Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Lietuvos ypatingajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami archyvo priimamajame, adresu Gedimino pr. 40/1. Informacija teikiama telefonu  (8 5) 264 9024 arba (8 5) 261 0004, taip pat  el. p. lya@archyvai.lt.

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais - ketvirtadieniais pasibaigus archyvo darbo laikui nuo 17 val. iki 17.30 val. Prašymai įteikiami apsaugos darbuotojui. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

 

Mūsų paskyra Facebook socialiniame tinkle 

 

Naujienos

KGB KOVA SU UKRAINIEČIŲ NACIONALISTŲ ORGANIZACIJA (OUN)

2014-10-23

SSRS VALSTYBĖS SAUGUMO KOMITETO (KGB) KONTRŽVALGYBINĖS OPERACIJOS „KASKAD“ (1972–1983 M.), nukreiptos PRIEŠ UKRAINIEČIŲ NACIONALISTŲ ORGANIZACIJOS (STEPANO BANDEROS SEKĖJŲ) UŽSIENIO PADALINIUS, APŽVALGA

 

 

 

 

 

 

  

SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) 1987 m. rugpjūčio 17 d. nurodymas Nr. 51s dėl siunčiamos „Priemonių, panaudotų vykdant  kontržvalgybinę operaciją „Kaskad“, apžvalgos“ ir jos panaudojimo veikloje prieš išeivių užsienio centrus.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 173, l. 185, 186.

 

      

     XX amžiaus 8–9-ajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos komunistų partijos  (toliau – SSKP) ir SSRS vadovybė laikėsi  nuostatos, kad Sovietų Sąjungai priešiškų užsienio šalių, pirmiausia JAV, specialiosios tarnybos yra suformulavusios „taikaus socializmo griovimo iš vidaus“ doktriną ir ardomąją veiklą prieš SSRS vykdo naudodamos ne ginkluotą kovą, o „ideologinę diversiją“. Svarbesnėmis jos formomis esą buvo išeivių iš SSRS organizacijų, tarp jų ir Ukrainiečių nacionalistų organizacijos (OUN), antisovietinės veiklos skatinimas ir antikomunistinė propaganda. Ši veikla neva turėjusi „paveikti sovietinių piliečių širdis ir protus“ Vakarų šalims palankia linkme, padėti „diegti nacionalistines idėjas“, skatinti SSRS respublikų „separatizmą“. SSRS vadovybė tiesiog neįstengė suvokti, kad ukrainiečių, lietuvių, latvių ir estų laisvės siekis yra nulemtas pačios šių tautų istorijos, o ne inspiruotas Sovietų Sąjungai priešiškų šalių specialiųjų tarnybų ir ideologinių centrų.

     Viena iš SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) kontržvalgybinio darbo užduočių buvo „priešiškų akcijų SSRS ir užsienio šalių teritorijoje išaiškinimas ir užkardymas“. Dirbant pagal šią užduotį vykdytos vadinamojo agentūrinio įsiskverbimo operacijos. Lietuvos ypatingajame archyve saugoma SSRS KGB 1987 m. rugpjūčio 17 d. nurodymu KGB teritoriniams padaliniams ir mokymo įstaigoms kaip pavyzdinė dokumentinė medžiaga išsiųsta SSRS KGB 5-osios (ideologinės kontržvalgybos) valdybos ir Ukrainos SSR KGB parengta „Priemonių, panaudotų vykdant kontržvalgybinę operaciją „Kaskad“, apžvalga“ (toliau – Apžvalga), iliustruojanti KGB organų „kovą su antisovietiniais išeivijos centrais“. 1972–1983 m. vykdyta kontržvalgybinė operacija „Kaskad“ (toliau – Operacija) buvo nukreipta prieš Ukrainiečių nacionalistų organizacijos (Stepano Banderos sekėjų) Užsienio padalinius (toliau – OUN(b) UP). Apžvalgoje atskleisti Operacijos vykdymo metu taikyti agentūrinės-operatyvinės veiklos metodai ir priemonės (Operacijoje naudoto KGB agento parinkimas, jo infiltravimas į sekamą organizaciją, vad. operatyvinis žaidimas, kompromitavimas, kontrpropaganda ir kt.); kaip Operacijos išdavos Apžvalgoje įvardyti sekamos organizacijos veiklos nukreipimas KGB palankia linkme ir pasitikėjimo ta organizacija bei jos autoriteto sumažėjimas.

     1991 metais Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe, OUN(b) UP Valdybos pirmininkės, buvusio OUN(b) UP Valdybos pirmininko Jaroslavo Stecko žmonos Jaroslavos Stecko (tikr. Ana Jevgenija Muzyka) iniciatyva 1992 m. OUN(b) pagrindu Ukrainoje įsteigta politinė partija „Ukrainiečių nacionalistų kongresas“. J. Stecko šiai partijai vadovavo iki mirties 2003 m., tris kartus buvo išrinkta Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputate.

  

APŽVALGOS TURINIO SANTRAUKA

 

  

  

  

  

  

„Priemonių, panaudotų vykdant kontržvalgybinę operaciją „Kaskad“, apžvalga“. SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) 1987 m. rugpjūčio 17 d. nurodymo Nr. 51s priedas.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 173, l. 187-200.
 

     

     OUN(b) UP organizacija įkurta 1945 m., pagrindinė jos būstinė buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje; 1968–1986 m. OUN(b) UP Valdybos pirmininkas buvo ankstesnis S. Banderos pavaduotojas Jaroslavas Stecko (g. 1912 m., mirė Miunchene 1986 m.). Operacijai vadovavo SSRS KGB 5-oji valdyba, bendradarbiavusi su Lenkijos Liaudies Respublikos (LLR) saugumo struktūromis. Betarpiškai Operaciją vykdė Ukrainos SSR KGB 5-oji ir Ivano Frankovsko srities valdybos. Pasak Apžvalgos, OUN(b) UP tikslas buvo ginkluota kova bei „naudojant ekstremistinius politinės kovos metodus“ nuversti sovietų valdžią Ukrainoje. Siekdamas sužlugdyti OUN(b) UP pastangas užmegzti ryšius su bendraminčiais Ukrainoje ir sukurti čia tautinio pogrindžio tinklą, priversti OUN(b) UP atsisakyti antisovietinių akcijų Ukrainoje taktikos, sukiršinti skirtingus požiūrius į antisovietinės veiklos metodus turėjusias ukrainiečių išeivių organizacijas, KGB „perėmė Ukrainos nacionalistinio pogrindžio ryšius su OUN(b) UP“ ir ėmė vykdyti vadinamąjį operatyvinį žaidimą. Jo metu OUN(b) UP nariams per savo agentę siųsdamas „ataskaitas“ apie tariamai pogrindinę tos agentės veiklą ir kitas dezinformacinio pobūdžio žinias, KGB galėjo kontroliuoti OUN(b) UP veiklą ir kreipti ją sau naudinga linkme.

     Pagrindinį vaidmenį „perimant nacionalistinio pogrindžio ryšius su OUN(b) UP“ atliko Ivano Frankovsko m. gyventoja, KGB agentė pseudonimu „Marta“ (nuo 1939 m. – OUN narė, 1950 m. teista už nacionalistinę veiklą). Prioritetinės aplinkybės, nulėmusios būtent „Martos“ pasirinkimą, buvo jos pažintis su OUN(b) UP Valdybos nare, J. Stecko žmona Jevgenija Muzyka (Jaroslava Stecko, g. 1920 m., mirė Miunchene 2003 m.) bei giminystės ryšiai su JAV gyvenusiu unitų šventiku, pažinojusiu ir J. Stecko, ir J. Muzyką. „Martos“ agentūrinių veiksmų taktiką „režisavo“ KGB: agentei buvo suteiktas fiktyviai įkurtos nacionalistų grupės vadovės vaidmuo, sukurtas „užkietėjusios nacionalistės, banderininkų bendramintės“ įvaizdis, pasitikėjimo užtikrinimui jai leista palaikyti (KGB slapta kontroliuojamus) ryšius su užsienyje gerai žinomais Ukrainos pogrindžio nariais. OUN(b) UP atstovams agentė perduodavo dokumentus, kurių tekstus parengdavo KGB, pavyzdžiui, iniciatyvinį laišką-kvietimą užmegzti konspiratyvų ryšį, raginimą teikti Ukrainos pogrindžiui ne tik materialinę paramą, bet ir instrukcijas bei programinius dokumentus, „ataskaitą apie pogrindžio grupės veiklą“, neva vykdomą vadovaujantis OUN(b) UP instrukcijomis. „Marta“ formavo OUN(b) UP narių nuomonę, kad atviros antisovietinės akcijos ir pogrindžio ryšiai su Helsinkio grupių nariais esą yra netikslingi, nes ne tik nepadeda „išsaugoti kadrų ir kaupti jėgų“, bet ir „kenkia konspiracijai“.

     Bendradarbiaujant su LLR saugumo struktūromis, Lenkijos teritorijoje buvo rengiami „Martos“ ir OUN(b) UP atstovų susitikimai, ieškoma LLR piliečių, palaikiusių ryšius su OUN(b) UP. Atsižvelgus į tai, jog į valdžią atėjus Ronaldo Reigano administracijai, JAV ir kitų NATO šalių specialiosios tarnybos dėjo pastangas iš SSRS ir kitų šalių išeivių sukurti „vieningą antisovietinį frontą“, o taip pat į tai, kad 1980–1981 m. įvykiai Lenkijoje bei ryšiai su lenkų išeivija lėmė OUN(b) UP veiklos Ukrainoje suaktyvėjimą ir OUN(b) UP bandymus perimti vadovavimą kitoms ukrainiečių išeivių organizacijoms, Operaciją nutarta užbaigti OUN(b) UP sukompromitavimu. Siekiant šio tikslo 1983 m., susitikimo su „Marta“ metu, Lenkijoje sulaikyta ukrainiečių išeivijos „emisarė“, Prancūzijos pilietė Irina Zeleny. Kratos metu jos lagamine rasti Ukrainos pogrindžio nariams skirti pinigai, mikrojuostelės su antisovietinio pobūdžio dokumentais, taip pat anksčiau perimti OUN(b) UP dokumentai, techninės priemonės ir I. Zeleny lagaminuose įrengtos slaptavietės KGB buvo panaudoti kaip „kapitalistinių šalių, ypač JAV, spec. tarnybų ir jų kontroliuojamo banderininkų nacionalistinio centro ardomosios veiklos prieš socialistines šalis“ įrodymai.

     Vykdant specialų SSKP CK nutarimą ir SSRS KGB kontrpropagandinių priemonių planą, 1983 m. Kijeve buvo surengta SSRS ir užsienio žurnalistams skirta spaudos konferencija, kurioje KGB agentas „Solovej“ (Ivano Frankovsko medicinos instituto dėstytojas; užverbuotas 1951 m.) neva savo iniciatyva paviešino informaciją apie KGB „žaidimus“ su „banderininkais“. Agentas „prisipažino“, kad būdamas vienas iš fiktyvios „ukrainiečių nacionalistų grupės vadų“ teikė informaciją KGB organams apie OUN(b) UP.

     Apie „sužlugdytą antisovietinę akciją“ buvo skelbiama žiniasklaidoje, apie Operaciją sukurti du dokumentiniai filmai, žurnalistai ir politikos apžvalgininkai KGB užsakymu rašė OUN(b) UP narius kompromituojančias knygas bei straipsnius (jie buvo platinami ir užsienyje).

    Apibendrinant informaciją apie padėtį po Operacijos užbaigimo Apžvalgoje konstatuota, kad OUN(b) UP organizacijai „buvo suduotas reikšmingas smūgis“. OUN(b) UP nepavyko užimti „vadovaujančiųjų pozicijų“ tarp ukrainiečių išeivijos organizacijų, IV Pasauliniame laisvųjų ukrainiečių suvažiavime nebuvo priimti nutarimai dėl minėtų organizacijų bendros antisovietinės veiklos, sumažėjo dalies Ukrainos antisovietinio pogrindžio narių pasitikėjimas OUN(b) UP. Suvokus, kad organizacijos vadovybėje yra KGB agentų, pačiuose OUN(b) UP įsivyravo įtarumo atmosfera; pvz., 1984 m. į Ukrainą atvykę OUN(b) UP nariai kad ir domėjosi šalyje veikiančių bendraminčių būkle ir teikė jiems materialinę paramą, vis dėlto vengė su jais susitikti ir jau nebevykdė Ukrainoje realios „priešiškos veiklos“. Apžvalgoje taip pat teigiama, kad ilgiau nei dešimtmetį vykdytos Operacijos metu KGB organams pavyko gauti informacijos (dokumentų) apie OUN(b) UP veiklos prieš SSRS ir kitas socialistines šalis metodus, formas bei taktiką, priversti šią organizaciją atsisakyti aktyvių antisovietinių veiksmų Ukrainoje taktikos, gauti žinių apie padėtį bei vidaus prieštaravimus ukrainiečių išeivijos organizacijose, išaiškinti Ukrainoje veikiančius OUN(b) UP narių bendraminčius ir lokalizuoti jų antisovietinę veiklą.

 

Parengė Vilma Ektytė, Geistys Gečiauskas

 

 


 
 
Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2014-10-28 12:17