Paroda Klaipėdos regioniniame valstybės archyve

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve (Naujoji Uosto g. 16) iki 2018 m. spalio 5 d. eksponuojama edukacinė kilnojamoji paroda „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Seminarai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams

2018 m. rudenį Lietuvos ypatingajame archyve lankosi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto nuolatinių bakalauro studijų I kurso Istorijos bei Kultūros istorijos ir antropologijos programų studentai.

Lietuvos žydų gelbėtojai: Ruzgių šeima

Minint Lietuvos žydų genocido dieną, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, pasakojančią apie lietuvių Jono ir Stasės Ruzgių pasiaukojimą ir drąsą, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjant mirčiai pasmerktus Lietuvos žydus nuo žūties.

Apie mus rašo

Japonijoje leidžiamo dienraščio „Tokyo Shimbun“ 2018 m. rugsėjo 2 d. numeryje rašoma apie Japonijos diplomatą, 1939–1940 m. Kaune rezidavusį Japonijos vicekonsulą Čiune Sugiharą, kuris 1940 m. išdavinėjo žydams tranzitines vizas į Japoniją ir išgelbėjo tūkstančius gyvybių.

"Jauni ir pašėlę" parodos pristatymas

Š. m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos ypatingojo archyvo edukacinėje salėje įvyko unikalus parodos „Jauni ir pašėlę“, skirtos sovietinėje Lietuvoje veikusioms neformalių jaunimo grupuotėms pristatymas. Edukacinėje salėje, kuri įrengta buvusiame LSSR KGB pirmininko kabinete susirinkolgausus būrys anuomet hipių ir pankų judėjimuose dalyvavusių žmonių. Kaip apie renginį atsiliepė anuomet vienas garsiausių pankų Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas „KGB rūmuose buvo tikras anšlagas, žmonės veržėsi ten, kur kadaise pakliūti niekas nenorėjo“. Parodos kuratorius, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas ne tik detaliai pristatė parodą, supažindino susirinkusius su pagrindiniais eksponatais, bet ir žaismingai kalbino skirtingų kartų neformalaus jaunimo atstovus. Prisiminimais ir įžvalgomis dalinosi Valdemaras Šimėnas, Gitenis Umbrasas. Apie pankų judėjimo Lietuvos provincijoje ypatumus pasakojo Lietuvos kariuomenės pulkininkas-leitenantas Valerijus Šerelis. Vienas linksmiausių renginio momentų buvo trumpam į Lietuvą sugrįžusio, Lietuvos pankų judėjimo ikona tituluojamo Vikinto Dariaus Šimansko-Varveklio pasisėdėjimas toje vietoje, kur kadaise sėdėjo LSSR KGB pirmininkas. Iki šiol ištikimas jaunystės idėjoms, V. D. Šimanskas buvo intensyviai persekiojamas sovietinio saugumo, per lemtingus 1991 m. sausio įvykius su grupe bendražygių Gedimino pilies bokšte saugojo nepriklausomybės ir valstybingumo simbolį ‒ Lietuvos trispalvę vėliavą. Apsilankiusieji taip pat dalyvavo apžvalginėje ekskursijoje po archyvo saugyklas.

Jauni ir pašėlę

Virtuali dokumentų paroda, skirta sovietinėje Lietuvoje veikusioms neformalioms jaunimo grupuotėms

Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų bandymas patekti į Vakarus

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą skirtą Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos Kardo rinktinės kovotojų surengtam žygiui į Vakarus. 1949 m. rugpjūčio 19 d.

Petro Klimo pastangos išvykti iš okupuotos Lietuvos

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo atminimui. Parodoje skelbiami Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) saugomi dokumentai, atspindintys Petro Klimo politinę veiklą tarpukario Lietuvoje, sovietų valdžios represijas prieš jį ir jo pastangas išsiveržti iš sovietinės sistemos į laisvę.

Virtuali paroda „Sovietinės Lietuvos ekonomika: nuo industrializacijos iki nuolatinio stygiaus“

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir įjungus ją į SSRS sudėtį, joje imta diegti socialistinę ūkio sistemą: panaikinta privatinė nuosavybė, visos ekonomikos šakos sparčiai pertvarkomos pagal sovietinį modelį. 1944 m. liepą Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą, „socializmo statyba“ apėmė visas ekonomikos sritis.

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šiaulių „Aušros“ muziejuje

2018 m. birželio 14 d. Šiaulių „Aušros“ muziejuje įvyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas, kuriame buvo pristatytos Lietuvos ypatingojo archyvo įgyvendintus projektus, skirtus sovietų valdžios represuotų ir persekiotų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, Lietuvos valstybės vadovų ir ministrų atminimo įprasminimui. Minėjime kalbėjo Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukštienė, Istorijos skyriaus muziejininkė-vyriausioji specialistė Birutė Lukošiūtė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokūbauskienė.