Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Lietuvos ypatingajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami archyvo priimamajame, adresu Gedimino pr. 40/1. Informacija teikiama telefonu  (8 5) 264 9024 arba (8 5) 261 0004, taip pat  el. p. lya@archyvai.lt.

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais - ketvirtadieniais pasibaigus archyvo darbo laikui nuo 17 val. iki 17.30 val. Prašymai įteikiami apsaugos darbuotojui. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

   

Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose ir priimamajame aptarnaujami tik asmenys, dėvintys nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz. karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) Archyvo skaityklose ir priimamajame nebus aptarnaujami.

Prašymus ir kitus dokumentus galite pateikti taip pat ir nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu lya@archyvai.lt arba raštu, siunčiant adresu Gedimino pr. 40, LT-01110 Vilnius.

Kilus klausimų galite kreiptis telefonu (8 5) 264 9024.
 

Sekite mus Archyvo paskyroje Facebook socialiniame tinkle bei svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“

 

Mūsų paskyra Facebook socialiniame tinkle 

 

 

 

 

Naujienos

Virtuali paroda „Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje prisimenant“

2020-09-04

2020-ieji – popiežiaus šventojo Jono Pauliaus II metai. Šiais metais minime jo gimimo 100-ąsias metines. Vienas didžiausių pasaulio autoritetų niekada neslėpė prielankumo Lietuvai ir jos Laisvės bylai. Prieš dvidešimt septynerius metus, rugsėjo 4 d. 15 valandą Šventojo Tėvo lėktuvas nusileido Lietuvoje. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas neseniai nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą, sustiprino tautos dvasią ir vienybės jausmą.

Norėdamas paminėti popiežiaus Jono Pauliaus II metus ir jo istorinį vizitą į mūsų šalį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu ir Lietuvos valstybės naujuoju archyvu pristato specialią virtualią parodą „Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje prisimenant“.

Virtualią parodą „Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje prisimenant“ sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje eksponuojami dokumentai, atspindintys Lietuvos santykius su popiežiumi iki istorinio vizito. Sovietmečiu pas popiežių vizitavo Lietuvos vyskupai ir vyskupijų valdytojai. Popiežius palaikė ryšį ir su išeivijoje gyvenančiais lietuvių kilmės tikinčiaisiais, Lietuvos diplomatine tarnyba užsienyje. 1987 m. Romoje įvyko Lietuvos Krikšto 600 metų sukakties minėjimas. Tarp eksponuojamų dokumentų galima išvysti popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimo laiško vyskupui Julijonui Steponavičiui 50 metų kunigystės proga tekstą,kalbą, pasakytą Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams 1988 m. oficialaus vizito metu, taip pat leidinio „Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas Lietuvos vyskupams švenčiant lietuvių tautos krikšto 600 metų jubiliejų“ ištrauką. Šioje parodos dalyje atsiskleidžia ir Lietuvos Respublikos ypatingojo pasiuntinio ir atstovo prie Šventojo Sosto Stasio Lozoraičio jaunesniojo diplomatinė veikla, keliant Vilniaus arkidiecezijos prijungimo prie Lietuvos bažnytinės provincijos klausimą.

Antroje dalyje eksponuojami dokumentai liudija Jono Pauliaus II sugriežtintą Vatikano „Rytų politiką“. Šventasis Tėvas drąsino komunistinės Europos krikščionis nepasiduoti sovietinio režimo spaudimui ir neprarasti vilties. Jonas Paulius II viešai metė iššūkį Maskvai ir Baltijos šalių sovietinėms valdžioms, reikalaudamas religinės laisvės. Popiežius dar sovietmečiu išreiškė norą aplankyti Lietuvą, tačiau Maskva šį prašymą atmetė. Jonas Paulius II buvo pirmasis neitalas popiežius, išrinktas per 455 metus. Jis savo inauguracijos iškilmių metu sveikinimo žodį tarė ir lietuvių kalba. Kaip šio popiežiaus išrinkimas sudrebino komunistinį pasaulį galima perskaityti parodoje eksponuojamuose Vakarų spaudos straipsniuose, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone reikalų patikėtinio, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Antano Bačkio pro memorijose.Šioje parodoje dauguma eksponuojamų dokumentų yra saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo diplomatinių atstovybių (Lietuvos generalinio konsulato Niujorke ir Lietuvos pasiuntinybės Londone) fonduose. Jonas Paulius II aktyviai palaikė Sovietų Sąjungos krikščionis, daug dėmesio skyrė jų nepriklausomam mąstymui ir dvasinei laisvei, todėl jis pateko į KGB akiratį. Tai liudija parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentai.

Trečią parodos dalį sudaro Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo fotodokumentai, atspindintys popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą 1993 m. Nuotraukose užfiksuotas popiežiaus sutikimas Vilniaus oro uoste, jo aukojamos šv. Mišios Vilniaus Vingio parke, Kaune ir Kryžių kalne bei minios žmonių, susirinkusios pamatyti popiežių gyvai. Paskutinė parodos dalis yra skirta popiežiaus Jono Pauliaus II vizito atminimo įamžinimui.

 

Kviečiame apžiūrėti parodą!

 


 
Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2020-09-04 08:16