Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Lietuvos ypatingajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami archyvo priimamajame, adresu Gedimino pr. 40/1. Informacija teikiama telefonu  (8 5) 264 9024 arba (8 5) 261 0004, taip pat  el. p. lya@archyvai.lt.

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais - ketvirtadieniais pasibaigus archyvo darbo laikui nuo 17 val. iki 17.30 val. Prašymai įteikiami apsaugos darbuotojui. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

   

Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose ir priimamajame aptarnaujami tik asmenys, dėvintys nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz. karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) Archyvo skaityklose ir priimamajame nebus aptarnaujami.

Prašymus ir kitus dokumentus galite pateikti taip pat ir nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu lya@archyvai.lt arba raštu, siunčiant adresu Gedimino pr. 40, LT-01110 Vilnius.

Kilus klausimų galite kreiptis telefonu (8 5) 264 9024.
 

Sekite mus Archyvo paskyroje Facebook socialiniame tinkle bei svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“

 

Mūsų paskyra Facebook socialiniame tinkle 

 

 

 

 

Naujienos

Sutvarkyti ir papildyti Lietuvoje veikusių komunistų organizacijų dokumentų kolekcijos ir LKP (TSKP) centro komiteto fondai

2015-04-24

  Lietuvos ypatingasis archyvas sutvarkė Lietuvos komunistų partijos (TSKP) centro komiteto fondo Nr. 17626 ir Lietuvoje veikusių komunistinių organizacijų dokumentų kolekcijos fondo Nr. 17627 dokumentus.   

 Lietuvos komunistų partijos (TSKP) centro komiteto fonde Nr. 17626 saugomi vieninteliai Lietuvoje išlikę ir tyrinėtojams prieinami Lietuvos komunistų partijos (TSKP) centro komiteto (toliau – LKP (TSKP) CK)  dokumentai, atspindintys Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir valstybingumui priešiškų jėgų veiklą 1989–1991 m.

LYA, f. 17626, ap. 1, b. 496, l. 6.   

 LKP (TSKP) šalininkai ėmė organizuotis 1989 m. rugpjūtį, kuomet išsiplėtė komunistų diskusija dėl LKP statuso TSKP. Po to, kai LKP XX suvažiavimas 1989 m. gruodžio 20 d. nutarė atsiskirti nuo TSKP, su tuo nesutikę suvažiavimo delegatai susirinko į konferenciją ir įsteigė LKP (TSKP). Partija buvo TSKP teritorinis padalinys Lietuvoje, vykdęs jos valią. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, SSRS valdžia siekė grąžinti Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį.Tam ji panaudojo įvairias valstybingumui priešiškas jėgas, pirmiausia – LKP (TSKP). Partija veikė prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1991 m. sausio 13 d. pasikėsino jėga nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, padėjo SSRS pridengti jos agresiją prieš Lietuvą. Sausio 15 d.  Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąja bylą dėl kėsinimosi įvykdyti valstybės perversmą 1991 m. sausio 13 d. Žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui Maskvoje, rugpjūčio 22 d. LKP (TSKP) veikla Lietuvoje buvo uždrausta. 1996 m. birželio 19 d. baudžiamoji byla dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 1999 m. rugpjūčio 23 d. teismas priėmė nuosprendį byloje ir paskyrė bausmes 6 asmenims, tarp jų – partijos vadovams Mykolui Burokevičiui, Juozui Kuoleliui ir Juozui Jermalavičiui.

 

 Žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui, LKP (TSKP) CK dokumentai buvo deginami partijos būstinėje Vilniuje, Gedimino pr. 11. Nespėtus sunaikinti dokumentus surinko ikiteisminį tyrimą dėl 1991 m. sausio įvykių Lietuvoje atlikusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Įrodomosios reikšmės byloje neturinčius LKP (TSKP) dokumentus Generalinė prokuratūra perdavė archyvui, o kiti dokumentai Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 23 d nutartimi palikti saugoti baudžiamojoje byloje dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvoje kaip įrodomoji medžiaga.

  

 Fonde yra 1422 bylos, kuriose saugomi įvairūs LKP (TSKP) CK ir jo įsteigtų įstaigų, periodinių leidinių veiklos ir kadrų dokumentai: LKP (TSKP) CK nutarimai, pranešimai, pareiškimai, informacijos, pažymos, statistinės ataskaitos, susirašinėjimo su įvairiomis įstaigomis bei organizacijomis įvairiais klausimais dokumentai bei jų projektai, finansiniai dokumentai; LKP (TSKP) CK darbuotojų asmens bylos; partijos įstaigų vadovų įsakymai, veiklos planai ir ataskaitos, pareiškimai, susirašinėjimo, finansiniai ir kt. dokumentai. Dalis dokumentų yra perplėšti, suplėšyti į skiautes, apdegę, nes rasti laužavietėje LKP (TSKP) CK būstinės kieme.

 Archyvo saugomi LKP (TSKP) CK dokumentai yra svarbus šaltinis, tiriant Lietuvos valstybingumo atkūrimo procesus, SSRS veikimą prieš Lietuvos Respubliką ir Sovietų Sąjungai talkinusios LKP (TSKP) veiklą. Jie parodo SSRS siekius sugrąžinti nepriklausomą Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį, pasinaudojant vidaus antivalstybinėmis jėgomis. Dokumentai plačiai atspindi LKP (TSKP) veikimą, bandant panaikinti Lietuvos Respublikos suverenitetą, konstitucinę santvarką ir jėga nuversti teisėtą valdžią. Jie svarbūs šių dienų Lietuvos visuomenei, nes byloja apie grėsmes, kurias Lietuvai sukelia jai priešiška šalis ir jai talkinančios vietos antivalstybinės jėgos. 

 Lietuvoje veikusių komunistinių organizacijų dokumentų kolekcijos fonde Nr. 17627 saugomi Lietuvoje 1988–1991 m. veikusių organizacijų dokumentai, kurie atspindinti Lietuvos nepriklausomybei priešiškų politinių ir visuomeninių organizacijų veiklą 1988–1991 m. Kolekcijoje yra Socialistinio judėjimo už pertvarką Lietuvoje „Vienybė-Единство-Jedność“, Lietuvos darbo žmonių socialistinės federacijos, Tarybų valdžios Lietuvoje gynimo komiteto, LSSR dirbančiųjų politinės ir socialinės apsaugos komiteto,  Lietuvos respublikinės karo ir darbo veteranų tarybos, Mokyklų rusų dėstomąja kalba mokytojų asociacijos, Vilniaus slavų bendrijos, taip pat LKP (TSKP) įsteigtų organizacijų – LSSR piliečių komiteto,  Lietuvos laisvųjų verslininkų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio gamybos mokslino-techninio progreso asociacijos, Tarybinis labdaros fondas milicijai LSSR remti, Nukentėjusių nuo buržuazinių nacionalistų ir kovotojų dėl Tarybų valdžios sąjungos, Tėvynės gelbėjimo fronto, Lietuvos demokratinių jėgų kongreso, Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komiteto, Judėjimo „Už demokratinę Lietuvą“ – dokumentai. Šios organizacijos įsteigtos siekiant sukuti alternatyvą Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui ir sudaryti visuomenės nepritarimo Lietuvos nepriklausomybei regimybę. Daugelis organizacijų buvo įtrauktos į LKP (TSKP) 1990 m. gruodžio 16 d. sukurtą Lietuvos demokratinių jėgų kongresą, kuris 1991 m. sausio 9 d. įsteigė Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetą ir kartu dalyvavo 1991 m. sausio 13 d. pasikėsinime nuversti teisėtą Lietuvos valdžią.

   

 Komunistinių organizacijų dokumentus 1991 m. rugsėjo–spalio mėn. surinko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros tardytojai, atlikę LKP (TSKP) ir susijusių organizacijų būstinių apžiūrą bei dokumentų, reikšmingų baudžiamajai bylai dėl 1991 m. sausio įvykių Lietuvoje, poėmį. Įrodomosios reikšmės byloje neturinčius dokumentus Generalinė prokuratūra perdavė archyvui, o kiti organizacijų dokumentai Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi palikti saugoti baudžiamojoje byloje dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvoje kaip įrodomoji medžiaga.

 Fonde saugomi įvairios rūšies organizacijų veiklos dokumentai: steigiamųjų susirinkimų ir konferencijų, valdymo organų protokolai, nutarimai, pareiškimai, informacijos, susirašinėjimo su įvairiomis įstaigomis bei organizacijomis įvairiais klausimais dokumentai, jų projektai ir kt. dokumentinė medžiaga. Dalis dokumentų yra perplėšti ar suplėšyti į skiautes juos bandant naikinti.

 Kolekcijos dokumentai liudija apie Lietuvoje veikusių komunistinių organizacijų priešiškumą Lietuvos Respublikai, parodo jų glaudžią sąveiką su LKP (TSKP) ir komunistiniais judėjimais SSRS. Jie atspindi Lietuvos nepriklausomybei priešiškų jėgų pastangas susitelkti ir koordinuoti veiksmus, siekiant grąžinti Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį. Dokumentai yra svarbūs nūdienai, nes liudija apie pavojų Lietuvos valstybei, kurį sukelia antivalstybinių jėgų inspiruoti sambūriai.

  

Parengė LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė

 


 

 
 
Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2016-06-06 13:00