Skamba muzikinis įrašas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo garso dokumentų fondų    
LIETUVOS PAVELDAS - DVARAI

Pakruojo dvaras

 

Pakruojo dvaro rūmai
po 1971 m. restauracijos
(VAA. F.5,  b.5022, l.31.)

 

 

 

Pakruojo dvaras. 1941 m.
(VAA. F.5,  b.5022, l.25.)

          Pakruojis pirmą kartą paminėtas 1531 m., kai privilegija buvo leista kurti miestelį ir dvarą. Dvaro sodyba nuo miestelio nutolusi apie du kilometrus ir tęsiasi apie vieną kilometrą dešiniuoju Kruojos krantu. Dvaras išsiskiria vienodu stiliumi, net ūkiniai pastatai klasicistinių formų. 1585 m. karalius Zigmantas Vaza suteikė Pakruojui privilegiją rengti dvi metines muges. Pirmieji žinomi savininkai - Zabielos, 1755 m. kovo 19 d. dvarą nusipirko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos kapitonas vokiečių kilmės grafas Ferdinandas Miunsteris. Grafaitei Miunster ištekėjus už Vilhelmo fon der Roppo, dvaras kaip kraitis tapo fon der Roppų giminės nuosavybe. Baronai fon der Roppai buvo sena infliantų giminė (sulenkėję vokiečių kilmės Latvijos ir Šiaurės Lietuvos dvarininkai). Pagrindinės ūkio šakos tuo laiku buvo javų auginimas ir miško paruošos, o 1896 m. pastačius pieninę pradėta verstis pienininkyste. „Dvaro statytojas buvo didelis klasicizmo mėgėjas. Jis ir ūkiniams pastatams davė antikinę išvaizdą. Išklodamas sienas juodu granitu, jis dar labiau sužadino senovės reminiscencijas. Bevaikštinėdamas po dvarą, manai beesąs Graikijoje ar Italijoje. Ne tik rūmai ir ūkio trobesiai, bet ir pastogės primena antiką. Malūno užtvankos arkados atrodo kaip romėnų akvedukai. Vasarą užtvenkta Kruoja virsta ežeru, o klasicistinis užtvaras leidžia svajoti apie romantiškas Romos apylinkes“. Sodybos pastatai sudaro keturias grupes: centrinę-reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę. Viduryje stovi dviejų aukštų rūmai ir sandėlis. Rūmai statyti prieš 1821 m. Tiksli data bei architektas nežinomi. Rūmai su portiku, puošti dorėnų stiliaus kolonomis bei frizu. Viduje yra ovali salė, puošta jonėnų kolonada. Dvarą statė latvių darbininkai, kuriems buvo pastatyta protestantiška koplyčia. Apie dvaro istoriją byloja keletas išlikusių inventorių ir Vento fon der Roppo žmonos sesers tremtyje rašyti prisiminimai. Roppai buvo uždara giminė, garsėjanti meno gerbėjais ir kolekcininkais. Dvare buvo sukaupta gausi ir vertinga meno kūrinių kolekcija. Daugelis jų dabar yra Kauno M.K.Čiurlionio ir Šiaulių „Aušros“ muziejuose. Paskutinis dvaro savininkas Leonas fon der Roppas buvo nevedęs ir dvarą paliko sūnėnui Juliui fon der Roppui. 1940 m. dvare buvo rūmai, devyni kumetynai, dešimt tvartų, šeši klojimai, trys svirnai, koplyčia, bravoras, vėjo ir vandens malūnai, kalvė, lentpjūvė, skalbykla, oranžerija ir kiti pastatai. 1940 m. dvarą nacionalizavus, Julius fon der Roppas ilgą laiką gyveno šalia dvaro, bet apkaltintas sabotažu pabėgo į Vokietiją. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo sugrįžęs, bet dvaro neatgavo. Karo pabaigoje pasitraukė kartu su vokiečiais. Po karo čia įsikūrė tarybinis ūkis, nuo 1959 m. veikė žemės ūkio technikumas. Dabar rūmai - Šiaulių „Aušros“ muziejaus skyrius.

____________________