Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Lietuvos ypatingajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami archyvo priimamajame, adresu Gedimino pr. 40/1. Informacija teikiama telefonu  (8 5) 264 9024 arba (8 5) 261 0004, taip pat  el. p. lya@archyvai.lt.

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais - ketvirtadieniais pasibaigus archyvo darbo laikui nuo 17 val. iki 17.30 val. Prašymai įteikiami apsaugos darbuotojui. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

 

Mūsų paskyra Facebook socialiniame tinkle 

 

 

Naujienos

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šiaulių „Aušros“ muziejuje

2018-06-18

2018 m. birželio 14 d. Šiaulių „Aušros“ muziejuje įvyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas, kuriame buvo pristatytos Lietuvos ypatingojo archyvo įgyvendintus projektus, skirtus sovietų valdžios represuotų ir persekiotų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, Lietuvos valstybės vadovų ir ministrų atminimo įprasminimui. Minėjime kalbėjo Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukštienė, Istorijos skyriaus muziejininkė-vyriausioji specialistė Birutė Lukošiūtė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokūbauskienė. Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė pristatė Archyvo parengtas parodas ir skaitmeninių dokumentų rinkinį, skirtus sovietų valdžios represuotų ir persekiotų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, Lietuvos valstybės vadovų ir ministrų atminimo įprasminimui. Archyvo vyriausioji archyvistė Jelena Subotina papasakojo apie sovietų valdžios represijas prieš Vasario 16-osios Akto signatarus, su Šiaulių krašto istorija susijusius tarpukario Lietuvos Respublikos ministrus Stasį Pūtvį ir Konstantiną Šakenį. Renginyje koncertavo Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (vadovas – Romas Pečeliūnas).

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, politinio teroro aukomis tapo nepriklausomos valstybės kūrėjai ir vadovai, politikos ir visuomenės veikėjai, kiti politiškai aktyvūs žmonės. Buvo represuoti 6 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis –   sušaudyti, Vladas Mironas ir Donatas Malinauskas mirė kalėjime ar tremtyje, Aleksandras Stulginskis ir Petras Klimas kalinti ir persekioti iki mirties. Teroro aukomis tapo 6 tarpukario Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetų pirmininkai. Sušaudyti, kalėjimuose ar tremtyje mirė 28 Lietuvos Respublikos Vyriausybių nariai.

Lietuvos ypatingasis archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, parengė skaitmeninių dokumentų rinkinį DVD formatu, stacionarią, virtualią ir kilnojamą edukacinę parodas bei edukacinę programą, skirtas sovietų valdžios represuotų ir persekiotų1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, tarpukario Lietuvos valstybės vadovų ir ministrų atminimo įprasminimui. Skaitmeninių dokumentų rinkinys ir parodos parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamą projektą „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataraiir valstybės vadovai“.

 

 

Šiaulių „Aušros“ muziejuje eksponuotą archyvo parengtą kilnojamąją parodą sudaro 6 stendai, skirti sovietų valdžios represuotiems 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams. Stenduose iliustruojama signatarų veikla tarpukario Lietuvoje ir sovietų valdžios represijos prieš juos. Dauguma parodoje eksponuojamų dokumentų saugoma Lietuvos ypatingajame archyve, kita dalis – Lietuvos centriniame valstybės archyve, Nacionaliniame muziejuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Paroda suteikia galimybę plačiau susipažinti su Vasario 16-osios Akto signatarų politine veikla tarpukario Lietuvoje ir sovietų valdžios represijomis prieš juos bei prasmingai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

2018 m. kilnojamoji paroda aplankys įvairiais mokymo ir kultūros įstaigas, bus pristatoma mokyklų bendruomenėms ir kultūros įstaigų lankytojams. 

Dėl edukacinės programos ir kilnojamosios parodos eksponavimo teirautis telefonu (8 5) 251 4210 arba el. paštu: v.stockuniene@archyvai.lt.

 

       

 

     

 


 
 
Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2018-06-18 09:57