Mindaugo g. 8, 03107 Vilnius, tel. (8 5) 219 5320, (8 5) 213 7482, faks. (8 5) 278 4369,
el. p. istorijos.archyvas@lvia.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190764568
AB "Swedbank" atsiskaitomoji sąskaita LT837300010002457221

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

  

 DĖMESIO!  

 

DĖL PASKELBTOS COVID-19 VIRUSO PANDEMIJOS

NUO 2020 M. KOVO 13 D. ARCHYVO SKAITYKLOS NEDIRBA.

 

ARCHYVE LANKYTOJAI NEAPTARNAUJAMI.

PRAŠYMUS PRAŠOME SIŲSTI ELEKTRONINIU PAŠTU

istorijos.archyvas@lvia.lt

  

INFORMACIJA APIE ATNAUJINTĄ LANKYTOJŲ PRIĖMIMĄ IR SKAITYKLOS DARBĄ BUS PASKELBTA VĖLIAU.

 

ATTENTION!

 

BECAUSE OF PANDEMIC COVID-19 READING ROOMS OF LITHUANIAN STATE HISTORICAL ARCHIVE DOES NOT WORKING AND VISITORS ARE UNATTENDED FROM THE 13TH OF MARCH, 2020.

 

WE KINDLY ASK YOU TO SEND US APPLICATIONS BY EMAIL 

istorijos.archyvas@lvia.lt

 

MORE INFORMATION WILL BE PUBLISHED LATER.

 

Asmenų aptarnavimas

 

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku archyvo priimamajame

(110 kab.), adresu Mindaugo g. 8, tel. (8 5) 219 5320.

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.

Papildomai asmenų prašymai priimami antradieniais 7.30-18.30 archyvo priimamajame (110 kab.)

 

Informacija teikiama telefonais:

dėl pažymų išdavimo - (8 5) 213 7902, (8 5) 219 9981, (8 5) 219 5320;

dėl genealoginių paieškų - (8 5) 213 7484, (8 5) 219 9979, (8 5) 219 5834;

dėl skaityklų darbo (8 5) 219 5562, (8 5) 219 9527.

 

Mūsų paskyros socialiniuose tinkluose

 

 

Naujienos

LVIA atidaryta paroda „Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laikinoji archeologijos komisija LVIA dokumentuose“

2016-07-01

 

 

„...Vilnius ir vietinis kraštas per daugiau nei septynis savo egzistavimo amžius paliko daug paminklų, turinčių bendražmogišką istorinę svarbą. Muziejuje yra ir tokie daiktai kurie vienodai įdomūs gali būti tiek rusui, tiek lietuviui, prancūzui ar lenkui“.

 

 

 

 

 

 

 

                   2015 metais buvo minimos Vilniaus senienų muziejaus ( toliau – VSM ) ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos (toliau – VLAK) įkūrimo 160-osios, bei šių institucijų reorganizacijos po 1863–1864 m. sukilimo 150-osios metinės. Taip pat sukako 100 metų nuo muziejaus likvidavimo 1915 metais.

                   Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz, 1814–1873) veikla ir jo „gyvenimo kūdikis“ – 1856 m. balandžio 29 d. uždaryto Vilniaus universiteto rūmuose visuomenei duris atvėręs Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laikinoji archeologijos komisija – neabejotinai vienas svarbiausių XIX a. vidurio kultūrinių reiškinių Lietuvoje. VSM ir VLAK istorija pastaraisiais metais sulaukia ne vieno tyrėjo dėmesio, tačiau dauguma jų naudojasi tik Vilniaus universiteto bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių rinkiniais, į kuriuos susiklosčius istorinėms aplinkybėms pateko tiek asmeninis E. Tiškevičiaus archyvas, tiek didžioji VSM archyvo dalis. Tačiau LVIA taip pat saugomas svarbus šių institucijų dokumentinis paveldas, kuris dar menkai įtrauktas į mokslinę apyvartą.

                   VSM ir VLAK veikė kaip pusiau visuomeninės pusiau valstybinės institucijos, kurių įkūrimą 1855 m. balandžio 29 (gegužės 11 d.) „palaimino“ pats imperatorius Aleksandras II, o jų veiklos galimybes nuolat kontroliavo imperinė administracija. Todėl natūralu, kad grafas E. Tiškevičius įvairiais klausimais nuolat kreipdavosi į oficialias vietos, o per jas ir į aukštesnes valdžios institucijas. Tai turėjo palikti pėdsakus ir šių institucijų dokumentuose.

                    Peržiūrėjus svarbiausius LVIA saugomus VSM ir VLAK gyvavimo laikotarpį atspindinčius Lietuvoje veikusių administracinių, taip pat mokslo, kultūros, švietimo įstaigų ir kai kuriuos asmeninius fondus („Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarija“, „Vilniaus civilinio gubernatoriaus kanceliarija“, „Vilniaus švietimo apygardos valdyba“, „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“, „Vilniaus viešosios bibliotekos rankraščių skyrius“, „Vilniaus cenzūros komitetas“, „Vilniaus centrinio senųjų aktų knygų archyvo kanceliarija“, „Tiškevičiai“, „Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimas“, „Vilniaus komisija seniesiems aktams tirti“, „Vilniaus gubernijos kontrolės rūmai“, „Grafo Michailo Muravjovo muziejus“ ir kt.) rasta apie 150 mažiau tyrėjų naudotų arba ir visai neskelbtų 1848–1915 m. pilnų bylų ir dar daugiau pavienių dokumentų, visapusiškai atspindinčių VSM ir VLAK, Vilniaus viešosios bibliotekos (toliau – VVB) bei prie jos veikusio muziejaus (toliau – SM prie VVB) veiklą nuo įsteigimo iki uždarymo, eksponatų kaupimą ir išvežimą į Rumiancevo muziejų Maskvoje. Rasta ir unikalių dokumentų apie patį E. Tiškevičių. Ypač vertinga grafo autobiografija, kurioje, be kita ko, svarstoma ir apie savo misiją visuomenėje. Svarbus ir VSM ir VLAK steigėjo ir vadovo susirašinėjimas su įvairiais asmenimis apie VSM ir VLAK veiklą ir reikšmę Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Visa tai papildo E. Tiškevičiaus, kaip šviesios, visą gyvenimą tikslingai dirbusios ir Lietuvai atsidavusios asmenybės portretą. Kontekstine prasme svarbūs ir LVIA saugomi ir Tiškevičių ūkiniai, turtiniai bei genealoginiai dokumentai.

                   Nemaža dalis bylų tyrėjų niekada nebuvo skaitytos. Tai galima paaiškinti tuo, kad daugumos minėtų fondų apyrašai seni, sudaryti dar tų įstaigų veiklos laikotarpiu. Maža to, dažnai bylų pavadinimai neatspindi jų turinio. Todėl gilesnė LVIA fonduose saugomų dokumentų analizė suponuoja poreikį parengti išsamų katalogą, nušviečiantį VSM ir VLAK bei jo steigėjo E. Tiškevičiaus veiklą ir taip plačiau pristatyti LVIA dokumentus tyrėjams ir visuomenei.

 

 

 

 

 

 
 
Informaciją atnaujino: Igor Voitiulevič,
Informacija atnaujinta: 2016-07-01 15:32