti įsijungė į pasipriešinimo kovą, treti kartu su tėvais buvo ištremti į Sibirą. Susiklosčius tokiai istorinei situacijai, kartu su kitais inteligentais tėvynę buvo priversta palikti ir karo metų gimnazijos mokinė A. Nutautaitė, vėliau tapusi Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus žmona. 1945 m. gimnaziją baigė tik 6 abiturientai.

Gimnazijoje mokėsi garsūs kultūros ir mokslo žmonės: kalbininkai J. Budzinskis, A. Salys, Z. Jonikaitė, muziejininkas, poetas P. Genys, pramonininkas P. Augustinavičus, istorikas Z. Ivinskis, medicinos mokslų daktaras, prof. J. Jaržemskis, techninių mokslų daktaras L. Kaulakis, puikūs pedagogai V. Rubaževičius, S. Skeivys (vėliau net vadovavę mokyklai), žymūs gimtosios kalbos ir literatūros puoselėtojai A. Ašmontas, K. Doveika, tautos istorijos tyrinėtojas prof. B. Dundulis, poetas V. Mačernis, kompozitorius J. Gaižauskas. Žymiausi penktojo ir šeštojo dešimtmečio gimnazijos auklėtiniai: prof. Donatas ir Leonardas Saukos, dailininkai V. Galdikas, V. Valius, krepšininkai prof. S. Stonkus, K. Petkevičius, V. Geštautas, kompozitorius A. Rekašius. Mokykla į kūrybinį gyvenimą išlydėjo rašytojus Raimondą ir Stasį Kašauskus, D. Mušinską, V. Stulpiną, A. Tereškiną, D. Vaitkevičiūtę, aktores E. Pleškytę, D. Brenciutę, menininkus V. Paulauską, R. Stasiulį, A. Andrijauską, A. Krajinską, S. Mušinską, E. Paulauską, istorikus prof. A. Bumblauską, prof. A. Butrimą, V. Vaivadą, medicinos mokslų daktarą R. Dobrovolskį.

Ši paroda neaprėpia mokyklos gyvenimo visumos, nes mokykla – tai buvusių ir esamų mokinių, mokytojų, darbuotojų nuoširdus kasdieninis darbas, tikėjimas pažinimo prasme.

 Dokumentai parodai atrinkti iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo bei Žemaičių muziejaus „Alka“.

 

Virtualią parodą galite peržiūrėti čia.

 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2018-04-13 09:19