Operacija „Priboj“ („Bangų mūša“) – didžiausia masinio gyventojų trėmimo

operacija Baltijos šalyse

   Trėmimai arba deportacijos – priverstinis gyventojų iškeldinimas iš nuolatinių gyvenamųjų vietų ir įkurdinimas kituose, dažniausiai retai apgyvendintuose regionuose – represinė sovietinės administracijos priemonė, kuri nuo 1930 m. buvo plačiai taikoma įvairioms TSRS gyventojų socialinėms bei etninėms grupėms. Trėmimais buvo siekiama pašalinti aktyvius, valdžios atžvilgiu priešiškai nusiteikusius gyventojus, užvaldyti jų turtą. Tuo pačiu, trėmimų pagalba buvo bandoma išspręsti darbo rankų trūkumo atokiuose, atšiauriu klimatu pasižyminčiuose Sovietų Sąjungos regionuose klausimą bei kitas atsilikusios sovietinės ekonomikos problemas. 1930-1953 m. buvo ištremta apie 6 mln. TSRS gyventojų, apie 1,5 mln. jų žuvo arba mirė trėmimų metu arba tremtyje. Iš 1940 m. Sovietų Sąjungos okupuotų Lietuvos, Latvijos ir Estijos 1940-1941 m. ir 1945-1953 m. buvo ištremta apie 200 tūkst. žmonių. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti surinktais duomenimis, 1941-1953 m. laikotarpiu iš Lietuvos ištremta apie 135,5 tūkst. žmonių.Apie 33,5 proc. ištremtųjų grįžo į Lietuvą, apie 26,5 proc. – žuvo tremties ir kalinimo vietose. Dalies tremtinių likimas nežinomas.

   Pagrindiniai 1949 m. pavasarį sovietų valdžios organų vykdytos masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“) tikslai buvo galutinis lietuvių, latvių ir estų tautų ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas, ištremiant rezistencijos dalyvių šeimas bei palankių sąlygų masinei žemės ūkio kolektyvizacijai sudarymas, konfiskuojant ir panaudojant kolūkių reikmėms ištremtų ūkininkų ir pasiturinčių valstiečių (sovietinėje terminologijoje vadintų „buožėmis“) turtą. Šią sovietinio genocido akciją lėmė ir tuometinė tarptautinė padėtis – stiprėjanti TSRS konfrontacija su Vakarų valstybėmis, santykių su socialistine Jugoslavija paaštrėjimas. Nelojalių ir galimai nelojalių komunistiniam režimui gyventojų deportacijomis bei forsuota masine žemės ūkio kolektyvizacija buvo siekiama aktyviau sovietizuoti palyginti neseniai okupuotas Baltijos valstybes, įbauginti likusius gyventojus ir šitaip užtikrinti didesnį TSRS vakarinių sienų saugumą galimo karo su Vakarų valstybėmis atveju.

   Nuo ankstesnių sovietų valdžios organų vykdytų masinių deportacijų operacija „Priboj“ skyrėsi tuo, kad ji organizuotai, tuo pačiu metu vyko trijose Baltijos šalyse, gyventojai buvo tremiami šeimomis, tremties terminai nebuvo numatyti, o tai reiškė, kad šeimos ir pavieniai asmenys faktiškai buvo tremiami iki gyvenimo pabaigos. Per šią 1949 m. kovo-balandžio mėn. vykdytą operaciją į tolimus, atšiauraus klimato TSRS rajonus buvo ištremta apie 95 tūkst. gyventojų (apie 32 tūkst. iš Lietuvos, apie 42 tūkst. iš Latvijos ir apie 21 tūkst. iš Estijos). Maždaug 72 proc. tremtinių sudarė moterys ir vaikai iki 16 metų amžiaus. Iš 1949 m. ištremtų žmonių iki 1950 m. pabaigos mirė 4123, dalies tremtinių likimas − nežinomas.

   Pasirengimas operacijai „Priboj“ prasidėjo po to, kai buvo priimtas TSRS  Ministrų Tarybos 1949 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 390−138ss „Dėl buožių ir jų šeimų, nelegalioje padėtyje gyvenančių, nužudytų ginkluotų susirėmimų metu, nuteistų banditų ir nacionalistų šeimų, legalizuotų, tęsiančių priešišką veiklą banditų ir jų šeimų, o taip pat – represuotų banditų rėmėjų šeimų ištrėmimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“. Nuo 1949 m. vasario 7 d. Lietuvos TSR  valstybės saugumo ministerijos (MGB) organai intensyviai vykdė „buožinių ūkių“ bei „banditų-nacionalistų“ šeimų apskaitą, sudarinėjo numatytų ištremti šeimų sąrašus vedė numatytų ištremti šeimų įskaitos bylas. Visi šie veiksmai buvo vykdomi laikantis visiško slaptumo.

   Siekiant sumažinti ginkluoto antisovietinio pogrindžio dalyvių pasipriešinimą, 1949 m. pradžioje buvo įvykdytos prieš partizanus nukreiptos karinės-čekistinės operacijos. Taip pat buvo imtasi priemonių, kurios turėjo užkirsti kelią tremtinių bandymams pabėgti iš tremties vietų bei sustiprinti pabėgusių tremtinių paiešką. 1948-1949 m. sovietų valdžia žymiai sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už pabėgimą iš tremties, o 1949 m. pradžioje iš tremties ir įkalinimo vietų pabėgusių asmenų bei kitų „valstybinių nusikaltėlių“ paieškai buvo įsteigti nauji Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) padaliniai − LTSR MVD Atskiroji operatyvinės paieškos užkarda bei LTSR MVD Specialiųjų gyvenviečių poskyris.

   1949 m. kovo 12 d. buvo išleistas visiškai slaptas TSRS vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 00225 „Dėl buožių su šeimomis, banditų ir nacionalistų šeimų ištrėmimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų“. Įsakyme nustatyta, kad šeimos bus tremiamos į Krasnojarsko kraštą, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Irkutsko sritis neterminuotai, t. y. − visam likusiam gyvenimui (dokumente rusų kalba – „навечно“). Tremiamiems asmenims buvo leista su savim pasiimti daiktų ir maisto atsargų (iki 1500 kg. svorio vienai šeimai).

   Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1949 m. kovo 19 d. nutarime Nr. 176-ss „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“ į „tolimus Sovietų Sąjungos rajonus“ buvo planuojama ištremti 6 tūkstančius šeimų, trėmimą pavesta vykdyti LTSR MGB.

   Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko M. Gedvilo ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) centro komiteto sekretoriaus A. Sniečkaus pasirašytame LTSR Ministrų Tarybos ir (LKP(b) centro komiteto 1949 m. kovo 22 d. nutarime Nr. 17-ss „Dėl ištremtų už respublikos ribų buožių ir banditų šeimų ūkių, pastatų, gyvulių, žemės ūkio inventoriaus, žemės ūkio produktų, pasėlių ir namų turto priėmimo ir realizavimo tvarkos“ numatyta, kad tremtiniams priklausę pastatai, gyvuliai, žemės ūkio mašinos bei kitas inventorius „apskaičiavus to turto vertę, perduodamas neatlyginamai į nedalomąjį fondą kolūkiams ir iniciatyvinėms grupėms, kurių bazėje artimiausiomis dienomis bus įsteigti kolūkiai“.

   TSRS MGB įgaliotinio Lietuvoje, generolo-leitenanto J. Jedunovo ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro, generolo-leitenanto N. Gorlinskio 1949 m. kovo mėn. parengtame operacijos „Priboj“ plane numatomų ištremti šeimų skaičius buvo padidintas,  iš Lietuvos TSR numatyta ištremti 8500 šeimų, iš jų – 6000 ūkininkų ir pasiturinčių valstiečių (vadinamų „buožių“), 2500 partizanų ir jų rėmėjų šeimų narių. Trėmimų vykdymui planuota panaudoti dideles pajėgas − sukomplektuoti 2835 operatyvines-kovines grupes, t. y. – vidutiniškai po vieną grupę trims šeimoms, o Vilniuje ir Kaune, po vieną grupę vienai šeimai. Grupę turėjo sudaryti operatyvinis darbuotojas, du kareiviai ir trys partiniai darbuotojai.

   TSRS MGB įgaliotinio Lietuvoje, generolo-leitenanto J. Jedunovo ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro, generolo-leitenanto N. Gorlinskio 1949 m. kovo 18 d. pranešime TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojui, generolui-leitenantui S. Ogolcovui apie pasirengimą operacijai „Priboj nurodyta, kad tremtinių pervežimams planuojama panaudoti 1716 automobilių, iš 1302 vagonų planuojama suformuoti 21 geležinkelio ešeloną.Buvo parengtos ūkininkų ir partizanų rėmėjų šeimų gyvenamųjų vietų išsidėstymo topografinės schemos, sudaryta karinių pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schema.

   TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojo, generolo-leitenanto N. Selivanovskio, TSRS MGB įgaliotinio Lietuvoje, generolo-leitenanto J. Jedunovo ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro, generolo-leitenanto N. Gorlinskiopasirašytame 1949 m. kovo 23 d. potvarkyje Nr. 245 įsakyta trėmimo operaciją „Priboj“ pradėti 1949 m. kovo 25 d. šeštą valandą ryto. Operacijos dieną ir laiką iki operacijos pradžios nurodyta saugoti „griežčiausioje paslaptyje“.

   1949 m. kovo 25 d. 6 val. ryte pasidėję trėmimo veiksmai vyko pagal šitokią schemą: iš MGB-MVD operatyvinių darbuotojų, stribų bei partinio-sovietinio aktyvo narių sudarytos operatyvinės-kovinės grupės suiminėjo į numatytų ištremti sąrašus įtrauktas šeimas ir pavienius asmenis ir pristatinėjo juos į stotis, o gyvenusius atokiau nuo stočių – į specialiai įsteigtus telkimo punktus, iš kur jie vėliau buvo gabenami į stotis. Nors oficialiai kiekvienai šeimai buvo leidžiama pasiimti „smulkaus namų ir žemės ūkio inventoriaus, taip pat maisto atsargų – iš viso iki 1500 kg.“ šis leidimas praktiškai nebuvo įgyvendinamas dėl laiko stokos ir transporto trūkumo. Oficialiai kiekvienai šeimai pasiruošti ir susirinkti daiktams buvo skiriama viena valanda, tačiau  trėmimus vykdžiusių operatyvinių-kovinių grupių nariai ir šį minimalų laiką labai dažnai trumpino iki 45-ų ar net 15-os minučių. Kai kurie žmonės buvo sulaikyti ne namuose ir neturėjo galimybių pasiimti net ir būtiniausių daiktų bei minimalių maisto atsargų. Stotyse buvo įsteigtos komendantūros, kuriose sulaikytieji buvo apklausiami, patikrinami jų dokumentai, o vėliau – varomi į ešelonus. Trėmimai vyko iš 50-ies Lietuvoje veikusių geležinkelio stočių. 1949 m. kovo 25-29 d. iš Lietuvos buvo išsiųsti 24 ešelonai, kuriuos sudarė 1474 vagonai. Trėmimus vykdė valstybės saugumo ir vidaus reikalų struktūros, kurioms aktyviai talkino partinis-sovietinis aktyvas. Operacijos išvakarėse į kiekvieną Lietuvos apskritį buvo paskirti LTSR Ministrų Tarybos ir LKP(b) CK įgaliotiniai, kurie koordinavo komunistų partijos ir vietos valdžios organų veiklą per trėmimus. Apskrityse veikė iš partinio, komjaunimo, sovietinio ir kolūkių aktyvo sudarytos operatyvinės grupės, kurios dalyvavo suimant ir išvežant žmones, surašinėjo ir vėliau skirstė ištremtųjų turtą.

   LTSR MGB ataskaitose TSRS MGB, LKP(b) CK pažymėta, kad operacija „Priboj“ prasidėjo 1949 m. kovo 25 d. 6 val., baigėsi 1949 m. kovo 28 d. 18 val. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose užtruko iki 1949 m. kovo 29 d. 6 val. ryto. Operacijoje dalyvavo 2835 karinės operatyvinės grupės. Iš viso gyventojų trėmimą vykdė 2050 LTSR MGB operatyvinių darbuotojų, 330 TSRS MGB darbuotojų, komandiruotų iš kitų sąjunginių respublikų ir sričių, 9846 MGB kariuomenės karininkai ir kareiviai, 1560 LTSR  MVD darbuotojų ir pasienio kariuomenės kariškių, 7166 stribai bei 9500 partinio-sovietinio aktyvo darbuotojų. Buvo ištremtos 8765 šeimos (28981 asmuo, iš jų – 9083 vyrai, 11541 moterys, 8357 vaikai iki 15 metų amžiaus). Trėmimo metu 16 žmonių bandė pabėgti, 5 žmonės buvo nušauti.

   Remiantis LTSR MGB ataskaitose ir pranešimuose pateiktais duomenimis, galima nesunkiai  nustatyti, kad 28981 asmenų, kurių nemažą dalį sudarė garbaus amžiaus žmonės, moterys ir vaikai trėmimą vykdė 30452 LTSR MGB-MVD pareigūnai, MGB-MVD kariuomenės kariškiai, pasienio kariuomenės kariškiai, stribai bei partinio-sovietinio aktyvo nariai.

   Nežiūrint į tai, kad operacija „Priboj“ buvo detaliai suplanuota, o jos vykdymui buvo panaudotos milžiniškos pajėgos, nemaža dalis numatytų ištremti asmenų pirmosiomis operacijos dienomis nuo tremties pasislėpė. Nors instrukcijose buvo griežtai reikalaujama laikytis slaptumo, ne vieną trėmimą patyrę Lietuvos gyventojai apie planuojamus sovietinių represinių struktūrų veiksmus nuspėdavo pagal daugelį požymių (atvykus naujoms kariškių ir saugumiečių grupėms, stotyse pasirodžius tuštiems ešelonams ir pan.). Įkalintų ar anksčiau ištremtų žmonių giminaičiai nenakvodavo namuose, slapstydavosi, mėgindavo paslėpti vaikus. 1949 m. kovo mėn. nuo tremties pasislėpė 13777 žmonės, kai kurie bandė pabėgti trėmimų metu. Pasislėpusių ir pabėgusių žmonių paieška prasidėjo balandį ir kai kuriose apskrityse užtruko iki liepos mėnesio. Vien balandį buvo surasta ir ištremta 3090 žmonių.

   1949 m. pavasarį Lietuvos miškuose buvo likę tik apie 2000−2500 partizanų, 1949 m. pradžioje MGB įvykdė eilę karinių-čekistinių operacijų. Dėl šių priežasčių, operacijos „Priboj“ metu ginkluoto pogrindžio nariai nevykdė stambesnio masto pasipriešinimo veiksmų. LTSR MGB Tardymo skyriaus 1949 m.balandžio 4 d. pažymoje apie partizanų veiksmus operacijos „Priboj“ metu ir LTSR MBG Tardymo dalies 1949 m. balandžio 4 d. pažymoje apie MGB organų kovą su partizanais operacijos „Priboj“ metu pažymėta, kad 1949 m. kovo 25-28 d. Lietuvos TSR teritorijoje buvo užregistruota 11 aktyvių partizanų veiksmų, kurių metu nužudyti 7 asmenys, 2 asmenys sužeisti. Alytaus, Kalvarijos, Plungės, Širvintų, Ukmergės apskrityse apšaudytos trėmimus vykdžiusios operatyvinės grupės, naktį į 1949 m. kovo 26 d. Prienų apskrityje nupjauta 17 telefono ryšio stulpų, 1949 m. kovo 28 d. Kuršėnų apskrityje nušauti įgaliotinis-dešimtininkas ir jo žmona.

   LKP(b) sekretoriaus A. Sniečkaus pasirašytame LKP(b) centro komiteto biuro 1949 m. kovo 29 d. posėdžio nutarime dėl Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro N. Gorlinskio pranešimo apie gyventojų trėmimo operacijos rezultatus buvo palankiai įvertinti MGB organų darbuotojų veiksmai, pažymėta, kad „buožių ir banditų šeimų“ ištrėmimas iš Lietuvos TSR teritorijos įvykdytas organizuotai, „dėl atliktų priemonių respublikoje išaugo kolūkiečių, vargingųjų ir vidutinių valstiečių aktyvumas, darbininkiška valstietija teikia pareiškimus stoti į kolūkius“.

   1949 m. balandžio mėnesį įvykdyta papildoma gyventojų trėmimo operacija. Jos metu ištremtos šeimos, kurios pasislėpė nuo 1949 m. kovo 25-29 dienomis vykusių trėmimų, be to, vykdant operaciją, buvo sudarinėjami „rezerviniai“ sąrašai ir tremiamos šeimos, kurios į ankstesnius numatytų ištremti asmenų sąrašus nebuvo įtrauktos.

   LKP(b) centro komiteto sekretoriaus A. Sniečkaus 1949 m. gegužės 17 d. ataskaitiniame pranešime Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) (VKP(b)) centro komiteto sekretoriui G. Malenkovui apie 1949 m. kovo 25-28 d. Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos rezultatus rašoma, kad 1949 m. kovo 25-28 d. vykusios trėmimo operacijos metu ir papildomo trėmimo metu buvo ištremtos 9503 šeimos, kurias sudarė 32270 asmenų, iš jų − 10438 vyrai, 12978 moterys, 8854 vaikai iki 15 metų amžiaus.

   TSRS ir LTSR  partinė vadovybė aukštai įvertino operacijos „Priboj“ vykdytojus, daugelis jų buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.

   TSRS vidaus reikalų ministro, generolo-pulkininko S. Kruglovo 1949 m. gegužės 18 d. pranešime VKP(b) centro komiteto generaliniam sekretoriui, TSRS Ministrų Tarybos pirmininkui  J. Stalinui, TSRS Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojams V. Molotovui ir L. Berijai, VKP(b) centro komiteto sekretoriui G. Malenkovui apie 1949 m. pavasarį vykusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR gyventojų trėmimo operacijos rezultatus pažymėta, kad į Krasnojarsko kraštą, Novosibirsko, Tomsko, Omsko, Irkutsko ir Amūro sritis buvo ištremta 31317 Lietuvos, 42149 Latvijos ir 20713 Estijos gyventojų.

   1949 m. kovo-balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ buvo didžiausia pokario laikų sovietinio genocido akcija TSRS  okupuotose Baltijos šalyse.

   Daugelis 1940-1953 m. tremtinių buvo paleisti 1956-1958 m., tuometinei TSRS vadovybei sušvelninus represijų politiką. Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1988 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimą Nr. 274, pagal kurį tremtiniai, tarp jų − operacijos „Priboj“ metu ištremti Lietuvos gyventojai buvo reabilituoti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. balandžio 9 d. priimtame įstatyme „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ pažymėta, kad gyventojų trėmimai (deportavimas) „atitinka  tarptautinės  teisės normose numatyto genocido nusikaltimo požymius“.

Dokumentus atrinko ir pratarmę pagal panaudotą literatūrą parengė Povilas Girdenis, Nijolė Maslauskienė, Vilma Ektytė, Vitalijus Šarkovas.

LITERATŪRA

ANUŠAUSKAS, Arvydas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. Vilnius, 1996.

BLEIERE, Daina. RIEKSTINŠ, Jānis. The second mass deportation of the inhabitants. March 25, 1949. Rīga, 2008.

GRUNSKIS, Eugenijus. Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1945-1953 metais. Vilnius, 1996.

TRUSKA, Liudas, ANUŠAUSKAS, Arvydas, PETRAVIČIŪTĖ Inga. Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940-1953 metais, Vilnius, 1999.

Parodos dokumentų sąrašas

Maloniai kviečiame apžiūrėti parodą

       Norėdami pasididinti eksponatą, spauskite ant paveiksliuko, o jei dokumentas jums dar bus neįskaitomas, eksponato apatiniame dešiniajame kampe paspauskite šį ženklą. Jo pagalba dokumentą galėsite atsisiųsti arba atsidaryti naršyklėje.

TSRS Ministrų Tarybos 1949 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 390−138ss „Dėl buožių ir jų šeimų, nelegalioje padėtyje gyvenančių, nužudytų ginkluotų susirėmimų metu, nuteistų banditų ir nacionalistų šeimų, legalizuotų, tęsiančių priešišką veiklą banditų ir jų šeimų, o taip pat – represuotų banditų rėmėjų šeimų ištrėmimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“ išrašas.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1049, l. 5.

Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135 saugomos bylos „Priboj“: Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), LTSR Ministrų Tarybos nutarimai, ataskaitos ir kt. dokumentai apie buožių trėmimą“ viršelis.

Originalas.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162.

Lietuvos TSR  Ministrų Tarybos 1949 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 176-ss „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR  teritorijos“.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 1.

Mečislovas Gedvilas (1901–1981), 1946-1956 m. Lietuvos TSR  Ministrų Tarybos pirmininkas, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuro narys.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 227, b. 4474, l. 11.

TSRS MGB įgaliotinio Lietuvoje J. Jedunovo ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro N. Gorlinskio 1949 m. kovo mėn. parengto operacijos „Priboj“ plano ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 13-14.

Lietuvos TSR  Ministrų Tarybos ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto 1949 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 17-ss „Dėl ištremtų už respublikos ribų buožių ir banditų šeimų ūkių, pastatų, gyvulių, žemės ūkio inventoriaus, žemės ūkio produktų, pasėlių ir namų turto priėmimo ir realizavimo tvarkos“.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. Nr. 7, l. 17-20

Nutarime pažymėta, kad tremtiniams priklausęs turtas (pastatai, gyvuliai, žemės ūkio inventorius) turi būti perduotas kolūkiams.

Antanas Sniečkus (1903–1974), Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius (1926-1931 m., 1936-1938 m., 1940-1974 m.).

Fotonuotrauka.

LYA, f. 77, ap. 28, b. 10285, l. 176.

Operacijos „Priboj“ metu numatytų ištremti iš Kauno apskrities ūkininkų ir pasiturinčių valstiečių (vadinamų „buožių“) šeimų sąrašo ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 197, l. 1.

Operacijos „Priboj“ metu numatytų ištremti iš Prienų apskrities ūkininkų ir pasiturinčių valstiečių (vadinamų „buožių“) šeimų sąrašo ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 226, l. 1.

TSRS MGB įgaliotinio Lietuvoje J. Jedunovo ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro N. Gorlinskio 1949 m. kovo 18 d. pranešimo TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojui S. Ogolcovui apie pasirengimą operacijai „Priboj“ ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 17-18, 20, 22.

Pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schema.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 676.

Stočių, iš kurių numatyta vykdyti trėmimus operacijos „Priboj“ metu, aprūpinimo specialaus pervežimo vagonais planas.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 260.

Autotransporto pateikimo, vykdant trėmimo operaciją „Priboj“, schema.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 290.

Kalvarijos apskrities tremtinių surinkimo ir patalpinimo į ešelonus punktų išdėstymo schema.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 160, l. 139.

Kėdainių apskrityje gyvenančių šeimų, kurias numatyta ištremti, ūkių išsidėstymo schema.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 159, l. 306.

Kuršėnų apskrityje gyvenančių šeimų, kurias numatyta ištremti, gyvenamųjų vietų išsidėstymo schema.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 160, l. 129.

Pagėgių apskrities tremtinių surinkimo ir patalpinimo į ešelonus punktų bei šeimų, kurias numatyta ištremti, gyvenamųjų vietų išsidėstymo schema.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 161, l. 7.

Raseinių apskrityje gyvenančių šeimų, kurias numatyta ištremti, gyvenamųjų vietų išsidėstymo schema.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 161, l. 63.

Telšių apskrityje gyvenančių šeimų, kurias numatyta ištremti, gyvenamųjų vietų išsidėstymo schema.

Žemėlapis.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 161, l. 163.

TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojo N. Selivanovskio, TSRS MGB įgaliotinio Lietuvoje J. Jedunovo ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro N. Gorlinskio 1949 m. kovo 23 d. pasirašyto potvarkio Nr. 245 dėl  operacijos „Priboj“ pradžios, išrašas.

Originalas. Dokumentas rusų kalba..

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 30.

Potvarkyje nurodyta operaciją „Priboj“ pradėti 1949 m. kovo 25 d. šeštą valandą ryto, operacijos pradžios datą it laiką laikyti griežčiausioje paslaptyje.

Lietuvos TSR  valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės apskrities skyriaus 1949 m. kovo 3 d. užvestos Kazio Jogos šeimos įskaitos (tremties) bylos viršelis.

Originalas

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 17564.

Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Trakų apskrities skyriaus 1949 m. vasario 28 d. pažyma apie Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Dusmenėlių kaimo gyventojo Prano Rainio socialinę-turtinę padėtį.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 19731, l. 1.

Dokumente nurodyta, kad  P. Rainys turėjo 20 ha žemės, svirną, daržinę, vieną arklį, vieną karvę, vieną kiaulę ir vieną avį.

Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vilkijos apskrities skyriaus specialusis pranešimas LTSR  vidaus reikalų ministrui J. Bartašiūnui apie 1949 m. kovo 25-29 d. vykusios ūkininkų ir jų šeimų trėmimo operacijos eigą.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-11, ap. 7, b. Nr. 33, l. 112.

Pranešime nurodyta, kad vykdant gyventojų trėmimo operaciją, viename ūkyje įvyko susirėmimas su partizanais, kurio metu žuvo vienas stribas, Seredžiaus valsčiaus Vitkūnų kaime MGB kariuomenės kareivių buvo nušauta 15-16 metų amžiaus mergina Kseverija Gustaitė.

Iš Jonavos geležinkelio stoties į Irkutsko sritį ešelonu Nr. 97358 gabenamų tremiamų asmenų ešeloninio sąrašo ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 277, l. 29.

Tremtinių, kurie 1949 m. balandžio 14 d.ešelonu Nr. 97371 buvo atgabenti į Krasnojarsko kraštą iš Lietuvos TSR, perdavimo-priėmimo aktas.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-11, ap. 7, b. Nr. 42, l. 16.

Ešelono (numeris nenurodytas) viršininko telegrama Lietuvos TSR vidaus reikalų ministrui J. Bartašiūnui apie ešelono atvykimą į Krasnojarsko krašto Ačinsko m. ir tremtinių perdavimą vietos NKVD organams.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-11, ap. 7, b. Nr. 42, l. 29.

Telegramoje lakoniškai pažymėta: „Perdaviau Ačinskas viskas tvarkoj“.

TSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) 1949 m. kovo 29 d. telegrama Lietuvos TSR vidaus reikalų ministrui J. Bartašiūnui apie papildomo ešelono tremtinių gabenimui į Krasnojarsko kraštą skyrimą.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA. f. V-11, ap. 1, b. 33, l. 8

Juozas (Josifas) Bartašiūnas (1895-1972), 1944-1953 m. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras, generolas-majoras, 1949 m. vasarą apdovanotas „Raudonosios vėliavos“ ordinu.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-6, ap. 1, b. Nr. 1545, l. 17.

Išrašas iš TSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) Ypatingojo pasitarimo 1949 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolo Nr. 48a dėl partizano J. Razono šeimos narių ištrėmimo.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 15813, l. 19.

Razonų šeima buvo ištremta 1949 m. kovo 27 d.  

Iš Mažeikių apskrities Sedos valsčiaus Rupėkių kaimo 1949 m. kovo 27 d. į Krasnojarsko kraštą ištremtos Emilija Razanienė ir Eugenija Razanaitė.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 15813 TAB, l. 5.

Fotografuota Krasnojarsko krašto Tiuchtinsko rajone 1952 m.

Lietuvos TSR  valstybės saugumo ministerijos (MGB) Pasvalio apskrities skyriaus 1949 m. kovo 25 d. pažyma apie Pasvalio m. gyvenusios Baranauskų šeimos ištrėmimą.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 18042, l. 15.

Iš Kėdainių apskrities Šačių valsčiaus Bladikių kaimo 1949 m. kovo 25 d. į Irkutsko sritį ištremtos Antaninos Semaškienės tremtinio anketos, užpildytos 1949 m. spalio 23 d. Irkutsko srities Echirit-Bulagatsko rajone, ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 21706, TAB, l. 3.

Iš Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Vilimiškių kaimo 1949 m. kovo 29 d. į Krasnojarsko kraštą ištremta Bučmių šeima.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 16917, TAB, l. 13.

Fotografuota Krasnojarsko krašto Tasejevo rajone 1951 m.

Iš Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Balėnų kaimo 1949 m. kovo 27 d. į Irkutsko sritį ištremta Anastazija Ežerskienė su vaikais.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 18951, TAB, l. 37.

Fotografuota 1951 m. gegužės mėn. Irkutsko srities Bochansko rajono Charagun gyvenvietėje.

TSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) Irkutsko sr. valdybos  Bajandajevo rajono skyriaus 1951 m. gruodžio 14 d. pažyma, išduota iš Kėdainių apskrities Dotnuvos valsčiaus Ąžuolaičių kaimo 1949 m. balandžio 13 d. į Irkutsko sritį ištremtai Apolonijai Valiuškevičienei.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 14623, TAB, l. 15-2.

Pažymoje nurodyta, kad A. Valiuškevičienei leista gyventi Irkutsko srities Bajandajevo rajono Kirovo kolūkio teritorijoje.

Iš Plungės apskrities Alsėdžių valsčiaus Aleksių kaimo 1949 m. kovo 29 d. į Krasnojarsko krašto Ust-Abakano rajoną ištremta Steckių šeima.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 15387, TAB, l. 18.

Fotografavimo vieta ir data – nenustatyta.

Iš Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Balėnų kaimo 1949 m. kovo 27 d. į Krasnojarsko kraštą ištremtos Anelė Barauskienė ir Eugenija Barauskaitė.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 15812, TAB, l. 8.

Fotografuota Krasnojarsko krašto Bogotolo rajone 1952 m.

Iš Mažeikių apskrities Klykolių valsčiaus Karpėnų kaimo 1949 m. kovo 28 d. į Krasnojarsko kraštą ištremta Abakanavičių šeima.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 24117, TAB, l. 10.

Fotografuota Krasnojarsko krašto Bogotolo rajone 1952 m.

Iš Kretingos apskrities Salantų valsčiaus Jakštaičių kaimo 1949 m. kovo 25 d. į Krasnojarsko krašto Bolše-Murtinsko rajoną ištremti Ieva Sandrauskienė, Bronius Čekanauskas ir Gražina Sandrauskaitė.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 14773, TAB, l. 8,10.

Fotografavimo vieta ir data – nenustatyta.

Iš Kretingos apskrities Salantų valsčiaus Jakštaičių kaimo 1949 m. kovo 25 d. į Krasnojarsko krašto Bolše-Murtinsko rajoną ištremtos Ievos Sandrauskienės mirties liudijimas.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 14773, TAB, l. 9.

Liudijime pažymėta, kad I. Sandrauskienė mirė 1951 m. lapkričio 6 d., būdama 69 metų amžiaus, mirties priežastis – „senatvinis sukriošimas“ (rus. „старческая дряхлость“). 

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Kupiškio apskrities komiteto sekretoriaus Petro Grigėno bei Lietuvos TSR  Ministrų Tarybos ir  LKP(b) centro komiteto įgaliotinio Antano Raudonio 1949 m. kovo 29 d. pateikta informacija LKP(b) centro komitetui ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybai apie 1949 m. kovo 25-28 d. vykusios trėmimo operacijos eigą ir rezultatus Kupiškio apskrityje.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 52, b. 79, l. 66–68.

TSRS MGB įgaliotinio Lietuvoje J. Jedunovo ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro N. Gorlinskio 1949 m. kovo 31 d. ataskaitos  TSRS valstybės saugumo ministrui V. Abakumovui ir TSRS  valstybės saugumo ministro pavaduotojui S. Ogolcovui apie trėmimo operacijos rezultatus ištraukos.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA. F. V-135, ap. 7, b. 162, l. 70, 72-74.

Lietuvos TSR  valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies pažymos apie tremiamų asmenų bandymus pabėgti trėmimo operacijos metu ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 154-158.

Leonardas Martavičius (1920-1994), 1945-1953 m. Lietuvos TSR  valstybės saugumo ministro pavaduotojas, papulkininkis, 1949 m. rugpjūčio mėn. apdovanotas „Raudonosios vėliavos“ ordinu.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 41 kortelė Nr. 8358.

Aleksandr Guliajev, 1947-1950 m. Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies 3-o skyriaus viršininkas, pulkininkas, 1949 m. liepos mėn. apdovanotas „Tėvynės karo“ antrojo laipsnio ordinu.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 41 kortelė Nr. 3491.

Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies 1949 m. balandžio 4 d. pažyma apie partizanų veiksmus operacijos „Priboj“ metu.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 165-166.

Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MBG) Tardymo dalies 1949 m. balandžio 4 d. pažyma apie MGB organų kovą su partizanais operacijos „Priboj“ metu.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 162, l. 165-166.

Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro N. Gorlinskio ataskaitos Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto sekretoriui A. Sniečkui apie 1949 m. kovo 25–28 d. vykusios trėmimo operacijos rezultatus ištraukos.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 52, b. 47, l. 40, 42-43a.

[Ne vėliau kaip 1949 m. balandžio 6 d. Dokumente klaidingai įrašyta data 1949 m. kovo 4/6  d.]

Lietuvos TSR  valstybės saugumo ministro P. Kapralovo 1949 m. gegužės 6 d. pranešimas Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto sekretoriui A. Sniečkui apie 1949 m. balandžio mėn. surastus pasislėpusius nuo tremties asmenis

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 52, b. 47, l. 60.

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto biuro 1949 m. kovo 29 d. posėdžio nutarimas dėl Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro N. Gorlinskio pranešimo apie gyventojų trėmimo operacijos rezultatus.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 7, l. 21.

Dokumente pažymėta, kad „buožių ir banditų šeimų“ buvo įvykdytas organizuotai, akcentuota, kad „dėl atliktų priemonių respublikoje išaugo kolūkiečių, vargingųjų ir vidutinių valstiečių aktyvumas, darbininkiška valstietija teikia pareiškimus stoti į kolūkius“

Ilja Počkaj, 1948-1951 m.Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2N valdybos viršininkas, pulkininkas, 1949 m. liepos mėn. apdovanotas „Raudonosios vėliavos“ ordinu.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 41 kortelė Nr. 10724.

Jakov Sinycin,  1948-1950 m. Lietuvos TSR  valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno valdybos viršininkas, pulkininkas, 1949 m. liepos mėn. apdovanotas „Raudonosios vėliavos“ ordinu.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 41 kortelė Nr. 12231.

Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2N valdybos vestos bylos apie 1949 m. balandžio mėn. vykdytą papildomą trėmimo operaciją viršelis.

Originalas.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 169.

Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies 1949 m. balandžio 4 d. statistinė pažyma apie operacijos „Priboj“ metu papildomai į numatytų iš Lietuvos TSR ištremti asmenų sąrašus įtrauktas šeimas.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-135, ap. 7, b. Nr. 169, l. 65-66.

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto sekretoriaus A. Sniečkaus 1949 m. gegužės 17 d. ataskaitinio pranešimo Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto sekretoriui G. Malenkovui apie 1949 m. kovo 25-28 d. Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos rezultatus ištrauka

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 52, b. 47, l. 2-4.

TSRS  vidaus reikalų ministro S. Kruglovo 1949 m. gegužės 18 d. pranešimas Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto generaliniam sekretoriui, TSRS Ministrų Tarybos pirmininkui J. Stalinui, TSRS Ministrų Tarybos  pirmininko pavaduotojams V. Molotovui ir  L. Berijai, VKP(b) centro komiteto sekretoriui G. Malenkovui apie 1949 m. pavasarį vykusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR  gyventojų trėmimo operacijos rezultatus.

Mikrofilmuota kopija.

LYA, f. K-8, ap. 1, b. Nr. 13