Pažintiniai seminarai Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams

2019 m. vasario mėn. Lietuvos ypatingajame archyve lankosi Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakulteto klausytojai, kuriems pažintinių seminarų metu pristatoma Archyvo veikla ir saugomi dokumentai.

Paroda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje pradedama eksponuoti Lietuvos ypatingojo archyvo parengta paroda „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.

Parodos „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“ atidarymas

2019 m. vasario 14 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo pristatyta Lietuvos ypatingojo archyvo kartu su partneriais parengta paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“.

Pirmą kartą visuomenei pristatoma Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Lietuvos ypatingojo archyvo paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“, kurioje pirmą kartą visuomenei pristatomas vienintelis žinomas Deklaracijos originalas.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai

Siekiant įprasminti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją ir ją pasirašiusių signatarų atminimą, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, skirtą Deklaracijos paskelbimo 70-osioms ir jos signataro Jono Žemaičio-Vytauto 110-osioms gimimo metinėms paminėti.

Virtuali paroda „Juliaus Juzeliūno opera „Sukilėliai“ ideologinių draudimų lauke“

Sovietinės okupacijos metais Lietuvos komunistų partija (LKP) siekė pakeisti lietuvių tautos istorinę sąmonę pagal komunistinę ideologiją ir įdiegti sovietinę istorijos interpretaciją.

Edukacinis renginys Vilniaus statybininkų rengimo centro moksleiviams

2019 m. sausio 17 d. Viešosios įstaigos Vilniaus statybininkų rengimo centras Viršuliškių skyriaus mokytojams ir mokiniams pristatyta Lietuvos ypatingojo archyvo parengta kilnojamoji paroda „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ ir pravestos dvi edukacinės pamokos moksleiviams. Pamokas vedė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyr. archyvistė Jelena Bagdanavičienė. Mokiniai buvo supažindinti su Vasario 16-osio Akto signatarų gyvenimu, veikla ir sovietų valdžios represijomis prieš juos. Įtvirtinant naujas žinias, mokiniai atliko praktines užduotis, diskutavo apie Vasario 16-osios Akto signatarų politinę veiklą tarpukario Lietuvoje ir likimą sovietinės okupacijos metais. Edukacinės pamokos suteikė galimybę pagilinti mokinių žinias apie sovietų valdžios represuotų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų asmenybes ir indėlį į modernios Lietuvos valstybės kūrimą, sovietinio režimo represijas prieš juos.

Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją, – Laisvės premijos laureatai

Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija įteikta septyniems pokario Lietuvos laisvės gynėjams, buvusiems partizanams

„Aš mirsiu, o jūs – gyvensite“. Elena Spirgevičiūtė

Elenos Spirgevičiūtės 75-osioms žūties metinėms paminėti skirtoje virtualioje parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), Kauno regioninio valstybės archyvo (KRVA), Kauno „Saulės“ gimnazijos muziejuje saugomi dokumentai ir fotonuotraukos, kurių dėka parodos lankytojai galės susipažinti su pačioje jaunystėje negailestingai nutraukto Elenos Spirgevičiūtės gyvenimo epizodais, jos pasaulėžiūra, lėmusia tvirtą laikyseną mirtino pavojaus akivaizdoje bei žūties 1944 m. sausio 3 d. aplinkybėmis.

Virtuali paroda „Trakų salos pilis sovietinės politikos lauke“

Sovietinės okupacijos metais režimas stengėsi perkurti Lietuvos istoriją pagal komunistinę ideologiją, tam naudodamas kai kurių Lietuvos istorijos simbolių atgaivinimą. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio vidurio ypač išnaudotas lietuvių kovos su Kryžiuočių ordinu vaizdinys, akcentuojant krašto priešinimąsi Vakarų ekspansijai. Tuo metu buvo priimtas sprendimas ir dėl Trakų salos pilies restauravimo. Tačiau XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje pilies atstatymo darbai iššaukė aršią Maskvos reakciją, kuri turėjo rimtų pasekmių visai tuometiniai paminklosaugos sistemai Lietuvoje.