Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Lietuvos ypatingajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami archyvo priimamajame, adresu Gedimino pr. 40/1. Informacija teikiama telefonu  (8 5) 264 9024 arba (8 5) 261 0004, taip pat  el. p. lya@archyvai.lt.

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais - ketvirtadieniais pasibaigus archyvo darbo laikui nuo 17 val. iki 17.30 val. Prašymai įteikiami apsaugos darbuotojui. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

 

Mūsų paskyra Facebook socialiniame tinkle 

 

 

Naujienos

JULIJA ŽEMAITĖ

2013-05-13
Julija Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Andrius Bulota. 1917 m., Čikaga, JAV. Fotonuotrauka.  LYA, f. 15808, ap. 1, b. 79, l. 65.

Julija Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Andrius Bulota. 1917 m., Čikaga, JAV. Fotonuotrauka. LYA, f. 15808, ap. 1, b. 79, l. 65.

   Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Julijos Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka su originaliais jų parašais, padaryta 1917 m. Čikagoje jiems lankantis JAV.

       Lietuvių literatūros klasikė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. grafų Pliaterių Šateikių dvaro palivarke Bukantėje (dabar – Plungės r.) bežemių bajorų šeimoje. Būdama dešimties metų Julija pradėjo lankyti namų mokyklėlę, vėliau mokslus tęsė savarankiškai, nuo devyniolikos metų tarnavo kambarine Džiugėnų dvare prie Telšių. Ten 1865 m. ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto, ilgus metus vertėsi žemės ūkio darbais. 1883 m. apsigyveno Ušnėnuose (dabar – Kelmės r.), kur susipažino su Povilu Višinskiu, įsitraukė į lietuvių nacionalinį išsivaduojamąjį judėjimą, susidomėjo nelegalia spauda. P. Višinskio paraginta, J. Žymantienė ėmė rašyti. Geriausi ir populiariausi jos veikalai sukurti ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu, iki XX a. pradžios. Savo apsakymuose rašytoja pasakojo apie kasdienę, gerai pažįstamą Lietuvos kaimo buitį, valstiečių gyvenimą, socialinius ir etinius santykius, daug vietos skyrė sunkiai kaimo moterų daliai, pajuokė valstiečių tamsumą, prietarus, girtuoklystę.

        Mirus vyrui, Žemaitė 1900 m. išvyko iš Ušnėnų, 1906–1911 m. gyveno Puziniškyje (dabar – Panevėžio r.) pas rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, 1912 m. persikėlė į Vilnių ir 1913 m. apsigyveno advokato Andriaus Bulotos šeimoje. Rašytoja įsitraukė į moterų teisių judėjimą: 1907 m. dalyvavo Lietuvos moterų I suvažiavime Kaune, 1908 m. – Rusijos moterų suvažiavime Peterburge. Gyvendama Vilniuje Žemaitė kūrė apsakymus miesto tema aktyviai įsijungė į kultūrinę ir visuomeninę veiklą, pradėjo rašyti publicistinius straipsnius lietuvių spaudoje, bendradarbiauti G. Petkevičaitės-Bitės redaguojamame laikraštyje „Lietuvos žinios“. 1913 m. liepos mėn. Žemaitė pradėjo eiti nominalias „Lietuvos žinių“ atsakingos redaktorės pareigas: buvo atsakinga carinės Rusijos valdžios cenzūrai už laikraščio turinį. 1915 m. „Lietuvos žinioms“ paskelbus straipsnį apie Valstybės dūmą, laikraščio redaktorė Žemaitė buvo dviem mėnesiams įkalinta Vilniaus Lukiškių kalėjime.

        Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Žemaitė rūpinosi karo pabėgėliais, vadovavo nukentėjusiųjų nuo karo prieglaudai, toliau rašė publicistinius straipsnius, atsišaukimus karo aktualijomis.  1916 m. Žemaitė kartu su advokatu A. Bulota ir jo žmona, „Žiburėlio“ draugijos pirmininke Aleksandra išvyko į JAV rinkti aukų nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo lietuviams paremti. 1916–1917 m. jie aplankė arti šimto JAV ir Kanados miestų, kur gyveno lietuvių išeiviai, sakė karą smerkiančias kalbas, , pasakojo apie nuo karo nukentėjusiųjų vargus, agitavo remti lietuvių siekius atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Lietuvos šelpimo fondui surinko 50 000 dolerių. Šiai kelionei atminti Žemaitė ir Bulotos nusifotografavo Čikagoje. Viena iš ten padarytų ir nusifotografavusių asmenų pasirašytų nuotraukų buvo padovanota JAV lietuvių visuomeninei ir labdaros organizacijai „Susivienijimas lietuvių Amerikoje“. 1917 m. gegužės mėn. Bulotai išvyko į Rusiją, kur dalyvavo organizuojant Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungą, o Žemaitė pasiliko Čikagoje ir iki 1921 m. gyveno Amerikoje. Ten įsitraukė į „Lietuvių moterų progresyvaus susivienijimo Amerikoje“ veiklą, bendradarbiavo žurnale „Moters balsas“. 1917 m. įsteigus Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungą, Žemaitė įstojo į ją ir iki 1919 m. buvo viena žymesnių sąjungos veikėjų.

        1921 m. grįžusi į Lietuvą, Žemaitė apsigyveno Marijampolėje advokato, buvusio Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos centro komiteto nario A. Bulotos šeimoje. Ten rašė ir taisė savo anksčiau parašytus kūrinius. Susirgusi mirė 1921 m. gruodžio 7 d. ir buvo palaidota Marijampolėje. Mirus rašytojai, A. Bulota rūpinosi jos literatūriniu palikimu ir raštų leidyba, 1924–1929 m. išleido Žemaitės kūrybos keturtomį.

        1917 m. Čikagoje padaryta Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka yra saugoma Lietuvos ypatingajame archyve, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių organizacijų dokumentų kolekcijos fonde Nr. 15808, Veiklos bylų apyraše Nr. 1, Susivienijimo lietuvių Amerikoje vicepirmininkės Joanos Baltrušaitienės (1873–1940) fotonuotraukų ir asmens dokumentų byloje Nr. 79. Nuotrauka kartu su kitais JAV kairiųjų lietuvių organizacijų veiklos dokumentais buvo saugoma Lietuvių literatūros centraliniame archyve (LLCA) Niujorke, JAV. Šiam archyvui stokojant lėšų, dokumentai buvo perduoti TSRS atstovybės Niujorke antrajam sekretoriui Laurynui Kapočiui, kuris 1960 m. lapkritį persiuntė juos į Lietuvą ir perdavė saugoti Partijos istorijos instituto prie LKP CK Partiniam archyvui. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių organizacijų dokumentų kolekcijos fonde saugomos JAV kairiųjų lietuvių organizacijų, visuomenės ir kultūros veikėjų veiklos ir kūrybos 1887–1978 m. dokumentų 396 bylos. Priėjimas prie dokumentų neribojamas. Su šiais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skaitykloje, adresu: Gedimino pr. 12, Vilnius.

 

Parengė

Lietuvos ypatingojo archyvo

LKP dokumentų skyriaus

patarėja Dorota Mordas

 

 


 
 
Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2013-05-14 15:36