Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Lietuvos ypatingajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami archyvo priimamajame, adresu Gedimino pr. 40/1. Informacija teikiama telefonu  (8 5) 264 9024 arba (8 5) 261 0004, taip pat  el. p. lya@archyvai.lt.

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais - ketvirtadieniais pasibaigus archyvo darbo laikui nuo 17 val. iki 17.30 val. Prašymai įteikiami apsaugos darbuotojui. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

   

Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose ir priimamajame aptarnaujami tik asmenys, dėvintys nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz. karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) Archyvo skaityklose ir priimamajame nebus aptarnaujami.

Prašymus ir kitus dokumentus galite pateikti taip pat ir nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu lya@archyvai.lt arba raštu, siunčiant adresu Gedimino pr. 40, LT-01110 Vilnius.

Kilus klausimų galite kreiptis telefonu (8 5) 264 9024.
 

Sekite mus Archyvo paskyroje Facebook socialiniame tinkle bei svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“

 

Mūsų paskyra Facebook socialiniame tinkle 

 

 

 

 

Naujienos

Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisviai Lietuvoje

2015-05-06
Vokietijos kariai pasiduoda į nelaisvę Vilniuje. 1944 m. liepos 11 d. Fotografas Michail Savin.  Vaizdas paimtas iš http://waralbum.ru/29564/

Vokietijos kariai pasiduoda į nelaisvę Vilniuje. 1944 m. liepos 11 d. Fotografas Michail Savin. Vaizdas paimtas iš http://waralbum.ru/29564/

 Sovietų Sąjunga Vokietijos–SSRS karo metu nuo 1941 m. iki 1945 m. į nelaisvę paėmė daugiau nei 4 mln. įvairių tautybių Vokietijos ir jos sąjungininkų karių. Karo belaisviai bei internuotieji civiliai gyventojai buvo laikomi karo belaisvių ir internuotųjų lageriuose. Karo belaisvių ir internuotųjų lagerių sistema Sovietų Sąjungoje pradėta kurti 1939 m. rugsėjį  Raudonajai armijai užėmus rytinę Lenkijos dalį. 1944 m. vasarą sovietų karinėms pajėgoms okupavus Lietuvą, jos teritorijoje buvo įsteigti karo belaisvių lageriai, pavaldūs SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) - vidaus reikalų ministerijos (MVD) Karo belaisvių ir internuotųjų reikalų valdybos filialui – Lietuvos SSR NKVD-MVD karo belaisvių ir internuotųjų skyriui.SSRS okupuotoje Lietuvos teritorijoje 1944–1949 m. buvo kalinama apie 90 tūkst. Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisvių. 23 tūkst. iš jų buvo repatrijuoti į tėvynę, 65,5 tūkst. – išvežti į kitus SSRS lagerius, apie 4 tūkst. mirė. Karo belaisvių darbo jėga buvo naudojama kaip ūkinė reparacija Sovietų Sąjungai už karo metu patirtus nuostolius. Karo belaisvių jėgomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kitur buvo atstatyti pramonės objektai, administraciniai, kultūros ir gyvenamieji pastatai, gaminama pramonės produkcija.1943 m.Antihitlerinės koalicijos šalių – SSRS, JAV, Didžiosios Britanijos – susitarimu, karui pasibaigus, karo nusikaltimuose dalyvavę Vokietijos kariuomenės karininkai, kareiviai ir nacionalsocialistų partijos nariai turėjo būti paieškomi ir teisiami. Lietuvos SSR NKVD-MVD karo belaisvių lagerių operatyviniai-čekistiniai skyriai, tardydami karo belaisvius ar tarp jų užverbuotų agentų pagalba, išaiškino ir 1944–1948 m. baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus patraukė 393 karo belaisvius. Pagal NKVD-MVD Karo tribunolų nuosprendžius vieni iš jų buvo nubausti mirties bausme sušaudant ar pakariant, kiti – įvairaus laikotarpio įkalinimo bausmėmis SSRS lageriuose. Nuteistieji už karo nusikaltimus iš nelaisvės nebuvo paleidžiami iki 1953–1956 m.

 Lietuvos teritorijoje 19441945 m. taip pat buvo Vokietijos kariuomenės karininkų bei karių, kurie, atsilikę nuo savo dalinių ar prasiveržę iš Raudonosios armijos apsupimo, išvengė patekimo į karo belaisvių lagerius ar pabėgo iš jų. Dalis jų slapstėsi pas gyventojus, kiti papildė Lietuvos partizanų gretas. Dalį jų suėmė arba nužudė sovietų kariuomenė, saugumo struktūros. Kai kurie  tapo NKVD-MGB agentais, padėjusiais likviduoti Lietuvos partizanus.

 2015 m. minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą Lietuvos ypatingasis archyvas parengė dokumentų parodą, kurioje eksponuojami originalūs dokumentai ir fotonuotraukos saugomos LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Karo belaisvių ir internuotų asmenų skyriaus, Lietuvos teritorijoje veikusių karo belaisvių lagerių valdybų ir karo belaisvių specialiųjų ligoninių ir kituose archyviniuose fonduose, kuriuose yra duomenų apie 6 Lietuvos teritorijoje 1944–1949 m veikusius  karo belaisvių gamybinius lagerius ir 2 specialiąsias ligonines: jų struktūrą, karo belaisvių skaičių ir tautinę sudėtį, gyvenimo ir darbo sąlygas, gydymą ir jų mirtis, repatriaciją, susirašinėjimą su artimaisiais, belaisvių pabėgimus ir jų agentūrinį sekimą, karo nusikaltimais kaltinamų asmenų paiešką, karo belaisvių kapines (f. Nr. V-69, V-70, V-71, V-72, V-73, V-74, V-75, V-76, V-77, V-78,  V-141). Archyvas taip pat saugoRusijos valstybiniame karo archyve esančių SSRS MVD Vyriausiosios karo belaisvių ir internuotųjų reikalų valdybos (GUPVI) dokumentų mikrofilmuotų kopijų kolekciją apie LSSR MVD karo belaisvių lageriuose ir specialiosiose ligoninėse mirusius karo belaisvius, karo belaisvių kapines ir jų priežiūrą (f. Nr. K-8). LSSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose saugomos Vokietijos karo belaisvių, teistų už veiklą Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, baudžiamosios bylos (f. Nr. K-1, ap. 58), agento smogiko Rudolfo Ottingo agentūrinio ištyrimo byla (f. Nr. K-35, ap. 2).

 Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų ir KGB dokumentų skaityklose.

 

Kviečiame apžiūrėti parodą

 


 
 
Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2016-06-06 12:59